4 Pamoka: Laidavimas dešimtuke

Pamokos straipsnis: Rabašas. 19 straipsnis, 1984 m. Jūs visi šiandien stovite > >

Papildomos ištraukos iš šaltinių ruošiantis 4-ai pamokai

1. Baal Sulamas. Laidavimas

Ir tai yra laidavimo esmė, kai visas Izraelis tapo laiduotojais vienas už kitą. Nes Tora jiems nebuvo suteikta tol, kol nebuvo paklausta kiekvieno iš Izraelio ar jis sutinka prisiimti meilės artimui priesaką tokia apimtimi, kaip skamba žodžiuose: „Pamilk savo artimą, kaip save“ pilna apimtimi [...] Kitaip tariant, kiekvienas Izraelio žmogus turi prisiimti rūpestį ir darbą dėl kiekvieno tautos žmogaus, kad patenkintų visus jo poreikius, lygiai taip pat, kaip žmogui būdinga rūpintis savo paties poreikiais. O po to, kai visa tauta vienbalsiai sutiko, sakydama: „Padarysime ir išgirsime“, kiekvienas Izraelio žmogus tapo laiduotoju už tai, kad niekam iš tautos nieko netrūktų, ir tuomet jie tapo verti gauti Torą, bet ne anksčiau.

2. Baal Sulamas. Laidavimas

Šiuo bendru laidavimu kiekvienas tautos žmogus išsivaduoja iš visų rūpesčių dėl savo paties kūno poreikių ir gali visa apimtimi vykdyti priesaką „Pamilk savo artimą, kaip save“ bei duoti viską, ką turi, kiekvienam stokojančiam, kadangi daugiau nebebijo dėl savo paties kūno egzistavimo. Mat jis žino ir yra tikras, kad aplink yra 600 000 mylinčių ir ištikimų žmonių, pasirengusių juo pasirūpinti.

3. Baal Sulamas. Laidavimas

Išminčius paaiškino laidavimo esmę pamokančia istorija apie du žmones, plaukiančius valtimi. Vienas iš jų pradėjo gręžti po savim darydamas valtyje skylę. Draugas jo paklausė: „Kodėl tu gręži?“ Tas atsakė: „Koks tau skirtumas? Juk aš gręžiu po savimi, o ne po tavimi!“ Jis jam tarė: „Kvaily! Juk mes abu kartu žūsime šioje valtyje!“

4. Baal Sulamas. Laidavimas

Laiduotojai vieni už kitus yra tiek to laikymosi, tiek to nesilaikymo prasme. Juk laikymosi prasme, t.y. jei jie paiso laidavimo tiek, kad kiekvienas rūpinasi ir patenkina visus draugų poreikius, – vadinasi, kad dėl to jie gali tobulai vykdyti Torą ir priesakus, t.y. teikdami malonumą savo Kūrėjui. [...] Taip pat ir nesilaikymo prasme – t.y. jei dalis tautos nenori laikytis laidavimo, trokšdami būti paskendę egoistinėje meilėje, jie verčia likusią tautos dalį likti paskendusią savo bjaurastyje ir žemume, nerandant jokios išeities išbristi iš savo purvinos būsenos.

5. Įstatymų rinkinys (Chošen a-mišpat). Laiduotojo priesakai

Būtent per laidavimą, kai visi laikomi viena visuma, pasiekiamas svarbiausias Toros išpildymo tikslas. Juk meilėje ir vienybėje svarbiausia yra tai, kas susiję su noru, kai kiekvienas patenkina savo draugo poreikius ir tarp jų nėra jokio norų skirtumo ir visi įsijungia į vieną norą, per kurį jungiasi į Aukštesniojo norą, kuris ir yra galutinė vienybė. 

6. Rabašas. 42 Laiškas

Pasakyta: „Ir stojo tauta [priešais kalną] kaip vienas žmogus su viena širdimi“, o tai reiškia, kad visi turėjo vieną tikslą – Kūrėjo labui. [...] Ir reikia suprasti, kaip galima būti „kaip vienas žmogus su viena širdimi“, juk žinoma, ką pasakė išminčiai: „Kaip jų veidai nepanašūs vienas į kitą, taip ir jų nuomonės nepanašios viena į kitą“ – tad kaip jie gali būti, „kaip vienas žmogus su viena širdimi“?

Atsakymas: jei sakome, kad kiekvienas rūpinasi savo poreikiais, tai reiškia, kad neįmanoma būti, „kaip vienas žmogus“, nes „jie nėra panašūs“. Tačiau, jei kiekvienas anuliavosi ir visi rūpinasi tik Kūrėjo gerove – tai jų asmeninės nuomonės nebeegzistuoja, nes viskas, kas asmeniška, išnyko ir jie visi pateko į Vienintelio valdžią.

7. Noam Elimelech. Rožės rinkinys

Žmogus visada turi melstis už savo draugą, nes jis pats daug negali padaryti, lygiai taip pat, kaip kalinys negali išsivaduoti iš kalėjimo. Tačiau, dėl savo draugo, jis greitai gauna atsakymą. Ir kiekvienas turi melstis už savo draugą. Taigi kiekvienas dirba dėl kito, kol jie visi gauna atsakymą. [...] Laiduotojai yra „arevim“ vienas kitam, o tai reiškia „arivin“ „saldumą“ , [...] nes jie pasaldina vienas kitą savo maldomis, kai meldžiasi – kiekvienas už draugą ir dėl to jie gauna atsakymą.

8. Rabašas. 15 straipsnis (1986 m.). Daugelio malda

Patarimas – prašyti už visą visuomenę, t.y. visko, ko jis jaučia, kad jam trūksta ir prašo pripildymo, t.y. jis neturi sakyti, kad yra išimtis iš visuomenės. T.y. kad jam priklauso daugiau dalykų nei turi visa visuomenė. Tačiau „savo tautos viduje aš gyvenu“. T.y. aš prašau už visą visuomenę, nes noriu pasiekti būseną, kai dėl savęs nesirūpinsiu niekuo, o [rūpinsiuosi] tik tuo, kad suteikčiau Kūrėjui malonumą. Tokiu atveju, koks man skirtumas ar Kūrėjas gauna malonumą iš manęs ar tą patį malonumą Jis gali gauti iš kitų. T.y. jis prašo Kūrėjo, kad Jis suteiktų mums tokį supratimą, kuris vadinamas „viskas dėl dangaus“, o tai reiškia, kad jis pats bus tikras, jog neapgaudinėja savęs, kad nori duoti Kūrėjui. Juk, iš tikrųjų, galbūt jis galvoja tik apie savo egoistinę meilę, t.y. kad jis jaustų gėrį ir malonumą.

Yra vienas dalykas, bendras visiems, o būtent tai, kas susiję su dvasios būsena (pažodžiui „nuotaika“), kaip pasakyta: „Rūpestis žmogaus širdyje – tegul išsako jį kitiems“. Juk, kad žmogaus dvasinė būsena būtų pakylėta, jam nepadės nei turtai, nei protas, nei kiti panašūs dalykai. Bet būtent žmogus gali padėti kitam, matydamas, kad jis yra žemoje būsenoje. Juk, kaip pasakyta: „Žmogus negali pats savęs išlaisvinti iš kalėjimo“, bet būtent draugas gali sužadinti jam pakylėtą dvasios būseną. T.y. draugas pakelia jį iš būsenos, kurioje jis yra, į gyvenimo dvasios būseną. Ir jis pradeda atgauti pasitikėjimo gyvenimu ir turtais stiprybę. Ir jis pradeda [jausti], tarsi jo tikslas dabar būtų arti. Iš to išplaukia, kad kiekvienas turi atkreipti dėmesį ir galvoti apie tai, kuo jis gali padėti draugui, kad suteiktų šiam pakylėtą dvasios būseną. Juk ten, kur tai susiję su dvasios būsena, kiekvienas gali rasti savo draugo trūkumo vietą (chisaroną), kurį jis gali užpildyti.

„Visa tu graži, mano drauge. Kiekviena siela šlovins Kūrėją“. Tačiau norint pasiekti tobulumą, reikia, kad prie jos prisijungtų ir likusios sielos, kurios visos joje taps viena visuma ir nušvis Šchina didžiajame ištaisyme. Ir tuomet išsipildys tai, kas pasakyta: „Visa tu graži, mano drauge“, ir neliks jokių trūkumų, nes, dėl laidavimo jėgos, žmogus atlieka kito ištaisymus ir tokiu būdu viskas yra  ištaisoma.