114.
„Ir atsitiko, kai Abramas atvyko į Egiptą, egiptiečiai pamatė moterį.“ Abramas atgabeno ją į Egiptą skrynioje, o egiptiečiai atidarė skrynią, norėdami paimti iš jos muitą. Tai reiškia, kad po to, kai jis pritraukė Sarai Chochmos mochin, jis vėl pakėlė mochin į vietą nuo ZON chazės ir aukščiau, kur Chasadim yra paslėpti nuo Chochmos, kad Sara būtų apsaugota nuo egiptiečių. Dėl šios priežasties tai vadinama „skrynia“ (teiva), nes hebrajų kalboje šio žodžio raides perskaičius atvirkštine tvarka gaunamas žodis „namas“ (ha-bait).
Tačiau egiptiečiai atidarė skrynią, kad sugrąžintų ją į „namo“ būseną, kaip parašyta: „Ir moteris buvo paimta į faraono namus.“ Jie atidarė skrynią, norėdami paimti muitą, tai yra pritraukti joje esantį Chochmos švytėjimą iš viršaus į apačią, nes, jai esant jų šalyje, jie turėjo teisę jį gauti kaip mokestį. Kai skrynia buvo atidaryta, jos šviesa buvo tarsi saulės šviesa. Tai buvo Saros šviesa – mėnulio šviesa, tapusi tokia pat didelė kaip saulės šviesa, tarsi du didieji šviesuliai. Kaip parašyta: „Nes ji buvo labai graži.“
115.
„Egiptiečiai pamatė moterį ir kad ji buvo labai graži.“ Pasakyta „labai“, nes egiptiečiai skrynioje išvydo kitokią šviesą – paslėptų Chasadim šviesą. Jie išėmė ją iš skrynios ir pritraukė šviesą iš viršaus į apačią „namo“ pavidalu. Tačiau pamatė, kad ji išliko tokia pat graži kaip ir iš pradžių, kai dar buvo skrynioje. Kitaip tariant, egiptiečių veiksmai jos nepažeidė, ir jos grožis išliko toks pat, koks buvo skrynioje.
„Ir faraono didžiūnai pamatė ją.“ Tai reiškia, kad jie išėmė ją iš skrynios ir joje paslėptą Chochmos šviesą pritraukė iš viršaus į apačią „namo“ būsenoje. Jie pamatė, kad ji išsaugojo savo grožį, kokį turėjo iš pradžių, dar būdama skrynioje. Tuomet „jie išgyrė ją faraonui, ir moteris buvo paimta į faraono namus“.
Egiptiečiai atidarė skrynią ir pamatė Sarą, kol ji dar buvo jos viduje, o jos šviesa buvo tarsi saulės šviesa. Tačiau faraono didžiūnai išėmė ją iš skrynios ir pamatė, kad ji išliko tokia pat graži kaip anksčiau, kai dar buvo skrynioje. Taigi čia kalbama apie du matymus: egiptiečių ir faraono didžiūnų.
116.
Vargas šio pasaulio nedorėliams, kurie nežino ir nesistengia įsižiūrėti bei suprasti, kad visa, kas yra pasaulyje, kyla iš Kūrėjo. Nes Jis vienintelis atliko, atlieka ir atliks visus pasaulyje vykstančius veiksmus. Jis iš anksto žino, kas įvyks pabaigoje, kaip parašyta: „Nuo pradžios skelbiantis pabaigą.“ Jis iš anksto numato ir atlieka veiksmus pradžioje, kad vėliau juos pakartotų ir įgyvendintų visa jų pilnatve.
117.
Jeigu Saraja nebūtų buvusi paimta pas faraoną, faraonas nebūtų buvęs ištiktas rykščių. Šios rykštės tapo vėlesnių rykščių priežastimi – didžiųjų negandų, kurios ištiko egiptiečius Izraeliui išeinant iš Egipto. Čia parašyta: „Ir Kūrėjas ištiko faraoną didelėmis rykštėmis.“ O ten, kalbant apie Izraelio išėjimą iš Egipto, parašyta: „Ir Kūrėjas parodė didelių ženklų bei stebuklų.“ Kaip ten buvo dešimt rykščių, taip ir čia faraonas buvo ištiktas dešimties rykščių. Ir kaip Kūrėjas naktį atliko stebuklus bei galingus darbus dėl Izraelio, taip ir čia Jis naktį atliko stebuklus bei galingus darbus. Taigi, kai Kūrėjas ištiko faraoną rykštėmis dėl Saros, Jis jau iš anksto numatė, kad vėliau šiuos veiksmus pakartos ir įgyvendins visa jų pilnatve – Izraelio išėjimo iš Egipto metu.
Pirmojo žmogaus (Adam haRišon) Chochmos proto (moach) indai (kelim) ir kibirkštys, kurios dėl Pažinimo medžio nuodėmės nuo jo atsiskyrė ir pateko klipot valdžion, buvo perduoti egiptiečiams. Tai ir yra Egipto išmintis. Kai Izraelis išgrynins iš egiptiečių visus šiuos indus ir sugrąžins juos į šventumą (Keduša), tuomet išsipildys žodžiai: „Ir Aš sunaikinsiu Egipto išmintį.“ Tačiau šį išgryninimą gali atlikti tik patys egiptiečiai, o ne Kūrėjo tarnai. Nes šių indų neįmanoma išgryninti šventumui, jeigu į juos nebus pritraukta Aukštesnioji Šviesa iš viršaus į apačią.
Kaip šie indai buvo pažeisti pritraukiant Šviesą iš viršaus į apačią – tai yra Pažinimo medžio draudimo pažeidimas, – taip ir jų apvalymas nuo klipot turi vykti pritraukiant į juos Šviesą iš viršaus į apačią. Kaip parašyta: „Visa, kas gali pereiti per ugnį, perleiskite per ugnį, ir tai bus apvalyta.“ Nes indai negali iš savęs pašalinti į juos įsigėrusio nešvarumo – žalčio nešvaros, patekusios į juos dėl Pažinimo medžio nuodėmės, – jeigu nebus apvalyti tuo pačiu būdu, kuriuo į juos pateko tai, kas uždrausta. Tai yra pritraukiant Šviesą iš viršaus į apačią, kaip ir Pažinimo medžio nuodėmės metu.
Todėl šį darbą gali atlikti tik patys egiptiečiai, prie kurių prilipusi Pažinimo medžio nuodėmė ir jos nešvarumas. Jie išgrynina indus ir perduoda juos Izraeliui, kaip parašyta: „Nedorėlis paruoš, o teisusis apsivilks.“ Kad šie indai būtų perduoti Izraeliui, būtini du veiksmai. Pirmasis – prievarta, kai Kūrėjas rykštėmis ir kančiomis priverčia egiptiečius perduoti indus Izraeliui. Antrasis – pats indų perdavimas turi įvykti egiptiečių sprendimu ir gera valia.
Kaip parašyta: „Ir Kūrėjas suteikė tautai malonę egiptiečių akyse, ir šie davė jiems, ko jie prašė. Taip jie ištuštino Egiptą.“ Iš to matyti, kad Izraelis negalėjo išsinešti Egipto turtų, jeigu nebūtų pelnęs egiptiečių palankumo. Todėl Kūrėjas neišvedė Izraelio iš Egipto prieš faraono valią, bet įsakė jam: „Išleisk Mano tautą, kad ji Man tarnautų.“ Tai turėjo įvykti būtent faraonui sutinkant.
Ir iš tiesų taip atsitiko po pirmagimių rykštės, kaip parašyta: „Faraonas atsikėlė naktį ir tarė: ‘Kelkitės, išeikite iš mano tautos tarpo, ir jūs, ir Izraelio sūnūs. Eikite ir tarnaukite Kūrėjui, kaip sakėte.’“ Nes šie indai ir kibirkštys gali būti perduoti Izraeliui iš egiptiečių tik jų pačių sprendimu ir gera valia. Todėl faraonas turėjo atsikelti naktį ir savo noru pasakyti Izraeliui: „Kelkitės, išeikite iš mano tautos tarpo.“ Šiais žodžiais jis savo sprendimu ir laisva valia perdavė jiems indus.
Šie mochin, priklausantys Chajos šviesos pakopai, pasiekia pilnatvę per tris kartus, tai yra per tris mochin būsenas.
Pirmoji būsena – per išbandymą. Taip buvo su Abraomu. Kūrėjas neįsakė jam leistis į Egiptą, bet pasiuntė badą į šalį ir taip privertė jį patį priimti sprendimą ten keliauti. Kai Sara buvo paimta į faraono namus, Abraomas visą tą naktį kentėjo ir manė, kad Kūrėjas baudžia jį už tai, jog jis nusileido į Egiptą ir susidėjo su tais nedorėliais. Tačiau jis atlaikė išbandymą ir nesuabejojo Kūrėjo valdymo teisingumu. Todėl nusipelnė gauti iš faraono indus ir kibirkštis, skirtus didiesiems mochin, kurie dėl Pažinimo medžio nuodėmės buvo patekę į faraono valdžią. Kaip parašyta: „Ir dėl jos jis gerai elgėsi su Abramu.“
Taip pat parašyta: „Faraonas įsakė savo žmonėms palydėti jį, ir jie išsiuntė jį.“ Panašiai pasakyta apie išėjimą iš Egipto: „Ir atsitiko, kai faraonas išleido tautą.“ Taip faraonas savo sprendimu ir gera valia perdavė jam indus. Ši būsena laikoma indų išgryninimu, priklausančiu Chajos šviesos pakopos VAK mochin. Nes Abraomas juos pasiekė ne per Kūrėjo žodį, o per nuodėmę ir išbandymą.
Antroji būsena – per Kūrėjo žodį. Tai būsena, kai Kūrėjas nurodo leistis į Egiptą. Ji paaiškinama Kūrėjo žodžiais: „Tvirtai žinok, kad tavo palikuonys bus ateiviai ne savo žemėje... O paskui jie išeis su dideliais turtais.“ Šie didieji turtai reiškia Chajos mochin. Taip pat Kūrėjas pasakė Jokūbui: „Aš nusileisiu su tavimi į Egiptą ir tikrai išvesiu tave iš ten.“ Kadangi nusileidimas į Egiptą vyko Kūrėjui leidus, iš ten išnešti indai buvo itin vertingi. Todėl jie nusipelnė per šiuos indus pasiekti didžiuosius Chajos mochin – Pesacho nakties mochin.
Trečioji būsena – per šventąjį apsireiškimą. Tai būsena, kai jie nusipelnė išgirsti iš paties Kūrėjo: „Aš esu tavo Visagalis Kūrėjas, kuris išvedė tave iš Egipto žemės.“ Tai tolesnis išėjimo iš Egipto mochin atsiskleidimas – Jechidos mochin, kurie reiškia išsilaisvinimą iš mirties angelo valdžios.
Taigi paaiškinta, kad šie mochin pasiekia pilnatvę tik per tris kartus. Pirmąjį kartą jie būtinai turi būti pasiekti per nuodėmę ir išbandymą, nes pradinis indų išgryninimas vyksta per draudžiamą egiptiečių veiksmą. Jeigu Kūrėjas būtų įsakęs Abraomui nusileisti į Egiptą, jis būtų prisirišęs prie egiptiečių bei jų veiksmų ir niekada nuo jų neatsiskyręs. Todėl jis turėjo ateiti savo sprendimu, per nuodėmę, kad paskui galėtų kuo greičiau nuo jų pasitraukti.
„Vargas šio pasaulio nedorėliams, kurie nežino ir nesistengia suprasti, kad visa, kas yra pasaulyje, kyla iš Kūrėjo.“ Šio pasaulio nedorėliais vadinami tie, kurie pradėjo pasiekti šventąsias pakopas, tačiau sustojo pačioje pradžioje ir nebegali pasiekti daugiau. Tai sunkus nusižengimas. Knygoje „Zoar“ jie vadinami tais, kurie „įeina, bet neišeina“. Didžiausia kliūtis jiems iškyla pirmą kartą pasiekiant Chajos mochin, nes jie mano, kad šiuos mochin pasiekė savo pačių veiksmais, o ne Kūrėjo dėka.
Jeigu jie stengtųsi pažinti ir suprasti, kaip suprato Abraomas, kad visa, kas yra pasaulyje, kyla iš Kūrėjo, tuomet nusipelnytų antrosios būsenos – kai Kūrėjas jiems įsakytų nusileisti į Egiptą. Tai reikštų didžiosios Chajos mochin pakopos pasiekimą, kaip Izraelis jos nusipelnė išėjimo iš Egipto metu, Pesacho naktį.
Tačiau šio pasaulio nedorėliai nesistengia įsižiūrėti, suprasti ir pažinti, kaip tai darė Abraomas, kad visa, kas yra pasaulyje, kyla iš Kūrėjo. Jis iš anksto žino, kas įvyks pabaigoje, ir jau pradžioje numato bei atlieka veiksmus, kad vėliau juos pakartotų ir įgyvendintų visa jų pilnatve. Todėl žmogus turi įsižiūrėti ir stengtis suprasti, kol nusipelnys suvokti, kad rykštės, kurios pirmą kartą ištiko faraoną Abraomo laikais, jau tuomet buvo siunčiamos paties Kūrėjo. Jis jau pradžioje matė tai, kas turėjo atsiskleisti pabaigoje – Izraelio išėjimo iš Egipto metu.
Šios rykštės buvo ankstesnis įrašas (rešimo) ir pasirengimas mochin išgryninimui, kuris turėjo įvykti tada, kai Kūrėjas leis jiems nusileisti į Egiptą. Kaip Jis leido Izraeliui, sakydamas: „Aš nusileisiu su tavimi į Egiptą.“ Tas, kuris to nusipelnys, pasieks didžiuosius Chajos šviesos mochin.
Todėl Saros stebuklai lyginami su Izraelio išėjimo iš Egipto stebuklais. Nes visi pirmosios būsenos – Chajos VAK mochin – veiksmai yra įrašas ir pasirengimas antrosios būsenos mochin, tai yra Chajos mochin, pasiekimui. Ir pats Abraomas nusipelnė šio žinojimo, kaip parašyta: „Tvirtai žinok, kad tavo palikuonys bus ateiviai ne savo žemėje.“ Per šį žinojimą jis taip pat pasiekė tuos pačius mochin, kurie atsiskleidė Izraelio išėjimo iš Egipto metu.
118.
Dovydas tarė: „Net jeigu pasaulio žmonės ateitų ir pradėtų prieš mane karą, jie nepajėgtų manęs nugalėti, nes Tu, Kūrėjau, esi mano skydas, mano garbė ir Tas, kuris pakelia mano galvą.“ Parašyta: „Mano skydas.“ Dovydas kreipėsi į Kūrėją: „Pasaulio Valdove, kodėl nėra palaiminimo, kuris būtų užbaigiamas mano vardu, kaip yra palaiminimas, užbaigiamas Abraomo vardu? Juk parašyta: ‘Aš esu tavo skydas’, todėl sakoma: ‘Abraomo skydas.’ Kodėl palaiminimas neužbaigiamas žodžiais ‘Dovydo skydas’?“
119.
Kūrėjas atsakė Dovydui: „Abraomą Aš jau išbandžiau ir išgryninau, ir jis visiškai atlaikė Mano jam skirtą išbandymą.“ Tuomet Dovydas tarė: „Ištirk mane, Kūrėjau, ir išbandyk, išgrynink mano slapčiausias mintis ir širdį.“ Tačiau kai Dovydas atliko tą veiksmą su Batšeba, jis prisiminė, ką buvo pasakęs Kūrėjui. Tuomet jis tarė: „Tu ištyrei mano širdį, aplankei mane naktį, išbandei mane ir nieko neradai. Sumąsčiau, bet tai neturėjo peržengti mano lūpų.“
120.
Dovydas tarė: „Aš sakiau: ‘Ištirk mane, Kūrėjau, ir išbandyk’, o Tu ištyrei mano širdį per išbandymą su Batšeba. Aš sakiau: ‘Išgrynink mano slapčiausias mintis’, o Tu mane išbandei ir nieko neradai. ‘Sumąsčiau, bet tai neturėjo peržengti mano lūpų.’ Kad tik ta mintis, kurią turėjau, nebūtų peržengusi mano lūpų ir kad nebūčiau tada pasakęs: ‘Ištirk mane, Kūrėjau, ir išbandyk.’“
Žodžiai „Tu, Kūrėjau, esi mano skydas“ ir „Aš esu tavo skydas“ nurodo mochin, kurie išgryninami per egiptiečius. Jie vadinami „skydu“ dėl dviejų priežasčių. Pirma, šių mochin niekas negali pasiekti kitaip, kaip tik per apsaugą ir išgelbėjimą. Taip faraonas buvo ištiktas rykščių, kad Sara būtų apsaugota ir išvesta iš Egipto. Taip pat buvo apsaugotas ir iš Egipto išvaduotas Izraelis. Antra, tas, kuris nusipelno šių mochin, daugiau nieko nebebijo. Todėl jie laikomi jį saugančiu skydu.
Dėl to Dovydas pasakė: „Net jeigu pasaulio žmonės ateitų ir pradėtų prieš mane karą, jie nepajėgtų manęs nugalėti, nes Tu, Kūrėjau, esi mano skydas.“ Nes tas, kuris nusipelno šių mochin, daugiau nieko nebebijo.
Kai Dovydas paklausė, kodėl nėra palaiminimo, kuris būtų užbaigiamas jo vardu, kaip palaiminimas, užbaigiamas Abraomo vardu, jis prašė skydo mochin. Nes kiekvieno palaiminimo pradžioje pritraukiama VAK būsena, priklausanti tam tikrai pakopai, o palaiminimo pabaigoje pritraukiami tos pakopos GAR. Palaiminime, kuris užbaigiamas žodžiais „skydas“, pritraukiami didieji GAR, kurių indai išgryninami per egiptiečius. Kadangi Abraomas nusipelnė šių mochin, apie jį parašyta: „Aš esu tavo skydas.“ Todėl palaiminimas užbaigiamas žodžiais „Abraomo skydas“.
Dovydas prašė Kūrėjo, kad ir jam būtų suteikta galimybė pasiekti šiuos didžiuosius mochin, kaip Abraomui. Kūrėjas atsakė Dovydui, kad pirmą kartą šių mochin neįmanoma pasiekti kitaip, kaip tik per išbandymą. Taip buvo su Abraomu, kuris jų nusipelnė tik tada, kai Kūrėjas išbandė jį Saros pagrobimu. Jeigu Dovydas būtų pasirengęs tokiam pat išbandymui kaip Abraomas, jis taip pat galėtų nusipelnyti šių mochin. Todėl Dovydas tarė: „Ištirk mane, Kūrėjau, ir išbandyk.“ Tai reiškia, kad jis taip pat buvo pasirengęs išbandymui, kaip Abraomas.
Parašyta, kad po įvykio su Batšeba Dovydas prisiminė, ką buvo pasakęs Kūrėjui. Tuomet jis tarė: „Tu ištyrei mano širdį.“ Iš tiesų Batšeba buvo Dovydo pora nuo pat pasaulio sukūrimo. Tačiau Dovydas negalėjo suteikti Batšebai tų pačių mochin, kaip ir Abraomas, nes pats nepajėgė jų išgryninti. Kaip egiptiečiai išgrynino šiuos mochin Abraomui, o Abraomas juos gavo iš egiptiečių per nuodėmę ir išbandymą, taip ir hetitas Urija pirmiausia vedė Batšebą ir suteikė jai šiuos mochin. Vėliau Dovydas per Batšebą gavo šiuos mochin, taip pat per nuodėmę ir išbandymą, panašiai kaip Abraomas. Tuomet jis nusipelnė skydo mochin, kaip Abraomas.
Tačiau iš pradžių Dovydui atrodė, kad jis tinkamai neatlaikė išbandymo, nes nužudė Uriją amonitų kalaviju. Todėl jis pasakė: „Tu ištyrei mano širdį.“ Tačiau galiausiai Kūrėjas jam atleido, ir jis nusipelnė šių mochin.
121.
Ir vis dėlto palaiminimas užbaigiamas žodžiais „Dovydo skydas“, nes Dovydas, kaip ir Abraomas, nusipelnė skydo mochin. Pasiekęs šiuos mochin, Dovydas tarė: „Tu, Kūrėjau, esi mano skydas, mano garbė ir Tas, kuris pakelia mano galvą.“ Nes ši skydo pakopa yra mano garbė, kuria aš esu vainikuojamas.
122.
Kūrėjas yra teisiųjų skydas, kad žmonės negalėtų jų užvaldyti. Kūrėjas apsaugojo Abraomą, kad niekas negalėtų užvaldyti nei jo, nei jo žmonos. Nes pasakyme „Faraonas įsakė savo žmonėms palydėti jį, ir jie išsiuntė jį“ kalbama apie tai, kad faraonas perdavė Abraomui galutinai paruoštus skydo mochin indus. Tai panašu į žodžius: „Faraonas atsikėlė naktį ir tarė: ‘Kelkitės, išeikite iš mano tautos tarpo.’“ Ir: „Ir atsitiko, kai faraonas išleido tautą.“ Tuomet per šiuos indus Abraomui buvo pritraukti skydo mochin. Nes dabar jis nusipelnė skydo mochin, o tas, kuris juos pasiekia, daugiau nebebijo jokio žmogaus.
123.
Šchina nepasitraukė nuo Saros visą tą naktį. Kai faraonas bandė prie jos prisiartinti, pasirodydavo angelas ir jį ištikdavo smūgiu. Kaskart, kai Sara pasakydavo: „Smok!“, angelas smogdavo. O Abraomas atkakliai meldėsi Kūrėjui dėl Saros, kad niekas negalėtų jos užvaldyti. Kaip parašyta: „O teisieji pasitiki savimi kaip jaunas liūtas.“ Tai buvo išbandymas, kuriuo Kūrėjas išbandė Abraomą, tačiau Abraomas nesuabejojo Kūrėjo valdymu.
124.
Dėl šios priežasties Kūrėjas neįsakė Abraomui nusileisti į Egiptą. Abraomas nusileido ten savo paties sprendimu. Taip buvo tam, kad pasaulio žmonės neturėtų pagrindo priekaištauti Kūrėjui, esą Jis pats liepė Abraomui nusileisti į Egiptą, o paskui privertė jį kentėti dėl žmonos.
125.
„Teisusis žydės kaip palmė, augs kaip kedras Libane.“ Kai palmė nukertama, ji vėl neatauga iki septyniasdešimties metų. Taip ir su teisiuoju: kai jis pasitraukia iš pasaulio, kitas neužima jo vietos, kol nepraeina septyniasdešimt metų. Tai reiškia septynias sfiras – CHaGaT–NeHIM, kurių kiekviena apima po dešimt. Nes teisusis pasiekia pilnatvę tik Nukvoje, Malchut, kuri yra septintoji sfira. Todėl jam būtini visi septyniasdešimt metų.
126.
Žodžiai „Teisusis žydės kaip palmė“ nurodo, kad palmė apima vyriškąjį ir moteriškąjį pradus. Taip ir teisusis apima vyriškąjį ir moteriškąjį pradus. Vyriškasis pradas yra teisusis, o moteriškasis – teisioji, kaip Abraomas ir Sara. Todėl jo pilnatvė pasiekiama tik per visus septyniasdešimt metų.
127.
„Augs kaip kedras Libane.“ Libano kedras yra aukščiausias tarp visų medžių. Taip ir teisusis yra aukščiau visų, o visi kiti yra po juo. Tai reiškia, kad jie egzistuoja jo nuopelnų dėka. Nes teisusis yra ZA Jesod, kurio šaknis yra Binoje. Ten jis įtraukiamas į viduriniąją liniją, kuri nusprendžia tarp dešiniosios ir kairiosios linijų. Todėl jis laikomas aukštesniu už visas septynias sfiras – CHaGaT–NeHIM.
Jis taip pat pritraukia mochin iš Binos ir perduoda juos Nukvai, o iš jos – visiems pasauliams. Nukva remiasi vienu teisiuoju, kaip parašyta: „Teisusis – pasaulio pagrindas (Jesod).“ Pasaulis, tai yra Nukva, remiasi juo. Jis yra jos atrama, o ji tarsi pasodinta ant jo, nes jis perduoda jai Šviesą iš savo trijų linijų.
128.
Kodėl parašyta, kad pasaulis laikosi ant septynių stulpų – CHaGaT–NeHIM, o ne vien ant vieno teisiojo? Todėl, kad visi kiti stulpai laikosi septintojo stulpo jėga. Šis septintasis stulpas yra pasaulio atrama, vadinama teisiuoju – ZA Jesod. Jis drėkina ir pripildo pasaulį, tai yra Nukvą, ir maitina visus pasaulius. Kai ZA Jesod išeina iš Binos, jis laikomas septintuoju, skaičiuojant nuo Binos. Todėl vien ant jo laikosi visas pasaulis.
129.
„Ir upė išteka iš Edeno sodui drėkinti.“ Tai ZA Jesod, išeinantis iš Binos, kuri sugrįžo į Chochmos būseną, vadinamą Edenu. Tai ir yra stulpas, ant kurio laikosi pasaulis. Jis drėkina sodą – Nukvą. Sodas gauna iš jo gyvybinę jėgą ir dėl to subrandina vaisius, kurie yra žmonių sielos. Visi šie vaisiai žydi pasaulyje, tai yra Nukvoje. Jie palaiko pasaulio egzistavimą ir Toros išsaugojimą. Šie vaisiai yra teisiųjų sielos – Kūrėjo veiksmų vaisiai.
Vertimo pastaba: 117 punkte pasirinkta sąvoka „Jechidos mochin“, nes hebrajiškame originale nurodyta „מוחין דיחידה“, nors pateiktuose angliškuose vertimuose šioje vietoje vartojama „Mochin of Haya“.