ŽMOGUS TEPADEDA SAVO ARTIMUI
4 straipsnis, 1984 m.
Turime suprasti, kaip žmogus gali padėti draugui. Ar šis klausimas sprendžiamas būtent ten, kur yra turtingi ir vargšai, protingi ir kvailiai, stiprūs ir silpni bei panašiai? Jei visi turtingi, visi protingi, visi stiprūs ir taip toliau – kaip žmogus gali padėti kitam?
Matome, kad yra vienas visiems būdingas dalykas – nuotaika. Sakoma: „Jei žmogus turi širdyje nerimą – tegul apie jį papasakoja kitiems.“[10] Nes būti pakilios nuotaikos žmogui nepadės nei turtai, nei išmintis, nei kiti panašūs dalykai.
Žmogus gali padėti kitam būtent tada, kai mato, kad jis yra nusivylęs. Sakoma: „Žmogus negali pats išsivaduoti iš kalėjimo“, tačiau būtent draugas geba pakelti jam nuotaiką.
Kitaip tariant, draugas jį iš būsenos, kurioje jis yra, pakelia į gyvybės dvasios būseną. Jis pradeda kelią, tarsi dabar būtų arti prie tikslo.
Taigi kiekvienas turėtų atkreipti į tai dėmesį ir pagalvoti, kaip galėtų padėti draugui, suteikti jam pakilią nuotaiką. Nes tame, kas susiję su dvasine būsena, kiekvienas savo drauguose gali rasti trūkumą, kurį įmanytų užpildyti.
[10] Žr. traktatą „Joma“, 75:1.