Jehuda Leib Alevi Ašlagas (Baal Sulamas)
37. Straipsnis apie Purimą
Išgirsta 1948 m.
Išsiaiškinsime įvykių, apie kuriuos pasakoja Megilat Ester, prasmę:
1. Parašyta: „Po šių įvykių karalius Achašverošas išaukštino Amaną“. Ką reiškia „po šių įvykių“? Po to, kai Mordechajus išgelbėjo Karalių, būtų protinga, kad Karalius išaukštintų Mordechajų? Kodėl gi pasakyta, kad jis išaukštino Amaną?
2. Kai Estera sako Karaliui: „Todėl, kad parduoti mes, aš ir mano tauta“, tai klausia Karalius: „Kas jis ir kur jis, išdrįsęs taip pasielgti?“. Tarytum Karalius nieko nežinojo, bet juk parašyta, kad jis pasakė Amanui: „Šitas sidabras atiduotas tau, o taip pat tauta, kad pasielgtum su ja kaip tau tinka “. Vadinasi, Karalius žinojo apie pardavimą.
3. Ką reiškia „veikė pagal kiekvieno valią“? Išminčiai aiškina, jog tai reiškia „pagal Mordechajaus ir Amano valią “. Tačiau yra žinoma, kad ten, kur parašyta „Karalius“, turimas omeny Kūrėjas, pasaulio Valdovas. Kaip tai įmanoma, kad Kūrėjas vykdytų nusidėjėlio valią?
4. Parašyta: „Ir Mordechajus sužinojo apie viską, kas vyko“, tarytum tik vienas Mordechajus žinojo. Tačiau, juk prieš tai sakoma: „O Šušano miestas buvo sutrikęs“, vadinasi, kad visas Šušano miestas apie tai žinojo.
5.Parašyta: „Todėl, kad Karaliaus vardu parašyto ir karališku žiedu patvirtinto įsakymo negalima atšaukti“. Tačiau kaip gi tada buvo išleistas kitas įsakymas, kuris atšaukė pirmąjį?
6. Kodėl šminčiai sako, kad per Purimą žmogus privalo apgirsti iki tokio lygio, kad neatskirtų prakeikto Amano nuo palaiminto Mordechajaus?
7. Parašyta, kad „geriama buvo laikantis tvarkos, kaip reikalauja įstatymas“. Ką reiškia „pagal įstatymą “? Rabi Chananas paaiškina: tai reiškia „pagal Toros įstatymą“, o Toros įstatymas nurodo, kad maistas turi būti svarbesnis už gėrimą.
Norint visa tai suprasti, pirmiau reikia išsiaiškinti, kas yra Amanas ir Mordechajus. Kaip paaiškino išminčiai, kad „veikė pagal kiekvieno valią“– o tai reiškia, kad „pagal Amano ir Mordechajaus valią“.
Mordechajaus noras vadinamas Toros įstatymu, kurio laikantis maistas yra svarbiau už gėrimą, o pagal Amano valią atvirkščiai – gėrimas yra svarbiau už maistą. Kyla klausimas, kaip gali būti, kad pokylis vyko pagal nusidėjėlio valią? Į tai atsakoma: „geriama buvo laikantis tvarkos, kaip reikalauja įstatymas”. Tai reiškia, kad gėrimas buvo neprivalomas, geriama buvo „be prievartos“.
Taip išminčiai aiškina pasakymą: „Ir užsidengė Mozė savo veidą, nes bijojo pažvelgti į Kūrėją“ (Šmot). „Užsidengė Mozė savo veidą“ reiškia, kad nusipelnė matyti Kūrėją. Juk būtent tada, kai žmogui malonumas nereikalingas (gali sudaryti jam ekraną) – tada jam leidžiama jį gauti. Todėl pasakyta: „Siunčiau aš pagalbą didvyriui!“ (89 psalmė). Didvyris yra tas, kuris gali eiti Kūrėjo keliais, ir tokiam Kūrėjas padeda.
Todėl parašyta, kad „geriama buvo teisingai, kaip reikalauja įstatymas“, o tai reiškia, kad nebuvo prievartos – gėrimo nereikėjo. Tačiau po to, kai jau pradėjo gerti, tai atsirado potraukis gėrimui: pamėgo jį ir atsirado jam poreikis, nes kitaip nebūtų galėję judėti pirmyn. Tai vadinama prievarta ir Mordechajaus metodo atšaukimu.
Todėl išminčiai pasakė, kad ši karta pasmerkta pražūčiai, nes mėgavosi to nusidėjėlio vaišėmis, o jeigu būtų gėrę „be prievartos “, tai nebūtų atšaukę Mordechajaus valios, išreiškiančios Izraelio metodą. Jie gi po to gėrė per prievartą ir todėl patys pasmerkė mirčiai Toros įstatymą, kuris reiškia Izraelį. Tai reiškia taisyklė: „Maistas turi būti svarbiau už gėrimą“. Juk „gėrimas“ reiškia šviesos Hochma, vadinamos „žinojimu“, atskleidimą, o „maistas“ – tai Hasadim šviesa, kuri reiškia „tikėjimą“.
Tai yra dviejų karaliaus sargybinių, Bitano ir Terešo, „sumaniusių pakelti ranką prieš pasaulio Valdovą, esmė. Apie tai sužinojo Mordechajus. Ši byla buvo ištirta ir buvo atskleista, kad tai tiesa“. Tačiau nelengvai sekėsi tyrimas ir ne iš karto Mordechajus viską sužinojo, o tik po didžiulio darbo jam atsiskleidė šis nedoras sumanymas. Kai jam tai atsiskleidė visiškai aiškiai, „pakorė abu juos ant medžio“: kai atsiskleidė visos šios ydos pajutimas, tada pakorė juos – pašalino tokius poelgius ir norus iš šio pasaulio.
„Po šių įvykių“ – reiškia po viso uolumo ir visų pastangų, kurias Mordechajus įdėjo į šį tyrimą. Karalius norėjo apdovanoti Mordechajų už šį darbą – už tai, kad dirbo „lišma” , tik Kūrėjo labui, o ne savo naudai. Tačiau yra taisyklė, kad žmogus negali gauti to, ko jam nereikia, nes nėra šviesos be kli. Kli – tai noras, o jeigu Mordechajui nieko nereikia sau, tai kaip galima jam ką nors duoti?
Jeigu Karalius būtų paklausęs Mordechajaus, kuo apdovanoti jį už šį darbą, tai Mordechajus juk – teisusis, ir dirba tik davimo labui. Jis nejaučia jokio poreikio kilti pakopomis aukštyn, o tenkinasi mažmožiu. Tačiau Karalius norėjo jam duoti šviesą Hochma, kylančią iš kairės linijos, o Mordechajus dirbo tik su dešine linija.
Ką gi padarė Karalius – „išaukštino Amaną“, vadinasi išaukštino kairę liniją, kaip pasakyta: „Ir paskyrė jį (būti) virš visų ministrų ir davė jam valdžią“. „Ir visi karaliaus tarnai klaupėsi ir lenkėsi kniūbsčiomis prieš Amaną, nes taip liepė Karalius“, davęs jam valdžią, ir visi su tuo sutiko.
„Klaupimasis“ – reiškia valdžios sau pripažinimą. Todėl, kad Amano kelias darbe jiems patiko labiau už Mordechajaus kelią, ir visi judėjai Šušane priėmė Amano valdžią, nes sunku jiems buvo suprasti Mordechajaus sprendimus. Juk visiems aišku, kad dirbant su kaire linija, kuri reiškia „žinojimą“, lengviau eiti Kūrėjo keliu. Ir klausė Mordechajaus: „Kodėl tu pažeidi Karaliaus įsakymą?“. Tačiau, kai pamatė kaip tvirtai jis laikosi tikėjimo kelio, tai sutriko ir nežinojo kieno pusėje tiesa.
Tada jie nuėjo pas Amaną, kad sužinotų kieno pusėje tiesa, kaip parašyta: „Apie tai papasakojo Amanui, kad pažiūrėtų, ar išlaikys savo žodį Mordechajus, nes jis pasakė jiems, kad jis judėjus“, o judėjui maistas turi būti svarbiau už gėrimą, vadinasi svarbiausia – tikėjimas. Tai visa judėjo esmė (nuo žodžio ichud – vienijimasis su Kūrėju).
Amanas, sužinojęs kad Mordechajus nesutinka su jo nuomone, labai supyko, o visi pamatė Mordechajaus kelią, tvirtinančio, kad tai vienintelis kelias kuriuo turi eiti judėjas – o einantis kitu keliu, užsiima stabmeldyste. Todėl Amanas pasakė: „Visos karališkos pagarbos man nieko nereiškia, kol matau judėją Mordechajų sėdintį karaliaus vartuose“ – juk Mordechajus tvirtino, kad tik jo kelias veda į karaliaus vartus, o ne Amano.
Iš to, kas pasakyta, suprask, kad „Mordechajus sužinojo apie viską, kas vyko“, tarytum tik Mordechajus žinojo. Tačiau sakoma, kad „Šušano miestas buvo sutrikęs“ – vadinasi, visi žinojo. Reikalas tas, kad Šušano miestas buvo sutrikęs, nežinodamas kieno pusėje tiesa. Tačiau Mordechajus žinojo, kad jeigu ateis Amano valdžia, tai Izraelio tautai atneš pražūtį - nušluos Izraelio bendriją nuo žemės paviršiaus. Tai reiškia sunaikinti Izraelio tautos kelią, kuriuo eina užmerktomis akimis kartu su Kūrėju ir visada sau sako: „Jie turi akis – bet nepamatys“. Juk Amanas laikosi tik kairės linijos, kuri vadinama „žinojimu“ – o ji priešinga tikėjimui.
Todėl per Jom Kipurą Amanas mesdavo burtus: „Vieną burtą dėl aukojimo Kūrėjui, kitą – dėl nešvariosios jėgos“. Burtas Kūrėjui reiškia dešinę liniją, Hasadim šviesą, reiškiančią maisto ragavimą – tikėjimą, o vienas burtas nešvariajai jėgai – reiškia kairę liniją, kurioje niekas nesiseka ir iš kurios kyla visa nešvarioji jėga. Todėl tai, kas kyla iš kairės linijos, sukuria kliūtį šviesai, nes kairė linija šviesą sustingdo.
Apie tai pasakyta: „Metė burtus, nustatydamas lemtį, likimą“. Tai reiškia, kad iššifravo išmestus burtus ir paskelbė „pur“ (likimą), kuris reiškia „pe-or“ (šviesos lūpas). Dėl iškritusių burtų nešvariajai jėgai nutrūksta visa šviesa ir ji atmetama žemyn.
Amanas galvojo, kad „teisusis paruoš, o nusidėjėlis apsivilks“. Tai reiškia, jog jis manė, kad pasiims sau visą apdovanojimą, priklausantį už Mordechajaus ir jo sąjungininkų darbą bei pastangas, galvodamas, kad užvaldys visą šviesą, kuri atsiskleis Mordechajaus atliktų ištaisymų dėka. Taip yra todėl, jog matė, kad Karalius duoda jam visą valdžią tam, kad pritrauktų Hochma šviesą žemyn. Ir kai atėjo pas Karalių prašyti visų judėjų sunaikinimo, vadinasi atšaukti Izraelio valdžią, kuri reiškia tikėjimą ir Hasadim (meilę, gailestingumą), kad atsiskleistų žinios pasaulyje, tai Karalius jam atsakė: „Šitas sidabras atiduotas tau, o taip pat tauta, kad pasielgtum su ja kaip tau tinka“. Vadinasi, kaip geriau Amanui, jo valdžiai, kuri reiškia kairę liniją ir žinojimą.
Visą skirtumą tarp pirmojo ir antrojo karališko rašto sudarė žodis „judėjai“. Raštiškame įsakyme (raštiškas įsakymas – tai karaliaus duoto potvarkio, kuriam po to duodami jį aiškinantys paaiškinimai, įrašas) buvo parašyta: „Perduoti šį įsakymą į kiekvieną sritį kaip įstatymą, paskelbtą visoms tautoms, kad jos būtų pasiruošusios šiai dienai“. Tačiau neparašyta, ką jie ruošiasi sunaikinti. Pats Amanas raštiškam įsakymui davė paaiškinimą: „Ir viskas nurodyta taip, kaip įsakė Amanas“.
Antrajame rašte jau buvo parašytas žodis „judėjai“, kaip pasakyta: „Šio įstatymo nuorašą reikia perduoti į kiekvieną sritį kaip įstatymą, paskelbtą visoms tautoms, kad judėjai šią dieną būtų pasiruošę atkeršyti savo priešams“. Todėl, kai Amanas atėjo pas Karalių, šis jam pasakė: „Iš anksto paruoštas sidabras atiduotas tau“ – vadinasi, jokie papildomi veiksmai nebereikalingi, o jam atiduodama tauta, kad pasielgtų su ja taip, kaip jam tinka. Tai reiškia, kad tauta jau nori padaryti taip, kaip jam reikia, norėdama priimti jo valdžią.
Tačiau Karalius nesakė jam atšaukti Mordechajaus valdžios ir judėjų, o iš anksto paruošė šviesos Hochma, kurios taip nori Amanas, atskleidimą. Įsakymo kopijoje buvo parašyta: „Perduoti į kiekvieną sritį kaip visoms tautoms paskelbtą įstatymą“.
Tai reiškia, kad įstatymas įpareigoja šviesą Hochma atsiskleisti visoms tautoms. Tačiau nebuvo parašyta, kad atšaukiama Moredchajaus ir judėjų valdžia, kuri reiškia tikėjimą. Buvo manoma, kad šviesa Hochma bus atskleista, tačiau jie vis tiek pasirinks Hasadim.
Tačiau Amanas pasakė – kadangi atėjo laikas atskleisti šviesą Hochma, tai, žinoma, jis duotas tam, kad juo būtų pasinaudota – juk kas imtų daryti nenaudingus dalykus! Nepasinaudojus juo, šie atskleidimai tampa beprasmiški. Žinoma, Kūrėjas, tai atskleisdamas, norėjo, kad naudotųsi šviesa Hochma.
Mordechajus prieštaravo (teigdamas), kad atskleidimas reikalingas tik tam, kad parodytų, jog jie patys nusprendė eiti dešiniuoju keliu, pasirinkę Hasadim Mechusim šviesą (kuriai nereikia šviesos Hochma), o ne dėl to, kad nėra kito pasirinkimo. Kai jie eina šiuo keliu, tai atrodo, kad eina juo verčiami, kai nėra kitų galimybių, nes šiuo metu šviesa Hochma neatsiskleidžia. Tačiau dabar, kai šviesa Hochma atsiskleidžia, jiems atsiranda pasirinkimo savo laisva valia galimybė, ir jie atiduoda pirmenybę gailestingumo (Hasadim) keliui, o ne kairiajai linijai, kurioje atsiskleidžia Hochma šviesa.
Vadinasi, atskleidimas buvo reikalingas tik tam, kad jie galėtų suvokti Hasadim (šviesos) svarbą ir nuspręsti, kad Hasadim (šviesa) jiems yra svarbesnė už Hochma (šviesą). Apie tai išminčiai pasakė: „Iki šiol – per prievartą, o nuo šio momento ir toliau – gera valia“, ir tai reiškia (pasakymas): „Judėjai nusprendė ir prisiėmė švęsti šią dieną“. Visas šviesos Hochma atskleidimas dabar vyksta su vieninteliu tikslu – kad galėtų prisiimti judėjų kelią savo valia.
Tai yra ginčo tarp Mordechajaus ir Amano esmė. Mordechajus prieštaravo, kad Kūrėjas dabar atskleidžia priešais juos šviesos Hochma kelią ne tam, kad jie priimtų ją, o kad išaukštintų (šviesą) Hasadim. Juk dabar jie galės parodyti, kad (šviesą) Hasadim priima savo noru. Jie dabar turi galimybę gauti Hochma (šviesą), nes čia viešpatauja kairė linija, spinduliuojanti šviesą Hochma, ir nežiūrint į tai, jie pasirenka (šviesą) Hasadim. Pasirinkdami Hasadim (šviesą) jie parodo, kad dešinė linija viešpatauja kairiajai, vadinasi svarbiausia – judėjų įstatymas.
Amanas tvirtino priešingai: jei jau Kūrėjas dabar atskleidžia kairę liniją, kurioje yra Hochma (šviesa), tai tik tuo tikslu, kad galima būtų ja naudotis, nes kitaip gautųsi, tarsi Kūrėjas daro beprasmius veiksmus – daro tai, kas niekam neteikia jokio malonumo. Todėl nėra ko žiūrėti į tai, ką sako Mordechajus, o visi turi klausyti Amano balso ir naudotis šviesos Hochma atskleidimu, kuris dabar įvyko.
Vadinasi, kad antrasis įsakymas neatšaukė pirmojo, o tik jį paaiškino ir iššifravo. „Atskleisti tai visoms tautoms“ reiškia šviesos Hochma atskleidimą judėjams, kuri dabar šviečia tuo tikslu, kad judėjai galėtų pasirinkti Hasadim (šviesą) savo gera valia, o ne todėl, kad jie neturi jokios galimybės eiti kitu keliu. Todėl antrajame įsakyme parašyta – „Kad šią dieną judėjai būtų pasiruošę atkeršyti savo priešams“. Vadinasi, Hochma (šviesa) dabar viešpatauja dėl to, kad jie parodytų, jog jiems svarbesnė yra Hasadim (šviesa). Tai ir vadinama – „atkeršyti savo priešams“, nes priešai nori gauti būtent Hochma šviesą, o judėjai atstumia ją.
Tai paaiškina, kodėl Karalius klausė: „Kas jis ir kur jis, išdrįsęs taip pasielgti?“. Kaip jis galėjo (taip) klausti, jeigu pats Amanui pasakė: „Šitas sidabras atiduotas tau, o taip pat tauta, kad pasielgtum su ja kaip tau tinka“. (Tačiau (šviesos) Hochma atskleidimas vyksta tik dėl to, kad (galima būtų) pasielgti su šia tauta „kaip tau tinka“, vadinasi tam, kad sukurtų pasirinkimo galimybę, o tai ir reiškia „pasielgti su ja, kaip tau tinka“. Jeigu Hochma šviesa neatsiskleidžia, tai nėra vietos pasirinkimui, o jei jie ima Hasadim (šviesą), tai atrodo, kad tai daro dėl išeities nebuvimo, neturėdami jokio kito pasirinkimo). Ir visa tai vyksta dėl karaliaus įsako, kuris dabar įsako šviesai Hochma atsiskleisti.
O prasmė buvo ta, kad kairė linija tarnautų dešinei, nes tada visi matys, kad dešinė svarbesnė už kairę, ir dėl to jie renkasi Hasadim. Tai yra pavadinimo „Megilat Ester“ esmė, nes tai atrodo kaip vienas kitą neigiantis prieštaravimas, kai Megila reiškia „atskleidimą“ (megale), o Ester reiškia „paslėpimą“ (ester). Esmė ta, kad visi atskleidimai skirti tik galimybei pasirinkti paslėpimą.
Dabar suprask, kodėl išminčiai pasakė: „Per Purimą žmogus privalo apgirsti iki tokio lygio, kad neatskirtų prakeikto Amano nuo palaimintojo Mordechajaus“. Tai reiškia, kad įvykiai su Mordechajumi ir Ester vyko iki Antrosios Šventovės pastatymo. Šventovės statymas reiškia šviesos Hochma pritraukimą, o Malchut reiškia Šventovę. Todėl Mordechajus siunčia Ester pas Karalių prašyti už savo tautą, o ji atsako: „Juk visi karaliaus tarnautojai žino, kad kiekvienam, kuris ateis pas Karalių nekviestas, tik vienas įstatymas – mirties bausmė. Štai manęs pas karalių nekvietė jau trisdešimt dienų“.
Tai reiškia draudimą traukti šviesą GAR de-Hochma žemyn, o tas, kuris vis tik traukia šviesą GAR (tai trys sfirot ir kiekviena iš jų sudaryta iš dešimties, ir susumavus gaunasi – trisdešimt), nuteisiamas mirti, nes kairė linija atveda prie atotrūkio nuo tikrojo gyvenimo. Tiktai tas, kuriam Karalius išties savo auksinį skeptrą, gali likti gyvas“, nes auksas reiškia savybę Hochma ir GAR.
Tai reiškia, kad tik pažadinimo iš viršaus dėka galima likti gyvam – susiliejus su Kūrėju, reiškiančiu gyvenimą, o ne paties žmogaus pabudimo iš apačios jėga. Nors ir Ester – karalienė, reiškianti Malchut, kuriai būtina (šviesa) Hochma, tačiau tai įmanoma tik žadinant Aukštesniajam. Jeigu ji pati pritrauks šviesą Hochma, tai praras visą savo padėtį. Į tai Mordechajus atsakė: „Jeigu išgelbėjimas ir išvadavimas judėjams ateis iš kitos vietos“, o tai reiškia, kad jie visiškai panaikins kairę liniją ir liks vien tik su dešine, tai reiškia – „tu ir tavo tėvo namai žus“, apie ką užsimenama knygoje Zoar: „dukroje tėvo esmė“, ir todėl jai reikalinga šviesa Hochma.
Vadinasi, reikia, kad „maistas būtų svarbesnis už gėrimą“. Tačiau, jeigu judėjams neliks kitos išeities ir bus priversti atsisakyti kairės linijos, tai išnyks visa jos esmė. Ester apie tai pasakė: „Jeigu jau man lemta žūti, tai žūsiu“. Vadinasi, jeigu eisiu pas Karalių, tai prapulsiu, juk galiu atitolti nuo Kūrėjo, nes toks sužadinimas iš apačios atplėšia žmogų nuo gyvenimo šaltinio“, o jeigu neisiu, tai „išgelbėjimas ir išvadavimas ateis judėjams iš kitos vietos“, vadinasi kitu būdu, kai jie visiškai atsisakys kairės linijos, kaip jai sakė Mordechajus.
Todėl ji priėmė Mordechajaus kelią ir pakvietė Amaną į pokylį, o tai reiškia, kad pritraukė kairiąją liniją, kaip jai nurodė Mordechajus, o po to kairę liniją įjungė į dešinę (kad kairė tarnautų dešinei), ir tokiu būdu galima atskleisti šviesą apačioje ir kartu likti susiliejus su Kūrėju. Tai yra „Megilat Ester“ paslaptis – nors jau ir yra atskleista Hochma šviesa, jis vis tiek renkasi ten esantį paslėpimą (nes Ester reiškia paslėpimą).
„Apgirtimo iki tokio lygio, kad neatskirtų“ prasmė aiškinama „Dešimties sfirot mokymo“ 15-toje dalyje. Juk nors ir šviečia Hochma šviesa, tačiau neįmanoma jos gauti be šviesos Hasadim, nes tai veda prie atitolimo nuo Kūrėjo. Tačiau įvyko stebuklas, kai savo pasninkavimų ir maldų pagalba jie pritraukė šviesą Hasadim, ir tokiu būdu galėjo gauti šviesą Hochma.
Tačiau iki „Galutinio Ištaisymo“ (Gmar Tikun) tokia būsena yra neįmanoma, nes ši savybė priklauso Galutiniam Ištaisymui (Gmar Tikun) – tik tada ji jau bus ištaisyta. Kaip parašyta knygoje Zoar: „Ateityje mirties angelas pavirs šventu angelu, kai išnyks skirtumas tarp Amano ir Mordechajaus, ir net Amanas išsitaisys”. Tai ir yra pasakymo prasmė: „Per Purimą žmogus privalo apgirsti iki tokio lygio, kad neatskirtų prakeikto Amano nuo palaiminto Mordechajaus“.
Dar reikia pridurti, kodėl pasakyta, kad pakorė juos (Bitaną ir Terešą) ant medžio. Dėl to, kad suprastų, jog tai tas pats nusidėjimas kaip ir Pažinimo medžio atveju, kur taip pat yra pažeistas GAR. Pasakyta, kad sėdėjo Mordechajus karaliaus vartuose, kad parodytų, jog sėdėjo, o ne stovėjo, nes sėdima padėtis reiškia VAK, o stovėjimas visu ūgiu reiškia GAR.