Baal Sulamas
229. Amano kišenės
Išgirsta Purimo šventės išvakarėse, 1950 m kovo 3 d., po Ester ritinio skaitymo.
Apie tai, kad valgo Amano kišenes („gomentaši“), Baal Sulamas pasakė: kadangi „per Purimą žmogus privalo prisigerti iki tokio lygmens, kad neskirtų „prakeikto Amano“ nuo „palaiminto Mordechajaus““, dėl to valgo „Amano kišenes“, kad atsimintume jog Amanas davė mums ne daugiau, nei kišenėmis vadinamus indus (kelim), o ne vidinę jų dalį (šviesas). Tai reiškia, kad galima gauti tik Amano indus (kelim), o ne vidine dalimi vadinamas šviesas. Taip yra dėl to, kad gavimo kelim (kelim de-kabalah) gadlut (būsena) yra Amano valdžioje, ir tai mes turime iš jo paimti.
Tačiau šviesų pritraukti su Amano indais (kelim) neįmanoma. Tai daroma būtent su Mordechajaus kelim (indais) – davimo indais (kelim de-ašpaa), kai gavimo indai (kelim de-kabala) būna apriboti. Tai paaiškinta Šventajame Rašte: „Ir Amanas pasakė savo širdyje: ką, išskyrus mane, panorės pagerbti karalius!“. Tai yra vadinama tikru noru gauti. Todėl jis liepė atnešti „karaliaus rūbus, kuriuos vilkėjo karalius, ir atvesti žirgą, kuriuo jodinėjo karalius...“ Tačiau iš tikro Amano indai (kelim), kurie vadinami gavimo indais (kelim de-kabala), nieko negali gauti dėl jiems atlikto apribojimo (cimcum), ir jis turi tik norą ir chisaroną, o tai reiškia, kad žino ko reikalauti. Todėl pasakyta: „Ir pasakė karalius Amanui: imk greičiau rūbus ir žirgą, kaip tu sakei, ir taip padaryk dėl judėjo Mordechajaus“.
Tai ir vadinama „Amano šviesomis Mordechajaus kelim viduje“ – davimo indais (kelim de-kabalah).