Pamoka 2: Jūs sukūrėte Mane
Papildomos ištraukos iš šaltinių ruošiantis 2-ai pamokai
1. Rabašas. 76 laiškas
„Jei elgsitės pagal Mano įstatymus ir laikysitės Mano priesakų ir vykdykite juos“. Ir knyga Zohar klausia: „Po to, kai jau pasakė „elgsitės ir laikysitės“, kodėl tada „ir vykdykite juos“?“ Ir atsako: esmė ta, kad tas, kuris vykdo Toros priesakus ir eina Jo keliais, tarsi kuria Jį viršuje. Kūrėjas pasakė: „Tarsi būtų Mane sukūręs.“ Ir tai yra žodžių „ir vykdykite juos“ reikšmė – „tarsi būtumėte Mane sukūrę“.
2. Rabašas. 588. Aukštesniojo Malchut tampa žemesniojo Keter
Zohar aiškina: „Ir vykdykite juos“. Nereikėtų skaityti kaip „juos“ (otam), bet „jūs“ (atem), tarsi jūs padarėte juos.“ Komentaras Sulam aiškina: dėl to, kad žemesniesiems reikia, kad Kūrėjas juos užpildytų, jie atskleidžia Duodantįjį, gaudami gėrį iš Aukštesniojo. Tačiau jei gavėjas nieko negauna iš Duodančiojo, kaip jis gali žinoti, kad yra Duodantysis? Tai vadinama: „Iš Tavo veiksmų mes Tave pažinsime.“
3. Rabašas. 30 straipsnis (1990 m.). Ką dvasiniame darbe reiškia, kad įstatymas ir teisingumas yra Kūrėjo vardas?
Pasakyta: „Bet tas, kuris vykdo Toros priesakus ir eina Jo keliais, tarsi būtų Jį sukūręs viršuje.“ Kūrėjas pasakė: „Tarsi būtų sukūręs Mane.“ Ir jie Jį įtvirtino. Todėl „ir padarykite juos“ įstatymu ir įtvirtinimu, ir tai yra Zeir Anpin ir Malchut. Tai yra, kaip minėta aukščiau, vykdydamas Toros priesakus ir eidamas Jo keliais, žmogus savo sielos šaknyje, t.y. Malchut, padaro, kad ji taptų dėl davimo - panaši į Zeir Anpin - ir tai vadinama „suvienijimu“. Pasirodo, „ir padarykite juos“ tai Zeir Anpin ir Malchut, kurie vadinami „įstatymu ir įtvirtinimu“, suvienijimo įgyvendinimas. Tai taip pat vadinama „Kūrėjo ir Jo Šchinos suvienijimu“. Ir tai yra veiksmas, kurį kūriniai privalo atlikti.
Iš to išplaukia, kad to prasmė yra ta, kad kadangi tai yra du vardai, kūriniai turi įgyvendinti šią sąjungą, kad jie taptų vienu. Ir, kai visi kūriniai pasieks savo tobulumą, t.y. kiekvienas viską ištaisys savo sielos šaknyje – tada išsipildys tai, kad „tą dieną Kūrėjas ir Jo vardas bus vieningi“. Ir tai yra veiksmas, apie kurį parašyta: „Ir padarysite juos“.
4. Rabašas. 76 laiškas
Pagrindinis Toros studijavimo ir priesakų vykdymo tikslas – pritraukti Jo Veido šviesos atskleidimą žemyn. Ir tai kaip „Jos šviesa grąžina į šaltinį“, kas atsiskleidžia per pasirinkimą ir per Lišma praktiką. Tuomet išsipildo rabi Meiro žodžiai: „Lišma atskleidžia Toros paslaptis tiems, kurie studijuoja Torą“ ir t. t. Tai reiškia, kad apačioje atsiskleidžia Kūrėjo Karalystė. Tai yra eilutės „Ir darysite juos – tarsi kurtumėte Mane“ esmė.
5. Rabašas. 47 straipsnis (1991 m.). Ką dvasiniame darbe reiškia, kad dešinė ir kairė prieštarauja viena kitai?
Pasakyta: „Ir juos vykdysite“, nes pradedama veiksmu ir baigiama veiksmu. Tačiau tarp jų yra skirtumas. Tai yra, prieš jam tampant vertu davimo kelim, arba po to, kai jis tapo vertas davimo kelim. Tai reiškia, kad veiksmų dėka jis nusipelno kelim, o tada veiksmų dėka nusipelno Šviesos. Ir tai vadinama „Kad atskleistumėte viską, ką darysite“. Tai yra, paskui jis tampa vertas savybės „atskleis ir pažins Mane“.
6. Rabašas. 940. Taškas širdyje
Kai buvo sugriauta Šventykla pasakyta: „Ir padarys Man Šventyklą ir Aš gyvensiu juose.“ Tai reiškia tašką širdyje. Tai yra, kad Šventyklai turi būti vieta, kad Kūrėjo šviesa galėtų joje gyventi, kaip pasakyta: „Ir aš gyvensiu juose.“ Todėl žmogus turi stengtis pastatyti savo šventumo statinį.
Ir šis statinys turi būti tinkamas tam, kad į jį patektų Aukštesnysis gėris, kuris vadinamas gėriu, perduodamu iš Duodančiojo gaunančiajam. Tačiau, kaip žinoma, pagal taisyklę tarp Duodančiojo ir gaunančiojo turi būti formos panašumas. Tai reiškia, kad gaunantysis taip pat turi turėti ketinimą duoti, kaip ir Duodantysis.
Ir tai vadinama veiksmo būsena, kaip pasakyta: „Ir padarys Man Šventyklą“, kur veiksmas priskiriamas kli, o ne šviesai. Nes šviesa priklauso Kūrėjui ir tik veiksmas – kūriniams.
7. Rabašas. 557. Apie atspindėtą šviesą
Aukštesniosios šviesos jau paruoštos žmogui, ir tai vadinama „labiau nei veršelis nori žįsti [pieną], karvė nori jį pamaitinti“ ir mums tereikia kli. Ir šis kli po apribojimo vadinamas „ekranu ir atspindėta šviesa“. Ir tai yra jungiamoji grandis tarp Aukštesniojo ir žemesniojo, t.y., jos pagalba, žemesnysis jungiasi su Aukštesniuoju. Tuo pačiu metu, kai šios jungiamosios grandies nėra, žemesnysis negali matyti Aukštesniojo ir laikoma, kad Aukštesnysis, palyginti su žemesniuoju, realybėje neegzistuoja. Todėl tiek, kiek žmogus pradeda dirbti dėl Dangaus, jis gauna ryšį su Aukštesniąja šviesa ir šio ryšio mastas lemia jo pasiekimų mastą.
8. Rabašas. 26 straipsnis (1986 m.). Artimas kelias ir tolimas kelias
Mano tėvas ir mokytojas Baal Sulamas pasakė, kad vieta, kurioje atsiskleidžia Kūrėjas, vadinama Šchina (buveine), o Kūrėjas tada vadinamas Šochen (Gyvenančiu). Tačiau Jis taip vadinamas toje vietoje, kur yra tas, kuris Jį atskleidžia. Šiuo atveju, sakė Baal Sulamas, Šochen ir Šchina yra ne du dalykai, o vienas. Kitaip tariant, Šochen yra šviesa be kli, o Šchina yra vieta, kurioje atsiskleidžia Kūrėjas. Taigi, kas yra toje vietoje, kur atsiskleidžia Kūrėjas? Tik Jis ir nieko daugiau. Tačiau, kaip sakoma, yra šviesos ir kli sąvokos – kitaip tariant, yra kli, kuris suvokia šviesą.
Taigi, kokia yra ši vieta, kurią Kūrėjas pasirinko įtvirtinti savo vardą? Remiantis kabalos mokslu, turime ištaisyti savo gavimo indus, kad suteiktume malonumą Kūrėjui. Esmė čia yra formos panašumas, kurio dėka šioje vietoje atskleidžiamas Kūrėjo vardas.
9. Rabašas. 76 laiškas
Žinoma, kad „žemė pilna Jo šlovės“. Ir taip kiekvienas žmogus turi tikėti, kaip pasakyta: „Aš užpildau dangų ir žemę“. Tačiau Kūrėjas tai paslepia, kad tai nebūtų matoma, kad būtų pasirinkimas. Ir tada atsiranda vietos tikėjimui – tikėti, kad Kūrėjas „užpildo visus pasaulius ir valdo visus pasaulius“. Ir po to, kai žmogus įsitraukia į Torą ir priesakus bei įvykdo pasirinkimo priesaką, tada Kūrėjas jam atsiskleidžia ir tada jis pamato, kad Kūrėjas valdo pasaulį.
Iš to išplaukia, kad tada žmogus kuria Karalių, kuris jį valdytų. Tai reiškia, kad žmogus jaučia Kūrėją, kad Jis valdo visą pasaulį. Ir tada tai vadinama, kad žmogus iškelia Kūrėją aukščiau savęs. Nes, kol žmogus nepasiekia tokio pojūčio, vadinama, kad Kūrėjo karalystė yra paslėpta. Ir apie tai mes sakome: „Šią dieną Kūrėjas ir Jo vardas bus vieningi“, tai yra, kad Jo karalystės šlovė bus atskleista mums.
10. Baal Sulamas. 57.Šamati. Priartink jį prie Kūrėjo noro
Mes patys turime pažadinti norą iš aukščiau duoti žemyn. Vadinasi, nepakanka to, kad turime norą gauti, bet dar ir iš aukščiau turi būti geras Duodančiojo noras duoti. Ir nors Kūrėjas iš pat pradžių turi norą suteikti malonumą visiems savo kūriniams, Jis laukia mūsų noro, kuris pažadintų Jo norą. Nes, jeigu mes negalime Jo pažadinti, tai yra požymis, gaunančiojo noras dar yra netobulas.