Pamoka Nr. 33. Kuriame gerą aplinką - iš vidaus ir iš išorės
1 dalis: Kuriame gerą aplinką - iš vidaus ir iš išorės
Atrinktos ištraukos iš šaltinių
1. Kiekvienas žmogus visuomenėje panašus į pavaros krumpliaratį, sujungtą su kitais krumpliaratukais, kurie yra įdėti į vieną mechanizmą, kur atskiram krumpliaračiui nėra judėjimo laisvės, kalbant apie jo asmeninį individualumą, nes jis dalyvauja visų krumpliaračių judėjime tam tikra kryptimi, leidžiant visam mechanizmui atlikti savo bendrą paskirtį.
Ir jei su krumpliaračiu atsitiks koks nors gedimas, tai šis gedimas nėra vertinamas ir nagrinėjamas pagal to pačio krumpliaračio individualumą, o vertinamas pagal jo vaidmenį visame mechanizme ir tarnavimą jam.
- Baal Sulamas, "Taika pasaulyje"
2. Jei susirenka keli žmonės, turintys šią mažą jėgą, [įtikinančią], kad verta išlipti iš egoistinės meilės, tačiau jie neturi visos atidavimo jėgos ir svarbos, kad galėtų būti savarankiški be išorės pagalbos ir visi šie žmonės anuliuoja save vienas prieš kitą, [ir tada, kadangi] visi turi meilę Kūrėjui potencialiai, bet praktiškai jie negali to realizuoti, tai, dėka to, kad kiekvienas įeina į grupę ir anuliuoja save prieš grupę, atsiranda vienas kūnas. Ir kai šis kūnas susideda, pavyzdžiui, iš dešimties žmonių, šis kūnas turi dešimt kartų didesnę jėgą nei jei jis būtų vienas.
Tačiau su sąlyga, kad kai jie susirenka, kiekvienas galvos, jog atėjo čia su tikslu anuliuoti meilę sau, t.y. kad jis negalvotų dabar, kaip patenkinti savo gavimo norą, bet galvotų dabar, kiek įmanoma, tik apie meilę artimui, [nes] tik dėl to jis gali įgyti norą ir poreikį, gauti naują savybę, vadinamą atidavimo noru. O iš meilės draugams jis gali pasiekti meilę Kūrėjui, t.y. kai jis norės suteikti Kūrėjui malonumą.
- RABAŠAS, Straipsnis Nr. 6 (1984), "Meilė draugams – 2"
3. Susirinkime svarbiausia - kad visi būtų vienybėje ir kartu prašytų tik vieno – surasti Kūrėją, nes bet kurioje dešimtyje yra Šchina. Ir, žinoma, jei jų yra daugiau nei dešimt, tada yra didesnis Šchinos atskleidimas. Ir tegul kiekvienas susijungia su draugu ir ateina pas jį, kad išgirstų ką nors iš jo apie Kūrėjo darbą ir kaip surasti Kūrėją ir anuliuoja save prieš savo draugą, o draugas prieš jį, ir visi darys tą patį. Ir vienaip ar kitaip, kai su tokiu ketinimu vyksta susirinkimas, kad ir kaip būtų, net labiau nei veršelis nori valgyti, karvė nori jį maitinti. Bet kuriuo atveju Kūrėjas priartėja prie jų ir būna su jais ir didelis gailestingumas ir palaiminga malonė, visiems akivaizdi, nusileidžia į Izraelio susirinkimą.
- Maor ve-Šemeš, skyrius Vaechi
4. Jis turi rodyti savo draugams meilę, kuri yra jo širdyje, nes šiuo atskleidimu jis pažadina draugo širdį [kitų] draugų atžvilgiu, kad ir draugai pajustų, jog kiekvienas yra užsiėmęs meile draugams. O nauda iš to yra ta, kad jis taip įgyja didesnę jėgą atkakliau ir intensyviau veikti išreikšdamas meilę savo draugams, nes kiekvieno meilės jėga įsijungia į draugą.
- RABAŠAS, Straipsnis Nr. 2, (1984) "Apie meilę draugams"
5. Būtina, kad jis manytų, jog draugas dirba Kūrėjo labui daug daugiau nei jis pats, [...] „ir išminčių pavydas didina išmintį“ ir tvirtės Kūrėjo darbe vis labiau ir labiau. Ir taip „kiekvienas pavydės savo draugui chupos“, o tai reiškia įkvėpimą – dėl to, kad jis pamatys, kad jo draugo chupa yra didesnė už jo. Jame įsiliepsnos ugnis ir jo siela labiau užsidegs Kūrėjo darbui ir jis pasieks didesnius Kūrėjo atskleidimus.
- Maor ve-Šemeš, skyrius Itro
6. Kiekvienas turėtų stengtis įnešti į grupę vilties kupiną gyvenimo dvasią ir į grupę įdėti energijos, kad kiekvienas draugas galėtų pasakyti sau - dabar atveriu darbe naują puslapį. Tai yra, prieš prisijungdamas prie grupės, jis buvo nusivylęs savo pažanga dvasiniame darbe. Tuo tarpu dabar draugai įkvėpė jam vilties kupiną gyvenimo dvasią, o grupės padedamas įgavo pasitikėjimo ir įveikimo jėgų. Nes dabar jis jaučiasi galintis pasiekti tobulumą. Ir visos jo mintys apie tai, kad priešais jį yra didžiulis kalnas, kurio jis nepajėgus įveikti, o šios kliūtys atrodžiusios tokios stiprios, dabar jam tiesiog nereikšmingos ir neegzistuojančios. Ir visa tai jis gavo iš grupės jėgos, dėka to, kad kiekvienas stengėsi įnešti paskatinimo dvasią ir palaikyti grupėje atsinaujinimo atmosferą.
- RABAŠAS, 30 straipsnis (1988) „Ko reikalauti iš draugų susirinkimo“
7.
Tora ir priesakai gali būti įvykdyti tik laidavimo pagrindu, kai kiekvienas tampa laiduotoju už savo draugą. Juk svarbiausia Toros vykdyme - tai yra noro savybės, pasiekiamos susivienijimo būdu.
Ir todėl tas, kuris nori prisiimti Toros ir priesakų naštą, pagrinde didindamas norą, turi įsitraukti į Izraelio bendruomenę didelėje vienybėje. Vadinasi, kad būtent per laidavimą, kur visi laikomi viena visuma, būtent per jį pasiekiamas pagrindinis dalykas Toros vykdyme. Juk pagrindinis dalykas meilėje ir susivienijime yra noras, kai kiekvienas yra patenkintas savo draugu ir tarp jų nėra jokio skirtumo nore ir visi įsitraukia į vieną norą, kurio pagalba jie įsitraukia į Aukščiausiojo norą, kas ir yra vienybės tikslas.
- Įstatymų rinkinys (Chošen a-mišpat). Laiduotojo įstatymai
8. Kiekvienas žmogus turi pasakyti: „Visas pasaulis buvo sukurtas tik man“. Išeina, kad jei pasaulis buvo sukurtas man, tai aš turiu suprasti ir nuolat domėtis pasaulio ištaisymu ir užpildyti pasaulio chisaroną (poreikį) ir melstis už juos.
- Rabi Nachmano antologija. Pirmasis leidimas, 5 p.
9. Gyvenimo užduotis yra susilieti su Kūrėju, vien tik Jo labui, griežtai laikantis šio ketinimo. Arba pasiekti, kad daugelis nusipelnytų susiliejimo su Juo.
- Baal Sulamas, "Paskutinė karta"
10. Tuo, jog prisidėjo prie to, kad visas pasaulis gautų gėrį ir malonumą, kas yra kūrimo tikslas, paaiškėja, kad jis tapo Kūrėjo partneriu – tuo, kad padėjo, kad galų gale visi priimtų kūrimo tikslą. Išeina, jis tapo Kūrėjo partneriu..
- RABAŠAS, 11 straipsnis (1987) „Purimas, kai prisakyta „ad de-lo jada“
2 dalis: Aukštesniųjų pasaulių struktūra
37, 39, 40 elementai iš "Kūrėjos Išminties pradžios" >>
37. Ir čia išaiškėjo parcufų išėjimo seka, vienas žemiau kito, įvykstanti dėl supančios šviesos ir vidinės šviesos susidūrimo, kuris susilpnina ir apvalo de-guf ekraną tiek, kad jis sugrįžta į pe de-roš ekraną, tuo pat metu įsitraukdamas į zivug de-akaa, kuris nuolat įvyksta pe de-roš ekrane ir dėl šio zivugo (susiliejimo) išveda naują dešimties sfirų lygmenį, taip kad šis naujas lygmuo yra laikomas ankstesnio parcufo sūnumi. Tokiu būdu iš parcufo Keter išeina AB, iš parcufo AB – SAG, iš parcufo SAG – MA, kaip ir kitos pakopos Nekudim pasaulyje ir pasauliuose АBЕА. Vis dėlto, dar reikia suprasti, kodėl dešimt AB sfirų išėjo tik į bchina gimel, o ne į bchina dalet. O SAG tik į bchina bet ir taip toliau – taip, kad kiekvienas žemesnis parcufas vienu laipteliu žemesnis už jo aukštesnį (parcufą). Ir kodėl jie visi neišėjo kaip lygūs vienas kitam viename lygmenyje.
39. Ir paaiškėjo, kad dėl supančios šviesos ir vidinės šviesos susidūrimo, Malchut mesaemet ekranas sugrįžo ir vėl tapo panašus į Malchut mezdaveget ekraną (žiūrėti aukščiau p. 35), nes supančios šviesos bituš išvalė baigiamąjį ekraną nuo viso avijut de-guf, kuris jame buvo, ir liko jame tik subtilūs rešimot nuo ankstesnio avijuto, lygūs de-roš ekrano avijutui. Ir žinoma, kad panašumas forma dvasinius objektus veda į susijungimą ir vienybę tarpusavyje. Todėl po to, kai de-guf ekranas tapo panašus į de-roš ekrano formą, jis iš karto įsjungė į jį, tapdamas su juo, kaip vienas ekranas, ir taip gavo jėgos zivugui de-akaa kaip de-roš ekranas. Ir to dėka susiformavo dešimt naujos pakopos sfirų , kaip minėta aukščiau.
Tačiau kartu su šiuo zivugu jame (de-guf ekrane) atsinaujino avijut de-guf rešimot (atsiminimai), kurie buvo jame nuo pat pradžių, ir tuomet jame vėl atsirado tam tikras formos skirtumas nuo ekrano de-roš, su kuriuo jis buvo sujungtas, ir šis formos atsiskyrimas atskyrė ir išvedė jį iš aukštesniojo pe de-roš. Nes po to, kai vėl pasirodė jo pradinis šaltinis, esantis aukštesniojo pe ir žemiau, jis nebegali daugiau būti aukščiau aukštesniojo pe, nes formos pasikeitimas atskiria dvasinius objektus vienas nuo kito. Todėl jis neišvengiamai turi nusileisti į vietą, [esančią] Aukštesniojo pe ir žemiau . Ir todėl jis neišvengiamai tampa atskirai atpažįstamas kaip kitas [atskiras] objektas (tiksl. „guf“) aukštesniojo atžvilgiu. Nes net naujo lygio roš laikoma aukštesniojo gufu, nes kyla iš jo de-guf ekrano. Todėl šis formų skirtumas padalija juos į du atskirus objektus (tiksl. „guf“). Ir kadangi naujas lygis visada yra ankstesnio parcufo de-guf ekrano atsiradimo išraiška, tai jis laikomas sūnumi parcufo atžvilgiu ir kaip šaka, kylanti iš jo.
40. Ir yra dar vienas papildomas skirtumas, atskiriantis žemesnį parcuofą nuo aukštesnio, kuris yra toks, kad kiekvienas žemesnis (parcufas) kyla iš kitos bchinos, lemiančios jo lygį, vienos iš penkių bchinot [avijuto] ekrane, kaip minėta aukščiau p. 22 ir p. 24. Kiekvienam žemesniam (parcufui) trūksta bchinos, kuri yra aukščiausia jo aukštesniojo parcufo šviesose, ir [trūksta] bchinos, kuri yra žemiausia jo aukščiausiojo parcufo induose. Ir to priežastis yra ta, kad pagal savo prigimtį, supančios šviesos ir ekrano susidūrimas (bituš) veda prie to, kad ekranas praranda paskutinę savo avijuto bchiną. Pavyzdžiui, pirmajame AK parcufo ekrane yra visos penkios jo avijuto bchinos iki bchina dalet, dėka supančios šviesos susidūrimo su de-guf ekranu, avijuto bchina dalet {ekrane}, visiškai išsivalo, nepalikdama jame net prisiminimo apie šį avijutą, o tik avijuto bchina gimel ir kas aukščiau lieka ekrane. Ir pagal tai, kai šis ekranas įsitraukia į roš ir jame atsiranda zivug de-akaa su avijuto prisiminimais, kurie liko jame nuo guf, zivug įvyksta tik avijuto gimel ekrane, nes avijuto bchina dalet išnyko ir ten jos nėra. Ir todėl lygmuo, kuris atsiranda dėl šio ekrano, atsiranda tik naudodamasis Chochmа lygiu, kuris vadinamas АVAJA de-АB de-АК arba parсucu AB de-AК. Ir, kaip buvo paaiškinta aukščiau p. 22, Chochma lygmenyje, kuris išeina į bchinos gimel ekraną, trūksta Malchut de-kelim ir šviesos jechida iš šviesų, t.y Кеter šviesa, pažiūrėk ten. Nes pacufe AB trūksta paskutinės bchinos aukštesniojo kelim ir aukščiausiojo šviesų bchina, ir dėl šio atitolinimo dėl formos pasikeitimo, žemesnysis laikomas parcufu, atskirtu nuo aukštesniojo.