198. Laisvė

Išgirsta 1938 m.^[1]

„Užrašyta [ant akmeninės plokštės]“^[2]. Reikia skaityti ne „užrašyta“, charut, o „laisvė“, cherut^[3]. Paaiškinimas. Juk pasakyta: „Užrašyk juos ant savo širdies kraštų.“^[4] Rašoma rašalu, o tai reiškia juodumo savybę. Kiekvieną kartą, kai žmogus rašo, tai yra priima tam tikrus sprendimus, kaip elgtis, o vėliau grįžta prie senų įpročių, – tai nutinka todėl, kad tai, kas parašyta, išsitrina. Reikia kiekvieną kartą rašyti, bet kad būtų „užrašyta“ savybė, – kad tai būtų užrašyta, charut, ant jo širdies, kad nebūtų galima ištrinti.

Tada jis tuojau pat nusipelno laisvės, cherut, savybės, nes tai yra laisvės savybės kli – kiek tai užrašyta ant jo širdies. Koks „iškalimo“ matas, toks ir išsivadavimo matas. Juk kli svarbiausia – tuštuma. Todėl „Mano širdis tuščia manyje“^[5]. Tada jis įgyja laisvės savybę nuo mirties angelo. Juk žemumas – tai ir esi „Pats“^[6] asmeniškai. Jis turi su juo susipažinti ir kovoti su juo, kol Kūrėjas jam padės.