31. Tas, kuris malonus žmonių dvasiai

Išgirsta

„Tas, kuris yra malonus žmonių dvasiai.“[1]

[Baal Sulamas] paklausė: juk matome, kad didieji ir žymiausieji nesutarė. Tokiu atveju „jis nėra malonus žmonių dvasiai“? Jis paaiškino, kad nėra pasakyta „visų žmonių“, o [pasakyta] „žmonių dvasiai“. Čia turima omenyje, kad tik kūnai nesutaria.

Kitaip tariant, kiekvienas naudojasi noru gauti. Tuo pat metu „žmonių [pažodžiui „kūrinių“] dvasia“ – tai jau dvasingumas. O „kas malonus“ – kai teisuolis pritraukia Aukštesnįjį gėrį, jis pritraukia jį visai kartai. Tik dėl to, kad jie dar neįvilko savo dvasios, jie dar negali suvokti ir pajusti gėrio, kurį pritraukė teisuolis.