Baal Sulamas
70. Stipria ranka ir besiliejančiu pykčiu
Išgirsta Sivano mėnesio 5 d. (1943 m. birželio 8 d.)
Kodėl parašyta – „Stipria ranka ir besiliejančiu pykčiu Aš jus valdysiu“? Juk sakoma, kad nėra prievartos dvasinėje tikrovėje? Kaip pasakyta – „Ne Mane kvietei tu, Jokūbai, nes Buvau našta tau, Izraeli...“ Vadinasi, jei žmogus ištaisė savo norus, nepaprastai sunkus darbas Kūrėjui pavirsta nepaprastu malonumu ir įkvėpimu, o jei neištaisė – tada „Ne Mane kvietei tu, Jokūbai...“, o tai darbas ne Kūrėjo labui. ( Magido iš Dubnos komentaras). Tai ką tada reiškia – „stipria ranka aš jus valdysiu“?
Kas iš tikro nori pradėti darbą Kūrėjo labui, kad susilietų su Juo savybių panašumu, nori patekti į Kūrėjo rūmus, tas ne iš karto gauna tokią galimybę. Tikrina jį – ar jis neturi kitų tikslų, išskyrus norą susilieti su Kūrėju. Ir jei jis iš tikro neturi kito noro, tai leidžia jam įeiti.
Kaip gi tikrina žmogų, ar jis iš tikro turi tik vieną norą? Kuria jam kliūtis tuo, kad duoda pašalines mintis ir siunčia pašalinius žmones – kad jam sutrukdytų, kad jis paliktų savo kelią ir gyventų kaip visi.
Tačiau, jei žmogus įveikia visas prieš jį keliamas kliūtis ir prasiveržia per jas, ir neįmanoma jo sustabdyti bei išvesti iš kelio įprastomis kliūtimis, tai Kūrėjas siunčia jam nešvarių jėgų kariaunas, stumiančias žmogų būtent nuo susiliejimo su Kūrėju ir nuo nieko kito. Tai ir vadinama – „Kūrėjas jį stumia stipria ranka.“
Tačiau tą, kuris neturi pakankamai didelio noro, Kūrėjas gali atstumti ir silpna kliūtimi – Jis siunčia žmogui kokį nors stipresnį mūsų pasaulio (materialų) norą-siekį, ir žmogus palieka savo dvasinį darbą. Tada nelieka ir būtinybės stumti jo stipria ranka.
Tačiau, jei žmogus įveikia visas užtvaras ir kliūtis, tai sunku išvesti jį iš kelio ir galima jį atstumti tik stipria ranka. Tada, jei jis įveikia visas kliūtis bei stipriąją Kūrėjo ranką, ir jokiu būdu nenori išsukti iš kelio pas Kūrėją, o trokšta tik susiliejimo su Juo – tada jaučia, kad Kūrėjas jį stumia. Tuomet žmogus sako, kad Kūrėjas „lieja Savo pyktį ant jo“, nes kitaip leistų įeiti. Tokiu atveju žmogui atrodo, kad Kūrėjas pyksta ant jo ir todėl neleidžia įžengti į Savo rūmus ir susilieti su Juo.
Todėl, kol žmogus dar nenori pajudėti iš vietos ir veržtis pas Kūrėją, nėra tokios būsenos, kurioje galėtų sakyti, jog Kūrėjas pyksta ant jo. Tik po visų atstūmimų, jei jis neatsitraukia ir atkakliai bando suartėti su Juo, ir jam atsiskleidžia „stipri Kūrėjo ranka ir pyktis“ – tik tada įvyksta tai, kas pasakyta – „Aš jus valdysiu“. Nes tik didžiulių pastangų kaina jam atsiskleidžia Kūrėjo ranka ir jis tampa vertas įžengti į Kūrėjo rūmus.