Kaip Toros ir priesakų vykdymas apvalo širdį
8 straipsnis, 1984 m.
Klausimas: jei vykdysime Torą ir priesakus dėl atlygio gavimo, ar tai apvalys širdį, juk mūsų išminčiai pasakė: „Aš sukūriau blogio pradą ir sukūriau Torą kaip prieskonį jam“(1)? Ar tai šis [atlikimas], kuris apvalo širdį, – ar tai [atlikimas], kai jis formuoja ketinimą būtent ne dėl atlygio gavimo, ar net jei jis vykdė [juos] dėl atlygio gavimo, ar tai irgi apvalo širdį?
Atsakymas: „Zohar“ knygos įvade (44 punkte) pasakyta: „Kai jis pradeda užsiimti Tora ir priesakais net ir be jokio ketinimo, tai yra be meilės ir jaudulio, kaip dera tam, kuris tarnauja Karaliui, net ir „lo lišma“, taškas jo širdyje pradeda augti ir veikti. Juk „priesakams ketinimo nereikia“(2) ir net veiksmai be ketinimo gali apvalyti jo norą gauti, bet tik pirmo lygmens dydžiu jame, vadinamo „negyvuoju“. Ir tiek, kiek jis apvalo negyvąją noro gauti dalį, jis palaipsniui augina 613 taško širdyje organų, kurie yra šventosios sielos „nefeš“ negyvasis (lygmuo).“
Taigi matome, kad Toros ir priesakų vykdymas net ir „lo lišma“ taip pat apvalo širdį.
Ar Toros ir priesakų vykdymo nesiekiant gauti atlygį kelias skirtas tik išrinktiesiems, ar visai visuomenei yra duota galimybė eiti šiuo keliu, tai yra vykdyti viską ne dėl atlygio gavimo, ir dėl to jie bus verti susiliejimo su Kūrėju?
Atsakymas: nors noras gauti tik dėl savęs kilo ir buvo kūrimo sumanyme, bet dėka to, kad Jis atliko ištaisymą, kad sielos ištaisytų jį dėl davimo, tai yra vykdydami Torą ir priesakus, kas pakeis mūsų norą gauti į „dėl davimo“. Ir tai suteikta visai visuomenei be išimties. Juk šis gebėjimas duotas visiems, ir nebūtinai išrinktiesiems.
Tačiau, kadangi tai yra pasirinkimo klausimas, yra tie, kurie eina greičiau, ir yra tie, kurie eina lėtai, bet, kaip pasakyta „Zohar“ knygos pratarmėje (13-14 punktuose): „Galiausiai visi pasieks galutinį tobulumą, kaip pasakyta: „Nes nebebus atstumtas nuo Jo atstumtasis“(3).
Bet tuo pačiu, kai pradeda mokytis Toros ir priesakų vykdymo, pradeda nuo „lo lišma“. Juk žmogus buvo sukurtas su noru gauti, todėl jis nesupranta nieko, jei tai neatneša jam asmeninės naudos. Ir jis niekada nenorės pradėti vykdyti Toros ir priesakų.
Ir tai, kaip pasakė Rambamas: „Ir pasakė išminčiai, kad privalo žmogus visada užsiimti Tora net ir „lo lišma“, nes iš „lo lišma“ ateis į „lišmą“. Todėl, kai moko mažamečius, ir moteris, ir visą neraštingą masę, juos moko dirbti tik iš baimės ir dėl atlygio gavimo, kol padidės jų supratimas, ir jie prisipildys daugiau išminties, jiems atskleidžia šią paslaptį palaipsniui, pratindami juos prie to be spaudimo, kol jie suvoks Jį, ir pažins Jį, ir pradės tarnauti Jam iš meilės“(4). Ir štai matome iš Rambamo žodžių, kad visi turi pasiekti “lišmą”, o skirtumas yra tik trukmėje.
Klausimas: Jei žmogus mato ir jaučia, kad eina keliu, vedančiu į “lišmą”, ar jis taip pat turėtų stengtis paveikti kitą, kad ir kitas eitų teisingu keliu, ar ne?
Atsakymas: tai bendras klausimas. Kaip religingas žmogus, žiūrintis į pasaulietį, jei jis pats žino, kad gali grąžinti jį prie šaltinio, tada jis turi pareigą grąžinti jį prie šaltinio, remdamasis priesaku: „Įspėkite savo artimą“(5). Taip pat čia galime kalbėti apie tai, kad verta pasakyti draugui, kad reikia eiti teisingesniu keliu, jei jo ketinimas kyla tik iš priesako, kaip minėta aukščiau. Tačiau dažnai pasitaiko, kad žmogus moralizuoja kitą tik siekdamas valdžios, o ne priesako „įspėkite savo artimą“ įgyvendinimo.
Ir tai, kas išaiškėjo aukščiau, t.y. kad visi nori, kad kitas eitų tiesos keliu, sukelia nesutarimus tarp religingų ir pasauliečių, o taip pat tarp litvakų (6) ir chasidų, o taip pat tarp vienų chasidų ir kitų. Nes kiekvienas mano, kad jis yra teisus, ir kiekvienas nori įtikinti kitą eiti tiesiu keliu.
- Kidušin traktatas, 30:2.
- Psachim traktatas, 114:2.
- Šmuelis 2, 14:14.
- Rambamas, Mišna Tora, Sugrįžimo įstatymai, 10 skyrius, 5 įstatymas.
- Vaikra, 19:17.
- Litvakai – judaizmo ortodoksinis judėjimas, besipriešinantis chasidų judėjimui.