Jehuda Leib Alevi Ašlagas (Baal Sulamas)
7. Ką reiškia, kai įprotis tampa antrąja prigimtimi
Išgirsta 1943 m.
Kai žmogus pripratina save prie tam tikro dalyko, tai šis jam tampa įprastu. Bet koks įprotis tampa tarsi antrąja žmogaus prigimtimi. Todėl nėra tokio dalyko, kurio tikrovės skonio žmogus negalėtų pajusti. Net tuo atveju, kai žmogus visiškai nejautrus kuriam nors dalykui – įpročio dėka jis ima jį jausti.
Reikia žinoti, kad Kūrėjo ir kūrinio pajutimai skiriasi. Kūrinio pajutimą sudaro jaučiantysis ir tai, ką jis jaučia, suvokiantysis ir suvokimo objektas – tai sudaro tam tikros tikrovės suvokimą. Tačiau tikrovė be ją jaučiančio (stebėtojo) priklauso tik pačiam Kūrėjui. Kūrėjo atskirai be stebėtojo kategorija nesuvokiama. Žmogus bet kokią tikrovę suvokia tik per savo pajutimą, ir ji jam yra tikra tik tiek, kiek jis ją jaučia, kiek jaučia jos skonį – tai ir yra jo tikrovė. Jeigu tikrovėje jaučia kartų skonį, tam tikroje būsenoje jaučiasi blogai ir kenčia dėl to, tai dvasiniame darbe toks žmogus vadinamas nusidėjėliu, nes kaltina Kūrėją, kuris yra geras ir kuria tik gėrį. Tačiau žmogus jaučia priešingai – jaučia, kad gauna iš Kūrėjo blogį.
Išminčiai yra pasakę – „Pasaulis sukurtas tik visiškiems nusidėjėliams arba absoliučiai teisiems“. Tai reiškia: arba jis jaučiasi gerai egzistuojančioje tikrovėje, ir tada pateisina Kūrėją ir vadinamas teisiu, arba jaučia blogį, ir tada jis – nusidėjėlis. Vadinasi – viskas matuojama žmogaus pajutimais.