579. Ir pašalinsiu akmeninę širdį
Purimas, 1977
Akmeninė širdis [Lev haEven] tai būsena, kai žmogus nori suprasti, ar verta jam dirbti ne dėl atlygio. Tačiau žmogus nepajėgus to suprasti, nes tai prieštarauja mūsų prigimčiai, juk gimėme su noru gauti dėl savęs. Todėl žmogus turi atlikti savo darbą tikėjime virš žinojimo, tai yra, nors ir nesupranta, kaip galima pasiekti tokią pakopą, jis turi žinoti, kad tai yra Kūrėjo dovana.
Apie tai pasakyta: „Jeigu Kūrėjas jam nepadėtų, jis nepajėgtų jo įveikti.“ Tai ir reiškia: „Ir pašalinsiu akmeninę širdį.“ Kitaip tariant, tik Kūrėjas gali suteikti žmogui tokią jėgą, kad kūnas sutiktų dirbti ne dėl atlygio. Tačiau žmogus iš savo pusės turi tik pradėti: jeigu jis trokšta pasiekti šią pakopą ir atlieka Toros, priesakų bei maldos veiksmus tam, kad ją pasiektų, tuomet Kūrėjas jam padeda.
Tačiau iki tol, tai yra, jeigu nėra pabudimo iš apačios, pagalba iš Aukščiau neateina. Tai vadinama žmogaus darbu tai, ką žmogus turi padaryti. Juk atsakas į maldą gali ateiti tik tuomet, kai yra malda iš apačios. Tai vadinama MAN pakėlimu: žmogus pakelia savo trūkumą, tai, ko jam stinga, ir prašo Kūrėjo, kad Jis užpildytų šį trūkumą.
Todėl, jeigu žmogus jaučia trūkumą dėl to, kad negali dirbti ne dėl atlygio, Kūrėjas suteikia jam Mayin Duchrin - MAD [vyriškuosius vandenis], tai yra šio trūkumo užpildymą: Kūrėjas suteikia jam jėgų taip dirbti. Tačiau jeigu žmogus to neprašo, kitaip tariant, nejaučia, kad negali dirbti ne dėl atlygio, tuomet negalima kalbėti ir apie šio trūkumo užpildymą.
Kad žmogus pajustų, jog būtent tai vadinama trūkumu, reikalingas ypatingas auklėjimas. Priešingu atveju žmogus nejaučia, kad tai yra trūkumas. Jis jaučia tik Šviesos trūkumą, tai yra, kad Toroje ir maldoje nejaučia tokio malonumo, kokį, jo supratimu, turėtų jausti. Tačiau indo [kli] trūkumo, kuris ir yra tikrasis trūkumas, duota pajusti ne kiekvienam žmogui.
Todėl žmonės pasaulyje auklėjami tik Šviesos trūkumo, o ne kli trūkumo atžvilgiu, nes Šviesai, kuri turi jame šviesti, jis jau turi kli. Juk noras gauti jaučia tik malonumo trūkumą, nes tai yra susiję su gavimo indu. Tačiau kli trūkumas yra priešingas gavimo indui, todėl žmogus iš prigimties šio trūkumo nejaučia. Dėl to neįmanoma auklėti visuomenės jausti šį trūkumą; ji auklėjama jausti Šviesos trūkumą.
Todėl tam, kad žmogus pradėtų jausti indo trūkumą, reikalingas ypatingas auklėjimas. Ir net tokiu būdu galima auklėti ne visus, o tik tuos žmones, kurie turi tiesos savybę. Tik tokius žmones galima auklėti šiuo keliu.