Ravas Baruchas Šalomas Ašlagas
Visuomenės tikslas - 1
Straipsnis Nr. 1, 1 dalis, 1984
Mes susirinkome čia tam, kad įkurtume visuomenę visiems, kurie nori eiti Baal HaSulamo keliu ir metodu – keliu, kuriuo galima pakilti žmogaus laipsniais ir nelikti kaip gyvulys, kaip mūsų išminčiai sakė (Jeva mot, 61a) apie eilutę: „Ir jūs, Mano avys, Mano ganyklos avys, esate žmonės.“ Ir Rašbi pasakė: „Jūs vadinami ‘žmonėmis’, o stabmeldžiai nėra vadinami ‘žmonėmis’.“
Kad suprastume žmogaus nuopelną, dabar pateiksime eilutę iš mūsų išminčių (Berachot, 6b) apie eilutę: „Išvada visko, kas buvo išklausyta: bijok Dievo ir laikykis Jo įsakymų, nes tai yra visas žmogus“ (Koheletas, 12:13). Ir Gemara klausia: „Kas yra ‘nes tai yra visas žmogus’?“
Rabis Elazaras pasakė: „Kūrėjas pasakė: ‘Visa pasaulis buvo sukurtas tik dėl to.’ Tai reiškia, kad visas pasaulis buvo sukurtas Dievo baimei.“
Vis dėlto turime suprasti, kas yra Dievo baimė, kuri yra priežastis, dėl kurios buvo sukurtas pasaulis. Iš visų mūsų išminčių žodžių mokomės, kad kūrimo tikslas buvo suteikti malonumą Jo kūriniams. Tai reiškia, kad Kūrėjas norėjo suteikti kūriniams malonumą, kad jie jaustųsi laimingi pasaulyje. Ir čia mūsų išminčiai sakė apie eilutę: „Nes tai yra visas žmogus“, kad kūrimo priežastis buvo Dievo baimė.
Tačiau pagal tai, kas paaiškinta straipsnyje Matan Torá [„Toros davimas“], priežastis, kodėl kūriniai negauna malonumo ir džiaugsmo, nors tai buvo kūrimo tikslas, yra formos neatitikimas tarp Kūrėjo ir kūrinių. Kūrėjas yra davėjas, o kūriniai – gavėjai. Tačiau yra dėsnis, kad šakos yra panašios į šaknį, iš kurios šakos gimė.
Ir kadangi mūsų šaknyje nėra gavimo, nes Kūrėjas jokiu būdu nėra nepakankamas ir jam nieko netrūksta, kad patenkintų savo norą, žmogus jaučia nemalonumą, kai turi būti gavėjas. Dėl to kiekvienam žmogui gėda valgyti gėdos duoną.
Kad tai būtų ištaisyta, turėjo būti sukurtas pasaulis. Olam [pasaulis] reiškia He’elem [paslėpimas], todėl malonumas ir džiaugsmas turi būti paslėpti. Kodėl taip yra? Atsakymas – dėl baimės. Kitaip tariant, tai tam, kad žmogus bijotų naudotis savo gavimo indais, vadinamais „meile sau“. Tai reiškia, kad žmogus turėtų susilaikyti nuo malonumų gavimo vien todėl, kad jų trokšta, ir turėtų turėti jėgų nugalėti troškimą, savo geismo objektą.
Vietoj to, žmogus turėtų gauti malonumus, kurie suteikia pasitenkinimą Kūrėjui. Tai reiškia, kad kūrinys norės duoti Kūrėjui ir jaus baimę prieš Kūrėją, gavimo sau baimę, nes malonumo gavimas – kai žmogus gauna dėl savo paties naudos – atitolina jį nuo susiliejimo su Kūrėju.
Todėl, kai žmogus atlieka vieną iš Kūrėjo Mitzvot [įsakymų], jis turėtų nukreipti ketinimą, kad ši Mitzva atneštų jam tyras mintis, kad jis duotų Kūrėjui, laikydamasis Kūrėjo Mitzvot. Kaip sakė mūsų išminčiai: „Rabi Chanania Ben Akashia sako: ‘Kūrėjas norėjo apvalyti Izraelį; todėl Jis davė jiems gausią Torą ir Mitzvot.’“
Ir todėl mes čia susirenkame – sukurti visuomenę, kurioje kiekvienas iš mūsų seka dvasia duoti Kūrėjui. O norint pasiekti davimą Kūrėjui, turime pradėti nuo davimo žmogui, kas vadinama „meile artimui“.
O meilė artimui gali būti tik per savęs anuliavimą. Taigi, viena vertus, kiekvienas žmogus turėtų jaustis žemas, o kita vertus, didžiuotis, kad Kūrėjas suteikė mums galimybę būti visuomenėje, kurioje kiekvienas iš mūsų turi tik vieną tikslą: kad Šchina [Dieviškumas] būtų tarp mūsų.
Ir nors mes dar nepasiekėme šio tikslo, turime troškimą jį pasiekti. Ir tai taip pat turėtų būti mums vertinama, nes nors esame kelio pradžioje, vis dėlto tikimės pasiekti iškilų tikslą.