Apie Kūrėjo paslėpimą, atskleidimą ir Šviesą, grąžinančią į Šaltinį.
Kūrėjo paslėpimas ir atskleidimas - 1
Adaptuota dr. Michaelio Laitmano
Dvigubas paslėpimas, paslėpimas paslėpime
Žmogus nejaučia net kitos Kūrėjo pusės. Tai reiškia, kad jis apskritai nejaučia, jog kas nors kyla iš Kūrėjo. Jam atrodo, kad Kūrėjas jį paliko ir visiškai nekreipia į jį dėmesio. Savo kančias jis priskiria likimui ir aklai gamtai. Kadangi Kūrėjo santykis su juo atrodo labai painus ir nesuprantamas, žmogus praranda tikėjimą.
Aprašymas. Kai žmogus meldžiasi dėl savo nelaimių ir daro gerus darbus, jis nesulaukia atsako. Kai nustoja melstis dėl savo nelaimių, sulaukia atsako. Kai jis įveikia save, tiki Aukštesniuoju valdymu ir taiso savo poelgius, sėkmė nuo jo nusigręžia ir jis negailestingai nubloškiamas atgal.
Kai nustoja tikėti ir ima elgtis blogai, tik tuomet jam pradeda sektis ir jis pajunta ramybę. Pinigų jam nepavyksta užsidirbti sąžiningu būdu, tik apgaudinėjant. Jam atrodo, kad einantieji Kūrėjo keliu yra vargšai, ligoti, niekinami, neišsilavinę, kvaili ir veidmainiai. O tie, kurie neina Kūrėjo keliu, jam atrodo sėkmingi, sveiki, ramūs, protingi, geraširdžiai, malonūs ir pasitikintys savimi.
Kai Aukštesnysis valdymas sukelia žmogui tokį pojūtį, jis stengiasi vengti minties, kad jo kančios ateina iš Kūrėjo. Tai atveda jį prie tikėjimo praradimo, kad Kūrėjas apskritai valdo kūrinius. Tuomet žmogus ima tikėti, kad visa, kas jį ištinka, ateina tik iš likimo ir gamtos.
Viengubas paslėpimas, įprastas paslėpimas
Kūrėjas yra paslėptas. Jis neatsiskleidžia kaip absoliučiai geras, bet žmogui atrodo kaip sukeliantis kančias. Tai vadinama kitos Kūrėjo pusės, Achoraim, matymu, nes žmogus jaučia, kad iš Kūrėjo gauna kančias. Tačiau nepaisydamas to jis tiki, kad visa tai ateina ne dėl aklo likimo ar gamtos, bet iš Kūrėjo. Jis tiki, kad Kūrėjas taip elgiasi su juo kaip bausmę už jo poelgius arba tam, kad atvestų jį į gėrį. Taip žmogus stiprina tikėjimą, kad būtent tokiu būdu Kūrėjas jį valdo.
Aprašymas. Žmogui nepakanka pragyvenimui, jis pilnas rūpesčių ir nerimo, kenčia nuo ligų, žmonės jo negerbia, jam niekas nesiseka ir jis neturi ramybės.
Atskleidimas
Paslėpimo metu žmogus stiprina tikėjimą, kad Kūrėjas valdo visą pasaulį. Tai atveda jį prie knygų, iš kurių jis gauna švytėjimą, Šviesą, grąžinančią į Šaltinį, ir supratimą, kaip sustiprinti tikėjimą Kūrėjo valdymu.
Kai jo pastangos tikėti Kūrėjo valdymu pasiekia pakankamą matą, kad supanti Šviesa galėtų jį veikti ir kad žmogus galėtų ją įsisavinti, jis tampa pasirengęs Kūrėjo valdymui atskleidimo būsenoje. Tuomet Kūrėjas atsiskleidžia visiems savo kūriniams kaip „Geras ir darantis gera“, įvairiais gamtoje veikiančiais būdais ir pagal jų norus.
Aprašymas. Žmogus jaučia iš Kūrėjo ateinantį gėrį, ramybę ir nuolatinį vidinį pasitenkinimą. Jis lengvai ir pakankamai užsidirba pragyvenimui, nepatiria rūpesčių ir ligų, yra gerbiamas ir jam visur sekasi. Jeigu jis ko nors nori, meldžiasi ir iš karto gauna iš Kūrėjo tai, ko prašė. Kai jis daugina gerus darbus, jo sėkmė didėja. Kai gerų darbų daro mažiau, jo sėkmė mažėja. Jis mato, kad tie, kurie juda išsitaisymo link, yra sveiki, gerai užsidirba, yra gerbiami, ramūs ir malonūs, todėl jam gera būti jų draugijoje.
O tie, kurie nejuda išsitaisymo link, jam atrodo stokojantys pragyvenimo, pilni rūpesčių, ligoti, niekinami, kvaili, neišsilavinę, veidmainiai ir melagiai, todėl jam atgrasu būti jų draugijoje.