Laiškas 1

«Ir kalbėk su visais išmintingais širdimi, kuriuos Aš pripildžiau išminties dvasia»

Mano mokytojo garbei

Kalbant apie tai, ką mes aptarėme dėl kabalos studijavimo iš tyrumo pusės ir taip toliau, ir to, ko aš nežinau, parašysiu tau ir atsakyk man į visus mano klausimus.

Matau, kad neturiu ką rašyti apie detales, tik apskritai, kad negaliu mokytis nė vieno žodžio iš tyrumo pusės. Kadangi paprastai, kai sprendžiame kokias nors abejones– tai iš daugybės duomenų (teiginių), o ne duomenys (teiginiai)– iš daugybės abejonių. Ir tada turime mokytis tvarkingai.

Ir neabejotinai tai priklauso nuo to, ar žmogus tam pasiruošęs, tai yra, ar visas jo priėmimas yra iš grynumo pusės. Kaip pasakyta: „Ir kalbėk su visais išminties širdies, kuriuos Aš pripildžiau išminties dvasia“ (Šmot, 28:3), tai yra, kad jo širdis išvalyta dėka Kūrėjo dvasios.

Be to, tai jokiu būdu nėra įmanoma, kaip pasakė išminčiai: „Žmogus nenusidės, jei jo neapims kvailystės dvasia“. Tai reiškia, kad negalima žmogaus vadinti nusidėjėliu, tik tada, kai jame yra išminties dvasia. Ir taip pat žmogus niekada nejaus, kad nusidėjo, nes žmogus niekada nejaučia savo trūkumų, tačiau iš tiesų, tol, kol jis nevertina išminties dvasios, yra vadinamas nusidėjėliu, ir tai būtina. Tai priklauso nuo Kūrėjo, kad pripildytų... (laiško pabaigos nėra)...