Baruchas Šalomas Alevi Ašlagas (Rabašas)
Apie protėvių nuopelnus
11 straipsnis, 1984 m.
[Talmude] pateikiamas ginčas dėl protėvių nuopelnų: „Šmuelis pasakė: protėvių nuopelnai baigėsi. O rabi Jochananas pasakė: protėvių nuopelnai sukels atleidimą“(1). O midraše sakoma: „Ravas Acha pasakė: protėvių nuopelnai egzistuoja amžinai, juos amžinai prisimena“(2). Ir ten pat Tosafot pasakyta: „Rabi Tam sako, kad protėvių nuopelnai baigėsi, bet protėvių sajunga nesibaigė“(3). „O rabi Izaokui atrodo, kad nėra ginčo tarp Šmuelio ir rabi Jochanano. O Šmuelis sako, kad nusidėjėliams jie baigėsi, bet ne teisuolių atveju. O rabi Jochananas vertina teisuolius“.
Ir pagal tai, kas išdėstyta aukščiau, mes galėsime paaiškinti, ko klausiama apie pasirinkimą, kai klausiama: jei egzistuoja protėvių nuopelnai, tokiu atveju čia nėra pasirinkimo, nes protėvių nuopelnai veda žmogų prie to, kad žmogus taptų teisuoliu. O pagal Tosafot žodžius rabi Izaoko(4) vardu, kuris sako, kad protėvių nuopelnai tik teisuoliams, vadinasi, kad pirmiausia jis turi pasirinkimą tapti teisuoliu, o tada jis galės naudotis protėvių nuopelnais.
Iš knygos „Toros dovanojimas“(5) matyti, kad dėl protėvių nuopelnų mes turime galimybę rinktis, o jei ne protėvių nuopelnai, mes neturėtume jokios galimybės rinktis. Ir, žvelgdami į esamą tikrovę, matome, kad nors ir turime savo protėvių nuopelnus, vis dėlto nematome, kad kiekvienas turi tokią jėgą, leidžiančią rinktis. Juk kiekvienas žmogus susiduria su šiais sunkumais. Tačiau protėvių nuopelnai padeda mums pasirinkti. Tai reiškia, kad pasirinkimas yra ten, kur yra dvi lygiavertės galimybės, ir aš turiu pasirinkti.
Jei viena pusė yra sunkesnė už kitą, negalima teigti, kad aš galiu rinktis tarp jų, nes jos pačios linksta į stipresnę pusę. Todėl, dėl protėvių nuopelnų tai yra dvi lygiavertės jėgos, ir mes galime rinktis tarp jų. Ir tai vadinama, kad mums suteikta jėga, leidžianti pasirinkti.
Ir norint tai suprasti, verta pažiūrėti knygoje „Toros dovanojimas“, kur sakoma (19 punkte): „Ir dėl to Kūrėjas nerado nei vienos tautos ir genties, pasirengusios priimti Torą, išskyrus Abraomo, Izaoko ir Jokūbo palikuonis, kurių pusėje buvo jų protėvių nuopelnai“. Ir kaip pasakė mūsų išminčiai: „Protėviai laikėsi visos Toros dar prieš tai, kai ji buvo suteikta“(6). Tai reiškia, kad dėl jų dvasios iškilumo jie turėjo galimybę suvokti ir praeiti visais Kūrėjo keliais Toros dvasingumo prasme, kylančios iš susiliejimo su Kūrėju, be išankstinių praktinių Toros veiksmų kopečių, ko jie neturėjo galimybės įvykdyti. Kaip minėta aukščiau straipsnyje „Toros dovanojimas“, 16 punkte: Ir be abejo, tiek kūno apsivalymas, tiek mūsų šventųjų protėvių sielos kilnumas labai paveikė jų sūnus ir tų sūnų sūnus“(5).
Tad dėl protėvių nuopelnų mes galime pasirinkti, o kitaip nebūtų jokios galimybės. Tačiau net ir turint protėvių nuopelnus, mums reikia didelio gailestingumo, kad būtų galima pasirinkti, tai yra atsisakyti meilės sau ir priimti meilę artimui, ir kad visi mūsų siekiai būtų tik suteikti malonumą Kūrėjui. Net ir su visomis ypatingomis Toros ir priesakų savybėmis, kad galėtume nugalėti mumyse įsišaknijusį blogį ir pakeisti jį į gera.
Tačiau reikia suprasti, ką jis sako: „Baigėsi protėvių nuopelnai“. Kyla klausimas, kas buvo prieš tai, kai baigėsi protėvių nuopelnai. Ir tokiu atveju nereikėjo pasirinkimo, nes jis turėjo protėvių nuopelnus. Tačiau reikia pasakyti, kad tai, kad žmogus prašo, kad Jis priartintų jį prie Savęs tikram Kūrėjo darbui, – pati ši malda, kai jis prašo, kad Jis padėtų jam dėl protėvių nuopelnų, ji pati ir vadinama pasirinkimu, nes pasirinkimas yra tai, kad jis daro tai, kas yra jo galimybėse. Tai jau vadinama „pasirinkimu“.
- Šabo traktatas, 55:1.
- Vaikra Raba, 36:6.
- Šabo traktatas, 55:1, Tosafot.
- Originale yra rašybos klaida.
- Baal Sulamas, Laidavimas, 19 pastraipa.
- Joma traktatas, 28:2.