Pamoka 6: Sąjungos sudarymas dešimtuke
Pamokos straipsnis: Rabašas. 31 Straipsnis, 1987 m. Kas yra sąjungos sudarymas dvasiniame darbe
Parinktos ištraukos iš šaltinių:
1. Rabašas. Straipsnis 3 (1987 m.). Visa Izraelio dalis ateities pasaulyje
„Jei abu supranta, kad abiem verta mylėti vienas kitą, kodėl reikia sudaryti sąjungą? Kaip mums tai padės, jei elgsimės taip, lyg būtume sudarę sutartį? Ir ką mums tai duos?“ Ir jis atsako: „Tai duoda tai, kad jie sudaro sąjungą, nes gali atsitikti taip, kad iškils kažkas, kas galėtų juos išskirti, todėl jie dabar sudaro sąjungą. Juk, kaip jie supranta dabar – kai tarp jų viešpatauja meilė ir tarpusavio panašumas – šios sąjungos turi būti laikomasi, net jei vėliau atsirastų dalykų, vedančių prie išsiskyrimo, bet ryšys, kurį jie stato dabar, būtų amžinas“.
Ir pagal tai reikia pasakyti, kad jei vėliau atsiras dalykų, kurie iš tikrųjų turėtų juos išskirti, reikia pasakyti, jog kiekvienas turi pakilti virš žinojimo, sakydamas, kad jie nežiūri į tai, ką mato žinojime, o eina virš žinojimo. Ir tik taip galima laikytis sąjungos, kad tarp jų nebūtų atskirties.
2. Rabašas. Straipsnis 9 (1984 m.). Žmogus visada turi parduoti savo namo sijas
Jei abu myli vienas kitą - tada jie, be abejonės, daro vienas kitam gerus darbus. Savaime suprantama, kad kai tarp jų nėra meilės, ar dėl kokios nors priežasties meilė silpsta, jie neabejotinai nebedaro vienas kitam gėrio. Tokiu atveju, koks gi yra sąjungos tarp jų naudingumas?
O paaiškinimas yra tas, kad sąjunga, kurią jie sudaro, sudaroma ne šiai akimirkai, nes dabar, kai meilė tarp jų jaučiama, nėra būtinybės sudaryti sąjungą. Sąjunga buvo sudaryta su išankstiniu ketinimu ateičiai. T.y., kad po kurio laiko, kai jie galbūt nebejaus meilės taip, kaip dabar, jie ir tada tarpusavyje išlaikytų tokius pačius santykius, kaip kad anksčiau. Tam ir buvo sudaryta sąjunga.
O kalbant apie mūsų problemas - nors dabar jie nejaučia meilės taip, kokia ji buvo grupės sukūrimo metu, vis dėlto kiekvienas turi įveikti savo žinojimą ir eiti virš žinojimo. Ir tada, dėka to, viskas bus ištaisyta. Ir kiekvienas teis draugą į nuopelnų pusę.
3. Baal Sulamas. Šamati. 76. Su kiekviena savo auka aukok druską
Kai du žmonės daro vienas kitam gerus darbus, nėra abejonių, kad tuo metu, kai tarp jų veikia meilė, nėra būtinybės sudaryti sąjungos. Tačiau kartu matome, kad būtent kai veikia meilė, įprasta sudaryti sąjungą. Ir jis [t.y. Baal Sulamas] sakė, kad sąjunga sudaroma ateičiai.
Tai reiškia, kad dabar jie sudaro sutartį, kad jei kada nors ateis būsena, kai kiekvienas iš jų manys, jog širdis nelinksta link kito, tačiau, jei jie turi sutartį, ši sutartis įpareigoja juos prisiminti sąjungą, kurią jie sudarė tarpusavyje, kad net ir tokioje būsenoje tęstų seną meilę.
Ir čia slypi žodžių prasmė: „Su kiekviena savo auka aukok (takriv) druską“, t.y. kad visas artėjimas (krevut) prie Kūrėjo darbe turi būti pasiekiamas per „druskos sąjungą“.
4. Rabašas. 738. Druskos sąjunga
Sąvoka „sąjunga“ prieštarauja protui. Juk, kai vienas ima gerus dalykus iš kito, jie turi sudaryti sąjungą.
Sąjungos sudarymas yra būtinas būtent tada, kai kiekvienas turi pretenzijų ir reikalavimų kitam, ir tada gali kilti pyktis ir nesutarimai. Tokiu atveju sąjunga, kurią jie sudarė, įpareigoja juos išlaikyti meilę ir vienybę tarp jų. Juk yra taisyklė, kad bet kuriuo momentu, kai vienam kyla noras ir siekis padaryti žalą kitam, jie turi prisiminti sąjungą, kurią sudarė tarpusavyje.
Ir tai įpareigoja juos išlaikyti meilę ir taiką. Ir čia slypi žodžių prasmė: „Su kiekviena savo auka aukok (takriv) druską“, t.y. kiekvienas priartėjimas (krevut) darbe turi vykti per druskos sąjungą, kuri yra visas pagrindas.
5. Rabašas. 471. Jūs visi stovite šiandien – 2
Kai žmogus jaučia meilę Kūrėjui, jis tuo momentu supranta, kad dėl meilės Kūrėjui, verta atsisakyti kitų meilės rūšių. Tačiau vėliau, kai prabudimas jį apleidžia ir jis daugiau nejaučia meilės Kūrėjui, jis nori sugrįžti prie kitų meilės rūšių, kurių anksčiau jau buvo nusprendęs atsisakyti.
Tada žmogus turi laikytis sąjungos ir elgtis taip pat, kaip tuomet, kai jautė meilę Kūrėjui, nepaisant to, kad dabar neturi jokio jausmo. Ir čia darbas turi būti atliekamas priverstinai, kad paklustų sąjungai, kurią jis sudarė anksčiau.
6. Rabašas. Straipsnis 9 (1984 m.). Žmogus visada turi parduoti savo namo sijas
Jei ši bendruomenė buvo įkurta tam tikrų žmonių, tai tuo momentu, kai jie susirinko, tikrai buvo kas nors, kas norėjo įkurti būtent šią grupę ir jis, be abejonės, patikrino šiuos žmones ar jie tam tinka. T.y., ar kiekviename iš jų yra meilės kibirkštis artimui. Tačiau kibirkštis negali uždegti meilės šviesos, kad ji šviestų kiekvienam atskiram žmogui. Todėl jie tada susitarė, kad iš jų susijungimo, iš visų kibirkščių kartu kils viena didelė liepsna.
Todėl ir dabar, kai jis juos stebėjo, jis turi įveikti save ir pasakyti, kad kaip tada, šios bendruomenės įkūrimo metu, jie visi laikėsi vieningos nuomonės, kad reikia eiti meilės artimui keliu, taip yra ir dabar. Ir tą akimirką, kai visi teis kiekvieną į nuopelnų pusę, vėl užsidegs visos kibirkštys ir vėl bus viena didelė ugnis.
7. Rabašas. Laiškas 5
Jums reikia didinti meilę tarp draugų. Ir neįmanoma pasiekti nuolatinės meilės kitaip, kaip tik per susiliejimą. Kitaip tariant, kad jūs abu susijungtumėte tvirtu ryšiu. O tai gali įvykti tik tada, jei bandysite nuimti apvalkalą, kuriame yra vidinė siela, o šis apvalkalas vadinamas savimeile. Ir tik šis apvalkalas skiria du taškus.
Tuo pačiu metu, kai einama tiesiu keliu, iš dviejų taškų, laikomų „dviem vieną kitą neigiančiomis linijomis“, ateinama į vidurinęją liniją, kuri sujungia abi linijas kartu. O kai pajusite, kad esate karo būsenoje, kiekvienas žinos ir jaus, kad jam reikia draugo pagalbos, nes be draugo silpsta ir jo pačio jėgos. Tada, kai suprantate, kad reikia gelbėti savo gyvenimą, kiekvienas natūraliai pamiršta, kad turi kūną, dėl kurio reikia rūpintis ir abu susijungia vienoje nuomonėje, kaip ir kuo nugalėti priešą.
8. Rabašas. Straipsnis 34 (1989 m.). Kas yra taika dvasiniame darbe
Sakoma: „Kaip šviesos pranašumas prieš tamsą“. T.y., neįmanoma gauti šviesos, jei nėra trūkumo ir poreikio šviesai.
Todėl, kai žmogus mato, kaip pasaulio tautų savybės jame sukuria priešpriešą Kūrėjui ir žmogus negali pakęsti Izraelio priešų savyje – tada jis pavydi Kūrėjui ir jis nežiūri į jokius savo nuopuolius, daro viską, ką gali ir kreipiasi į Kūrėją, kad Jis jam padėtų nugalėti nusidėjėlius, kurie yra jame.
Ir dėka to, kad jis įveikia save ir nepabėga iš kovos lauko, Kūrėjas suteikia jam sąjungą. T.y., sudaro su juo sąjungą, kad būtų taika tarp jo ir Kūrėjo, dėka to, kad jis gauna Kūrėjo dovaną – davimo indus (kelim). Ir tai vadinama sąjungos sudarymu.
9. Iš Ramchalio grupės chartijos. Paduja, 1731 m.
Štai sąjungos žodžiai, kuriuos prisiėmė grupės nariai, pasirašę žemiau, kad jie juos vykdys dėl Kūrėjo ir Jo Šchinos vienybės, nes visi jie tapo tarsi vienas žmogus, vykdydami šį darbą – Kūrėjo darbą, kad kiekvienas iš jų būtų laikomas visuma viso šio darbo atžvilgiu. Ir štai, ką jie prisiėmė sau.
Kad šis mokymasis būtų ne dėl atlygio gavimo, nelaukiant jokio užmokesčio, be jokių minčių ar, baisu net pagalvoti, kitų ketinimų, o tik dėl šventosios Šchinos ištaisymo ir dėl viso Izraelio, Kūrėjo tautos, ištaisymo – tam, kad suteiktų malonumą savo Kūrėjui. Ir nebus jiems už tai jokio atlygio, išskyrus galimybę nusipelnyti atlikti dar daugiau vienokių ir kitokių ištaisymų Kūrėjo ir Jo Šchinos suvienijimui bei viso Izraelio ištaisymui.
Ir šis mokymas neturi būti laikomas jokio draugo asmeniniu ištaisymu – netgi kaip nuodėmių atpirkimas, o skirtas tik tam, kad žmogus turėtų tobulą ketinimą ištaisyti šventąją Šchiną ir visą Izraelį.
10. Zohar visiems. Acharei Mot. Straipsnis „Štai kaip gera ir malonu“
O jūs, čia esantys draugai, kaip ir anksčiau buvote geranoriškoje meilėje, nuo šiol ir ateityje nesiskirsite vienas su kitu, kol Kūrėjas nesidžiaugs kartu su jumis ir neįtvirtins virš jūsų taikos ir jūsų dėka pasaulyje stos taika. Tai ir yra posakio prasmė: „Dėl savo brolių ir artimųjų prašau tau taikos“.