47. Ten, kur randi Jo didybę

Išgirsta

„Ten, kur randi Jo didybę, ten rasi Jo kuklumą.“^[1]

Paaiškinimas: žmogus, kuris visą laiką yra tikrame susiliejime, mato, kad Kūrėjas Save žemina, tai reiškia, kad Kūrėjas yra žemose vietose. Žmogus nežino, ką daryti. Todėl pasakyta: „Sėdintis aukštai, žeminantis [Save], kad matytų danguje ir ant žemės.“^[2] Tai yra žmogus mato Kūrėjo didybę, o paskui jį „nusižeminusį“, tai yra Jis palenkia dangų prie žemės. Patarimas, kuris duodamas tam, kad jis manytų, jog jei šis noras – iš Kūrėjo, neturime nieko daugiau, kaip pasakyta: „Iš šiukšlių Jis pakels vargšą.“^[3]

Visų pirma reikia, kad žmogus pamatytų, kad jis turi chisaroną. O jeigu jis neturi [chisarono], reikia melstis dėl to, kodėl jo neturi. Juk tai, kad jis neturi chisarono, yra dėl nepakankamo suvokimo. Todėl kiekviename priesake reikia, kad jis melstųsi, kodėl jis neturi suvokimo ir nevykdo priesako tobulu būdu. Tai yra noras gauti slepia [suvokimą], kad jis nematytų tiesos. Jeigu jis mato, kad jis tokios žemos būsenos, jis, be abejonės, nenorės būti tos būsenos. Kiekvieną kartą jis turi stengtis savo darbe, kol sugrįš (pas Kūrėją), kaip pasakyta: „Nuleidžia į pragarą ir pakelia.“^[4]

Paaiškinimas: kai Kūrėjas nori, kad nusidėjėlis sugrįžtų, Jis sukuria jam tokią žemą „pragaro“ būseną, kad pats nusidėjėlis nebenori taip gyventi. Todėl reikia, kad jis melstųsi ir prašytų, idant Kūrėjas parodytų jam tiesą, pridėdamas Toros šviesą.