Baal Sulamas
40. Koks turi būti tikėjimas Mokytoju
Išgirsta 1943 m.
Yra du keliai: kairysis ir dešinysis. Dešinysis, nuo žodžio "pasukti dešinėn", (eimin – artimas žodžiui emuna – tikėjimas) reiškia tikėjimą Kūrėju. Kai mokytojas sako mokiniui eiti dešiniu keliu, kur "dešinysis" reiškia tobulumą, o kairysis – visišką netobulumą, vadinasi tokį, kuriame nėra ištaisymo, tai mokinys turi tikėti savo Mokytoju, sakančiu jam eiti dešiniu, tobulu keliu.
Tobulumu, kurį turi pasiekti mokinys, laikoma tokia būsena, kai žmogus savo vaizduotėje įsivaizduoja tokį paveikslą, tarytum jis jau pasiekė visišką tikėjimą Kūrėju, ir jaučia taip, kad Kūrėjas valdo pasaulį gerumu ir kuria gėrį, kurį gauna kūriniai.
Tačiau kai žmogus žiūri į save, tai mato, kad nieko neturi, o visas pasaulis kenčia - kas daugiau, kas mažiau. Tada reikia sakyti – "Jie turi akis – bet nepamatys". Vadinasi, kol žmogus yra „daugelio“ valdžioje, kas yra vadinama "jie turi"– jis nepamatys tiesos. O daugelio valdžia – tai dviejų norų valdžia, kai jis tiki, kad nors ir visas pasaulis priklauso Kūrėjui, bet visgi kažkas priklauso ir nuo žmogaus.
O iš tikro jis turi anuliuoti daugelio valdžią vardan visiškos Kūrėjo valdžios ir pasakyti, kad žmogus neturi gyventi dėl savęs, o viskas, ką jis nori padaryti, turi būti dėl Kūrėjo ir skirta Kūrėjui. Tokiu būdu jis galutinai anuliuos savo valdymą ir priklausys nuo vienintelės valdžios – Kūrėjo valdžios. Tik tada jis galės pamatyti tiesą, pamatyti visą tą gėrį, kuriuo Kūrėjas valdo pasaulį.
Tačiau, kol žmogus pripažįsta daugelio valdžią, o tai reiškia, kad jo norai yra tiek širdyje, tiek prote – neturi jis galimybės matyti tiesos. Išeitis tada yra eiti tikėjimu virš žinojimo ir sakyti "Jie turi akis, bet nepamatys tiesos", ir netgi tada, kai žmogus žiūri į save, jis negali žinoti ar yra pakilimo, ar nuopuolio būsenoje. Pavyzdžiui, jam atrodo, kad dabar yra nuopuolyje, bet ir tai neteisinga, nes būtent tuo metu jis kaip tik gali būti pakilimo būsenoje, nes dabar mato savo tikrąją būseną – dabar supranta, kaip yra nutolęs nuo Kūrėjo, vadinasi artėja prie tiesos. Ir atvirkščiai, jam duoda matyti save esant pakilimo būsenoje, o jis yra noro gauti sau valdžioje, vadinasi nuopuolyje.
Tiktai tas, kuris pripažįsta vieną vienintelę valdžią – Kūrėjo valdžią, gali atskirti tiesą nuo melo. Todėl žmogus turi pasikliauti aukštesniojo valdžia ir tikėti tuo, ką ji sako, vadinasi elgtis taip, kaip nurodo jam Mokytojas, nepaisant daugybės prieštaravimų.
Nežiūrint į tai, jis turi pasitikėti Mokytojo žiniomis ir tikėti jomis, suprasdamas, kad kol jis yra daugelio valdžioje, negali suprasti tiesos ir matyti jos kitose knygose, ir kol žmogus bus nenusipelnęs atskleisti tiesą, Tora bus jam mirtini nuodai.
Kodėl sakoma, kad jeigu nenusipelnė, tai Tora tampa mirtinais nuodais? Todėl, kad bet kokios žinios, kurias žmogus studijuoja ir girdi, neduoda jokios naudos ir nepriartina jo prie tiesos, prie vienijimosi su Kūrėju, o atvirkščiai. Vadinasi, kiekvieną kartą vis labiau ir labiau tolsta nuo Kūrėjo, o viską, ką daro – tik kūno reikmėms, ir tai vadinama mirtinais nuodais, nes neša jam mirtį, o ne gyvenimą, nes jis vis labiau tolsta nuo davimo savybės, vadinamos panašumu Kūrėjui, apie kurią pasakyta – „Koks Jis gailestingas, toks ir tu būk gailestingas“.
Dar reikia žinoti, kad buvimo dešinėje linijoje metu žmogus gali gauti aukščiausią malonumą, nes „palaimintas prilimpa prie Palaiminto“, ir tobulumo būsenoje žmogus vadinamas palaimintu ir savybėmis yra susivienijęs su Kūrėju. Tobulumo požymis yra džiugi nuotaika, nes kitaip jis yra toli nuo tobulumo. Apie tai pasakyta – „Tik priesako įvykdymo džiaugsme ima karaliauti Dieviška būtis (Šchina)“.
Džiaugsmo atsiradimo priežastis yra priesakas, vadinasi tai, kad Mokytojas prisakė žmogui kurį laiką eiti dešine linija, o kurį laiką – kaire, ir žmogus vykdo Mokytojo priesaką. Kairė linija visada prieštarauja dešinei. Kairėje linijoje yra skaičiuojama tai, kas yra praeita ir įgyta Kūrėjo darbe. Čia atsiskleidžia, kad žmogus nieko neturi, tai kaip gi jis gali būti tobuloje būsenoje? Tačiau, nepaisant to, laikydamasis Mokytojo priesako, jis eina virš žinojimo, kas yra vadinama tikėjimu.
Tai slypi pasakyme – „Bet kurioje vietoje, kurioje leisiu atsiminti Mano vardą – ateisiu pas tave ir palaiminsiu tave“. „Bet kurioje vietoje“ reiškia tai, kad nors tu kol kas ir nevertas būti palaimintu, vis tiek tave Laiminu, nes tu suteikei „vietą“ – džiaugsmo vietą, kurioje gali karaliauti aukštesnė šviesa.