Visame kame reikia matyti skirtumą tarp šviesos ir indo
25 straipsnis, 1985 m
Visame kame reikia atskirti šviesą nuo kli. Kitaip tariant, davėją – Kūrėją ir gavėją – kūrinį. Kadangi nėra šviesos be kli, kas reiškia: „Jei nėra kam jos suvokti, kas gali apie ją kalbėti?“ – galima kalbėti tik apie šviesą, įsivilkusią į kli, tai yra apie gėrį, kurį Davėjas suteikia kūnui, tai yra, apie tai, kiek kūnas yra įkvėptas jam suteikto gėrio.
Ir reikia tikėti, kad visa, ką žmogus gauna savo kūne, ateina iš Jo – tiek tai, kas materialu, tiek tai, kas dvasiška. Juk, kaip žinoma, pasaulyje nėra jokios kitos jėgos, kuri galėtų Jam duoti.
Todėl, kai žmogus įžengia į Kūrėjo darbą, jis turi dėkoti ir šlovinti Kūrėją – tai yra žmogaus žengimo į darbą pradžia. O darbo tvarka prasideda taip, kaip sakė mūsų išminčiai: „Žmogus visada [iš pradžių] turi šlovinti Kūrėją, o tada melstis. Iš kur mes tai žinome? Iš Mozės.“ Nes parašyta: „Ir aš tuo metu meldžiausi Kūrėjui.“1 Ir pasakyta: „Visagali Kūrėjau! Tu pradėjai...“2 Ir pasakyta: „Leisk man pereiti, kad pamatyčiau šią gerą šalį.“3 4
Todėl, kai jis pradeda dėkoti Kūrėjui, pirmiausia jis turi dėkoti Kūrėjui už pasaulio sukūrimą, kaip sakome maldoje: „Palaimintas Tas, Kurio žodžiu pasaulis atsirado.“1 Tada prasideda darbas, tai yra, jo dėkingumo mastas, kiek jis gali dėkoti Kūrėjui už pasaulio sukūrimą priklauso nuo jo malonumo masto.
Ir čia prasideda tiesos ir melo išaiškinimas ir čia [prasideda] skirtumas tarp individualaus („prat“) darbo ir kolektyvinio („klal“) darbo – tai yra [išsiaiškinimas] ar Tora yra jo amatas ar ne. Ir paaiškinimas, kaip išaiškino mano tėvas ir mokytojas, yra toks: „Tora yra jo amatas („omanut“) – tai reiškia, kad per Torą jis nori užsitarnauti tikėjimą („emuna“). Arba [jis dirba] kaip tie, kurie priklauso visai bendruomenei („klal“), tai yra, tie, kurie studijuoja Torą, kad nusipelnytų būsimo pasaulio, kitaip tariant, dėl gavimo, o ne kaip tie, kurie priklauso individualiam „prat“ darbui, kurie dirba dėl davimo.
Ir kai žmogus pradeda Kūrėjo šlovinimo seką, vyksta tiesos atskyrimo nuo melo procesas. Juk tarp žmonių įprasta, kad jis reiškia dėkingumą tam, kas jam padėjo, jo dėkingumo matas priklauso nuo to, kiek jis jaučia pagalbą, kurią iš to gavo. Todėl, kai žmogus pradeda reikšti dėkingumą Kūrėjui už tai, ką Jis jam davė, kūnas pradeda skaičiuoti Kūrėjo jam suteiktą gėrį. Ir kiek jį įkvepia Jo suteiktas gėris, toks yra jo dėkingumo matas.
Todėl, kai žmogus sako: „Palaimintas Tas, Kurio žodžiu atsirado pasaulis“5 [tai] taip pat priklauso nuo to, kiek jis mėgaujasi pasauliu. Tada kūnas pradeda jam rodyti, kad jam trūksta tiek materialių dalykų, tiek ir dvasinių, neleisdamas jam šlovinti Kūrėjo. Tada [jam bus] didelis darbas, nes tada jis turi žengti virš žinojimo ir tikėti, kad Kūrėjas jam suteikia tik gėrį ir taip vyksta tiesos ir melo nustatymas.
Kadangi Kūrėjo bendras vardas yra „Geras ir Kuriantis Gėrį“, reikia įdėti daug pastangų, kad patikėtum virš žinojimo, jog Kūrėjas yra Geras ir Kuriantis Gėrį. Iš to išplaukia, kad, kai žmogus pradeda šlovinti Kūrėją, jis jau turi dėl ko melstis, kad galėtų eiti virš žinojimo. Iki to nebuvo tokio didelio poreikio tikėti Kūrėju virš žinojimo. Tuo tarpu dabar jis jaučia poreikį tikėti ir tada jaučia poreikį studijuoti Torą, kad joje esanti šviesa sugrąžintų jį į Šaltinį.
Pasirodo, kad jo noras šlovinti Kūrėją sukelia jame vietą chisaronui (poreikiui). Ir kai jis turi chisaroną, vadinamą kli, ir tiek, kiek jis jaučia, kad yra toli gražu ne tobulas, tiek jam atsiranda erdvės darbui bei poreikis maldai bei Torai, kaip minėta aukščiau.
Tačiau yra ir kitas chisaronas, kai kartais, jei žmogus mato savo žemumą, jis puola į neviltį ir bėga iš mūšio lauko. Visą malonumą, kurį jis tada patiria, sukelia tik tai, kad pamiršta savo būseną, tai yra, negalvoja apie dvasinius dalykus. Arba jis gali miegoti, tai yra, jaučia didelį malonumą miegodamas. Taip yra ne todėl, kad jis patiria kokį nors ypatingą malonumą miegodamas, o todėl, kad miegodamas jis neprisimena nieko, kas susiję su darbu ir tai sukelia jam malonumą. Juk, kai jis prisimena ką nors, kas susiję su darbu, kūnas iš karto atneša jam žemumo ir nevilties pojūtį.
Todėl žmogus visada turi būti atsargus, kad nepultų į neviltį, kai jį apima kančios būsena ir jis mato, kad negali tęsti darbo, kaip minėta aukščiau. Todėl mano tėvas ir mokytojas sakė, kad žmogus turėtų būti atsargus ir neužsiimti savikritika, [tai daryti] tik tuo metu, kurį jis būtent tam paskyrė kaip ypatingą būseną, o ne tada, kai kūnas liepia jam atlikti savęs vertinimą. Bet tegul jis sako kūnui: „Aš turiu ypatingą laiką save ištirti: ar einu nurodytu man keliu ar nuklydau nuo teisingo kelio. O dabar aš įsitraukęs į Torą ir meldžiuosi ir esu įsitikinęs, kad Kūrėjas man padės“, kaip Jis padėjo visiems Kūrėjo darbininkams, kurie norėjo eiti teisingu keliu, vedančiu į tikslą, kuriam jie buvo sukurti.“
Kaip rašiau ankstesniame 11 straipsnyje, 1985 m., reikia sakyti priešingai, nei jam sako kūnas. Ir iš to suprantame Zohar klausimą ir jo paaiškinimą: „Ir juos vykdykite [pažodžiui darykite]“6. [Zohar] klausia: „Ką reiškia „ir juos vykdykite“? Po to, kai Jis jau pasakė „elkitės“ ir „laikykitės“, kodėl dar ir „ir darykite“?“ Ir Jis atsako: „Bet tas, kuris vykdo Toros priesakus ir eina Jo keliais, tarsi kuria Jį viršuje. Kūrėjas pasakė: „Tarsi jis sukūrė Mane.“ Ir įtvirtino Jį. Todėl: „Ir vykdykite juos“ įstatymu ir nutarimu.“7 Citatos pabaiga.
Ir iš pirmo žvilgsnio šis paaiškinimas atrodo labai keistas. Kaip galime sakyti, kad vykdydami Torą ir priesakus, mes „darome“ Jį viršuje, juk buvo „žemė pilna Jo šlovės“8 dar prieš kūriniams ėmus vykdyti Torą ir priesakus? Ką tada reiškia: „Tarsi mane sukūrėte“?
Tačiau, kaip minėta aukščiau, negalima kalbėti apie šviesą be kli. Nes kieno atžvilgiu apibrėžiama ar yra šviesa? O kai yra kli, tai kli suvokia šviesą. Todėl, kai sakome, kad kūrimo tikslas yra suteikti malonumą Savo kūriniams, kalbame tik apie kūrinius, kai jie gauna gėrį ir malonumą. Tai vadinama, kad yra kli ir kli jį suvokia taip, kad iš Kūrėjo jie gauna tik gėrį ir malonumą. Tačiau kai kūriniai negauna iš Jo gėrio ir malonumo, kyla klausimas, kam atskleidžiamas vardas Kūrėjo, kuris vadinamas „Geras ir Kuriantis Gėrį“.
Ir todėl, kad būtų atskleistas Kūrėjo vardas „Geras ir Kuriantis Gėrį“, kuris yra bendras visiems vardams – ir kad kūriniams gaunant iš Kūrėjo gėrį ir malonumą, šis gėris būtų tobulas – tai reiškia, kad šioje dovanoje nebūtų gėdos duonos savybės – įvyko apribojimas ir paslėpimas, kurio esmė tame, kad jie negali suvokti ir pajausti šio gėrio tol, kol neparuošia savęs kaip duodančiųjų indų (kelim), o tai yra formos panašumo būsena. Iš to išplaukia, kad vardas „Geras ir Kuriantis Gėrį“ nėra atskleistas ir tai veda prie to, kad kūriniai nejaus Kūrėjo, todėl pasaulyje yra nusidėjėlių, kurie netiki Kūrėju.
Ir kad Kūrėjo vardas būtų atskleistas visų akims pasaulyje, netrūksta nieko, išskyrus kelim formos panašumo. O gebėjimas pasiekti davimo kelim, tai yra kelim formos panašumą, gali būti pasiektas tik vykdant Torą ir priesakus.
Tai yra, vykdant Torą ir priesakus, reikia formuoti ketinimą, kad Toros ir priesakų vykdymas vestų į Izraelio didybės pakėlimą. Ir mes paaiškinome, kad „Izraelis“ yra raidės „Jašar-El“, reiškiančios „tiesiai link Kūrėjo“, taigi – veiksmai yra nukreipti tiesiai į Kūrėją, o ne į savo paties naudą ir tai vadinama formos panašumu. O knygos „Zohar“ kalba tai vadinama „pakelti Šchiną iš dulkių“, nes dvasingumas mūsų akyse nėra taip vertinamas, kad galėtume sakyti savo kūnui, jog tarnauti Kūrėjui yra didelė garbė, o tada kūnas susitaikytų ir anuliuotųsi prieš šventumą.
Ir tai yra to, kas parašyta knygoje „Zohar“, prasmė, kad dėka to, kad „jūs elgsitės pagal Mano nurodymus ir laikysitės Mano priesakų“9, tada dėka to „ir juos darykite“, jūs tarsi „darote“ Mane viršuje. Tai yra, jūs tai darote – per tai, kad Kūrėjo vardas atsiskleis kaip „Geras ir Kuriantis Gėrį“ – taip, kad visi pajus gėrį dėka to, kad tapsite verti formos panašumo.
1 Dvarim 3:23.
2 Dvarim 3:24. Visagali Kūrėjau, Tu pradėjai rodyti savo tarnui Savo didybę ir galingą ranką. Kas yra tas Visagalis danguje ir žemėje, kuris darytų tokius dalykus, kaip Tavo veikimas ir darbai?
3 Dvarim 3:25. Brachot traktatas 32:1.
4 Brachot traktatas, 32:1
5 Iš Rytinės maldos (Šacharit).
6 Vaikra 25:18.
7 Zohar, Bechukotai, 18 p.
8 Izaijas 6:3.
9 Vaikra 26:3.