Baruchas Šalomas Alevi Ašlagas (Rabašas)
Kokį lygį turi pasiekti žmogus, kad jam nereikėtų gimti iš naujo?
10 straipsnis, 1984 m.
Klausimas: kokį lygį turi pasiekti žmogus, kad jam nereikėtų gimti iš naujo?
„Įsikūnijimų vartuose“ parašyta, „kad visi Izraelio sūnūs turi gimti iš naujo, kol pasieks visišką Naranchai tobulumą“(1). „Tačiau dauguma žmonių neturi visų penkių dalių, vadinamų Naranchai, o turi tik nefeš, kuri susijusi su Asija (pasauliu)“(1).
Vadinasi, kiekvienas turi ištaisyti tik savo dalį ir savo sielos šaknį, ir ne daugiau. Ir tuo baigiasi jo dalis, kurią jis privalo ištaisyti.
Ir esmė ta, kad reikia žinoti, kad visos sielos kyla iš Adam Rišon sielos, nes po to, kai jis padarė Pažinimo medžio nuodėmę, jo siela buvo padalinta į 600 000 sielų, t.y. kas Adam Rišon buvo viena Šviesa, „Zohar“ knygos kalba vadinama „Aukštesniuoju švytėjimu“, kuris vienu metu buvo Edeno sode ir pasiskirstė į daug dalių.
Ir žiūrėk knygoje „Panim masbirot“ (56 psl.), ir pasakyta ten: „Ir taip yra todėl, kad po to, kai susimaišė gėris ir blogis (tai yra po nuodėmės), klipot vietoje iškilo didelis pastatas, nes jos turi jėgą laikytis už šventumo, ir kad apsisaugoti nuo jų, septynių kūrimo dienų Šviesa pasidalino į labai mažas dalis, iš kurių klipot negali maitintis dėl jų mažumo.
Tai panašu į pamokančią istoriją apie karalių, kuris nori nusiųsti didelę sumą auksinių dinarų savo sūnui į užjūrio šalį. Tačiau visi jo šalies gyventojai vagys ir apgavikai, o patikimo pasiuntinio jis neturi. Ką gi jis padarė? Paėmė ir iškeitė dinarus į centus ir siuntė juos per daugybę pasiuntinių, kad plėšimo malonumas jiems taptų nenaudingas įžeidžiant valstybės garbę“.
Tokiu pat būdu, pagal laiko seką, dienų švytėjimo pagalba, sielų gausoje galima išsiaiškinti visas šventas kibirkštis, apiplėštas klipot dėl Pažinimo medžio nuodėmės, kaip pasakyta aukščiau.
Sielų gausos prasmė – padalijimas į vidines šviesas, o daug dienų – tai padalijimas į išorines šviesas, ir moneta prie monetos surenkamos Didžiojoje šviesoje, kurioje nusidėjo Adam Rišon, ir tada ateis Galutinis ištaisymas.
Iš to seka, kad kiekvienas, kuris gimė, gimė tik su maža Adam Rišon sielos dalimi, ir kai jis ištaiso savo dalį, jam jau nebereikia daugiau gimti iš naujo. Todėl žmogus gali ištaisyti tik tai, kas priklauso jo daliai, ir apie tai pasakyta Ari knygoje „Gyvybės medis“: „Nėra dienos, panašios į kitą, ir nėra akimirkos, panašios į kitą, ir nėra žmogaus, panašaus į kitą, ir ištaisys chalbana (galban) tai, ko neištaisys levona (ladan). Juk kiekvienas turi ištaisyti tai, kas priklauso jo daliai“.
Tačiau reikia žinoti, kad kiekvienas gimęs žmogus turi pasirinkti, nes žmogus negimsta teisuoliu, kaip pasakė mūsų išminčiai: „Juk aiškina rabi Chanina bar Papa: tas angelas, kuris atsako už nėštumą ir kurio vardas „Naktis“, paima lašą ir atneša jį pas Kūrėją, sakydamas Jam: „Pasaulio Valdove! Šis lašas, kas su juo atsitiks? Stiprus bus ar silpnas? Protingas ar kvailas? Turtingas ar vargšas?“ Bet ar jis bus nusidėjėlis, ar teisuolis, neklausiama“(2).
Tokiu atveju iš to seka, kad žmogus negimsta teisuoliu, nes „ar nusidėjėliu, ar teisuoliu, neklausiama“, bet tai duota pasirinkti žmogui. Kiekvienas žmogus priklausomai nuo savo pastangų Toroje ir priesakuose tampa vertas apsivalyti savo širdį ir ištaisyti savo savybę, kuri jam suteikta iš jo sielos šaknies, ir tada jis pasiekia tobulumą.
Pirmas lygmuo, su kuriuo gimsta žmogus
„Zohar“ knygoje, Mišpatim skyriuje, pasakyta: „Žiūrėk, kai žmogus gimsta, jam duodama nefeš siela iš „gyvūninės“ savybės, iš švaros pusės, iš tų, kurie vadinami „šventaisiais ofanais“, tai yra iš Asija pasaulio. Jei nusipelnė daugiau – jam duodama ruach siela iš „šventųjų sutvėrimų” pusės, tai yra iš Jecira (pasaulio). Jei nusipelnė daugiau – jam duodama nešama siela iš sosto pusės, tai yra iš Brija pasaulio“(3). „Nusipelnė daugiau – jam duodama nefeš siela siekiant Acilut pasaulio… Nusipelnė daugiau – jam duodama Acilut pasaulio ruach siela iš viduriniojo stulpo pusės, ir jis vadinamas Kūrėjo sūnumi, kaip pasakyta: „Jūs esate Visagalio Kūrėjo sūnūs“(4). Nusipelnė daugiau – jam duodama nešama siela, tai yra bina. ... apie kurią pasakyta: „Kiekviena nešama siela šlovins Kūrėją „jud – chei““(5). Ir užpildomas juose AVAJA vardas“(6).
Nes nešama sielos tobulumas – kai joje yra Naran iš BJA ir Naran iš Acilut pasaulių. Ir šis tobulumas buvo pas Adam Rišon iki nuodėmės, ir tik po nuodėmės jis nukrito iš savo pakopos, ir jo nešama siela pasidalijo į 600 000 sielų, kaip pasakyta aukščiau.
Ir todėl žmogaus dvasingumas vadinamas nešama vardu, net kai jame yra tik nefeš de-nefeš, kadangi yra taisyklė, kad, kalbant apie kokią nors savybę, visada kalbama apie (jos) aukščiausią savybę. O kadangi aukščiausia žmogaus savybė yra nešama lygmuo, tai žmogaus dvasingumas apskritai visada vadinamas nešama vardu.
Tačiau, nors kiekvienas žmogus gimsta mažiausioje pakopoje, kartu pasakyta: „Juk kiekvienas žmogus gali būti kaip mūsų mokytojas Mozė, jei panorės apsivalyti savo darbus, nes gali prisiimti kitą - ruach sielą, aukštesnę, iš Jecira (pasaulio) aukštumų, o taip pat ir nešama sielą iš Brija (pasaulio) aukštumų. Suprask taip pat žinomą dalyką iš mūsų išminčių žodžių: kad teisuolių ruach dvasia ar jų nešama siela gimsta žmoguje kaip reiškinyje, kuris vadinamas „apvaisinimu“, ibur, kuris jam padėda Kūrėjo darbe“(7).
Be to, Sulam komentare teigiama: „Ir šis reiškinys, vadinamas „asilų varovu“, yra pagalba teisuolių sieloms, siunčiama jiems iš aukštybių, kad pakeltų juos iš pakopos į pakopą. Nes be šios pagalbos, kurią Kūrėjas siunčia teisuoliams, jie negalėtų išeiti savo pakopos ir pakilti aukščiau. Todėl Kūrėjas kiekvienam teisuoliui siunčia aukštą sielą iš aukščiau – kiekvienam pagal jo lygį ir pakopą, kad padėtų eiti jo kelyje“(8). Ir tai vadinama teisuolio sielos užgimimu, ibur, ir tai vadinama teisuolių sielų atskleidimu.
Iš to seka, kad tai, kad jie sako, jog nėra kartos, kurioje nebūtų tokių kaip Abraomas, Izaokas ir Jokūbas, nereiškia, kad jie tokie gimė ir neturi kito pasirinkimo, o tie žmonės, kurie bando eiti tiesos keliu ir deda pastangas, šie žmonės visada gauna pagalbą iš aukščiau teisuolio sielos užgimimu, t.y. jie gauna jėgų pakilti į aukštesnes pakopas.
Vadinasi, viskas, kas suteikiama iš aukščiau, – tai tarsi pagalba, bet ne be tam tikro darbo ir pasirinkimo.
Ir pasaulis egzistuoja šių teisuolių dėka, kurie pritraukia gėrį iš aukščiau, ir to dėka pasaulis egzistuoja.
- Ari, Įsikūnijimų vartai, Pirmoji įžanga.
- Nido traktatas, 16:2.
- „Zohar“ knyga, Mišpatim, 11 punktas.
- Dvarim, 14:1.
- Psalmės, 150:6.
- „Zohar“ knyga, Mišpatim, 12 punktas.
- Ari, Įsikūnijimų vartai, Pratarmė Nr. 1.
- Baal Sulamas, „Zohar“ knygos įvadas, 85 punktas.