22. Tora lišma

Išgirsta 1941 m. vasario 6 d.[1]

Iš esmės Tora lišma [pažodžiui „Tora dėl jos pačios“] vadinama tada, kai mokomasi, kad absoliučiai tiksliai būtų žinoma žinojimo viduje, be jokios abejonės išsiaiškinant tiesą, kad „yra teismas ir yra teisėjas“.

 „Yra teismas“ vadinama tai, kad matome tikrovę tokią, kokia ji atsiveria prieš mūsų akis. Tai yra matome, kad dirbdami tikėjimo ir davimo savybėje augame ir kylame diena iš dienos, nes kiekvieną kartą matome pokyčius į gerąją pusę.

Teisinga ir priešinga: dirbdami gavimo ir žinojimo savybėje matome, kad kasdien leidžiamės iki pat pasaulyje egzistuojančio žemumo dugno.

Žiūrėdami į šias dvi būsenas matome, kad „yra teismas ir yra teisėjas“. Juk kai einame ne pagal tikrosios Toros dėsnius, tuoj pat gauname bausmę. Tada matome, „kad yra teisingumo teismas“. Tai reiškia, kad matome, jog būtent tai yra geriausias kelias, ir jis gali atvesti prie tiesos.

Todėl sakoma, kad „teismas yra teisingas teismas“, ir tik taip galima pasiekti tobulą tikslą. Tai yra kad jis žinojimo viduje supras pilnu ir absoliučiu supratimu, aukščiau kurio nieko nėra, kad tik su tikėjimo ir davimo savybe galima pasiekti tikslą.

Todėl jei mokomės dėl tikslo suprasti, kad „yra teismas ir yra teisėjas“, tai vadinama Tora lišma. Tokia yra prasmė mūsų išminčių žodžių: „Didis mokymas, atvedantis prie veiksmo.“[2] Iš pirmo žvilgsnio, reikėtų sakyti „privedantys prie veiksmo“. Tai yra kad jis galėtų atlikti daugybę veiksmų – daugiskaita, o ne vienaskaita.

Bet reikalas tas, kaip pasakyta pirmiau, kad studijos turi atvesti jį prie tikėjimo savybės. O tikėjimas vadinasi „vienu priesaku“, kuris „palenkia visą pasaulį prie nuopelnų taurės“. Tikėjimas vadinamas „veiksmu“, nes, kaip priimta pasaulyje, jei kas nors daro ką nors, pradžioje turi būti priežastis, kuri verstų jį veikti žinojimo viduje. Tai yra tarsi kažkas bendro tarp proto ir veiksmo.

Tačiau kai tai virš žinojimo, ir žinojimas neleidžia jam daryti to, o atvirkščiai, tada turime sakyti, kad šiame veiksme nėra jokios logikos, yra tik veiksmas. Tokia prasmė žodžių: „Išpildei vieną priesaką – laimingas, kad palenkia save ir t. t. prie nuopelnų taurės.“ Tame prasmė žodžių: „Didis mokymas, atvedantis prie veiksmo“¹¹⁵, tai yra į veiksmo savybę veikti be žinojimo, tai vadinasi „virš žinojimo“.