RABAŠAS
GRUPĖS TIKSLAS -1
1-o straipsnio 1 dalis. 1984 m
Susirinkome čia padėti pagrindą grupei, skirtai visiems, kurie nori eiti Baal Sulamo metodikos keliu, leidžiančiu žmogui nelikti gyvūno kategorijoje ir kilti tapimo žmogumi pakopomis, kaip pasakė išminčiai apie posmą „jūs – Mano avys, pulkas Mano, jūs – žmogus“: „Jūs vadina tės žmogumi, o stabmeldžiai nesivadina žmogumi“, – tai Rašbi posakis.
Tam, kad suprastume žmogaus lygmenį, pa teiksime išminčių mintis apie posmą „Paklau sykime išvados dėl visko: jaudinkis prieš Kūrėją ir Jo priesakus vykdyk, kadangi tame yra visas žmogus“. Gmara klausia: „Ką reiškia „tame yra visas žmogus“?“
Rabi Eliazaras pasakė: „Visas pasaulis sukurtas vien tik tam“ – tai yra visas pasaulis sukurtas vien tik dėl Kūrėjo jaudulio.“
Reikia suprasti, kas yra „Kūrėjo jaudulys“. Iš eina, kad tai – priežastis, dėl kurios buvo sukurtas pasaulis. Iš visų išminčių pasakymų žinoma, kad sukūrimo priežastis buvo (noras) suteikti gėrį Jo kūriniams. Kitaip tariant, Kūrėjas panoro suteikti malonumą kūriniams, kad jie jaustųsi laimingi pasaulyje. Taip pat išminčiai apie posmą „tame yra visas žmogus“ pasakė, kad sukūrimo priežastis – tai „Kūrėjo jaudulys“.
Tai išaiškinama knygoje „Toros dovanojimas“: kūriniai negauna gėrio ir malonumo, nepaisant to, kad tai yra sukūrimo priežastis, dėl Kūrėjo ir jų savybių skirtumo. Juk Kūrėjas – duoda (yra Davėjas), o kūriniai – gauna. Yra taisyklė, pagal kurią šakos supanašėja su šaknimi, iš kurios gimė.
Kadangi gavimas nėra būdingas mūsų šakniai, tai yra Kūrėjas nejaučia trūkumo, kad reikėtų ką nors gauti ir užpildyti tą trūkumą, todėl žmogus gaudamas jaučiasi nesmagiai.
Dėl šios priežasties kiekvienas žmogus gėdijasi, valgydamas „gailestingumo duoną“. Tam, kad tai būtų ištaisyta, reikėjo sukurti pasaulį. „Pasaulis“ (olam – עולם) – reiškia paslėpti (heelem – העלם), nes gėris ir malonumas būtinai turi būti paslėpti. Dėl ko? Atsakymas: dėl jaudulio. Kitaip tariant, kad žmogus jaustų jaudulį prieš pasinaudodamas savo gavimo indu, vadina mu savimeile.
O prasmė ta, kad žmogus susilaikytų nuo ma lonumų gavimo tik todėl, kad jų nori, ir kad jam užtektų jėgų įveikti savo aistrą tam, ko geidžia.
Priešingai, tegul gauna malonumus, iš kurių išaugs malonumas Kūrėjui. Juk kūrinys nori duoti Kūrėjui. Ir jis jaus jaudulį prieš Kūrėją, tai yra, kad tik negautų dėl asmeninės naudos. Nes ma lonumo gavimas, kurį žmogus patiria dėl asmeninės naudos, atitolina jį nuo susiliejimo su Kūrėju. Kita vertus, žmogus, įvykdęs kurį nors iš Kūrėjo priesakų, privalo nusiteikti taip, kad šis priesakas suteiktų jam švarių siekių – kad jis norėtų duoti Kūrėjui, vykdydamas tą priesaiką. Išminčiai pasakė: „Rabi Chananija ben Akašija sako: „Panoro Kūrėjas pagarbinti Izraelį ir todėl padaugino jiems Torą ir priesakus“.
Todėl renkamės čia, kad įkurtume grupę, kad kiekvienas iš mūsų sektų šia „davimo Kūrėjui“ dvasia. O tam, kad pasiektume davimą Kūrėjui, būtina pirmiau išmokti duoti žmogui – ir tai vadinama artimo meile. Bet artimo meilė įmanoma tik atsižadėjus savęs. Viena vertus, kiekvienas turi menkinti save, kita vertus, privalome didžiuotis, kad Kūrėjas davė mums galimybę įstoti į grupę, kurioje kiekvienas turi vienintelį tikslą – „kad Šchina būtų tarp mūsų“.
Nors dar nepasiekėme tikslo, norime jį pasiekti. Tai mums turi būti labai svarbu, nors esame dar tik kelio pradžioje. Bet tikimės pasiekti šį aukštą tikslą.