Apskritimai ir tiesumas
Šią dalį sudaro du skyriai.
Pirmas skyrius
Aiškinamos dešimt apskritimų (Igulim) sfirų, atsiradusių po apribojimo (Cimcum), jas supanti Begalybės (Ein Sof) Šviesa ir tai, kaip visa apskritimų sfirų Šviesa joms perduodama per liniją (Kav).
Skyriuje nagrinėjama vienuolika temų:
- Linija yra tarsi plonas vamzdis.
- Ein Sof Šviesos sklidimas į erdvę.
- Šviesa sklido palaipsniui.
- Apskritimas nesusilieja su Ein Sof, bet su ja susijungia per liniją.
- Ein Sof Šviesa supa apskritimą ir veikia jį iš tolo.
- Linija vadinama Adam Kadmon.
- Dešimties apskritimų sfirų sklidimo tvarka.
- Linija sujungia visus apskritimus.
- Kiekvieną pasaulį ir kiekvieną sfirą sudaro dešimt vidinių sfirų, kiekvieną iš jų - dar dešimt vidinių sfirų, ir taip be galo.
- Apskritimų sfiros supa viena kitą tarsi svogūno sluoksniai.
- Kuo apskritimas arčiau Ein Sof, tuo jis laikomas aukštesniu ir tobulesniu. Taip yra iki pat šio pasaulio, esančio viduriniame taške, labiausiai nutolusiame nuo Ein Sof, todėl jis yra visiškai materialus.
Linija yra tarsi plonas vamzdis
1. Ir ši linija (1) yra tarsi (2) vienas plonas vamzdis (3), kuriuo aukštesniosios Ein Sof Šviesos vandenys (4) sklinda ir nusidriekia į pasaulius, esančius toje erdvėje ir tuštumoje.
Vidinė šviesa (Or Pnimi)
1. Ši linija. Tai linija, kuri po apribojimo nusidriekia iš Ein Sof Šviesos į erdvę (žr. I dalies 2 skyriaus 2 punktą).
2. Plonas vamzdis. Dešimties tiesumo (Jošer) sfirų indai (Kelim) vadinami „vamzdžiu“ (Cinor) arba „vamzdžiais“ (Cinorot), nes jie labai tiksliai ir griežtai apibrėžia per juos sklindančios Šviesos kelius, todėl Šviesa sklinda tik tais keliais, kuriuos nustato šie indai. Tai panašu į vamzdį, kuris tiksliai nukreipia juo tekantį vandenį: vanduo teka ir išteka pagal vamzdžio formą, nesvarbu, ar vamzdis siauras, ar platus, ir niekada nuo jos nenukrypsta.
Todėl per šiuos vamzdžius sklindančios Šviesos vadinamos dešimčia tiesumo sfirų, nes jos sklinda pagal šių vamzdžių dėsnius, laikydamosi tiesumo ir teisingumo. Tai reiškia, kad aukštesnė Šviesa apsivelka subtilesniu indu ir ši tvarka niekada nesikeičia dėl griežtos šių vamzdžių valdančios jėgos.
Šių vamzdžių valdančios jėgos esmė ta, kad kiekvienas aukštesniosios pakopos noras tampa privaloma jėga iš jos kilusiai žemesniajai pakopai. Todėl ketvirtosios stadijos apribojimas, kuris apskritimų induose buvo atliktas laisva valia, iš jų kilusiuose tiesumo induose tampa privaloma valdančia jėga. Ši jėga vadinama ekranu (Masach).
Tai ir yra knygoje „Zohar“ („Tikunim“) pasakytų žodžių prasmė: „Apversk žodį Racon (noras) ir gausi Cinor (vamzdis).“ Tai reiškia, kad vamzdis, būdamas ekranu, kuriame veikia apribojimo jėga, sulaiko ketvirtosios stadijos norą gauti dėl jį valdančios aukštesniosios pakopos jėgos. Taip jis veikia priešingai paties indo esmei, kuri yra noras gauti, nes sulaiko save ir neleidžia įgyvendinti šio noro.
Todėl ir pasakyta: „Apversk Racon (noras) ir gausi Cinor (vamzdis).“ Kitaip tariant, vamzdis yra priešingas norui, nes priverčia jį veikti priešingai tam, ko jis trokšta. Todėl visuose mokymuose ir raštuose, kai norima pabrėžti Šviesos pasišalinimą iš ketvirtosios stadijos, vartojamas terminas „apribojimas“ (Cimcum). O kai norima pabrėžti apribojimo jėgą, dėl kurios linijos Šviesa nesklinda į ketvirtąją stadiją, vartojamas terminas „ekranas“ (Masach), reiškiantis sulaikančią jėgą, neleidžiančią Šviesai sklisti į ketvirtąją stadiją.
Kai kalbame apie indą kaip visumą, tai yra apie indą kartu su ekranu, jį vadiname „vamzdžiu“ (Cinor). Kai kalbame apie Šviesą, indą ir ekraną kartu, tai yra apie Šviesą, apsivelkančią pagal vamzdžio nustatytą matą, visa tai vadiname „linija“ (Kav). O kai kalbame apie indą, neturintį ekrano, vadiname jį „apskritimu“ (Igul).
3. Vienas plonas vamzdis, kuriuo aukštesniosios Ein Sof Šviesos vandenys sklinda ir nusidriekia į pasaulius. ARI tiksliai pavartoja žodį „vienas“, norėdamas pabrėžti skirtumą nuo trijų linijų ištaisymo, kuris vėliau buvo atliktas Acilut pasaulyje. Jis nurodo, kad Adam Kadmon pasaulyje šio trijų linijų ištaisymo dar nėra ir egzistuoja tik viena linija. Taip yra todėl, kad trijų linijų ištaisymas įvyko vėliau, Acilut pasaulyje, susiejus gailestingumo savybę su teismo savybe. Tačiau čia kalbama apie Adam Kadmon pasaulį, kuriame šis susiejimas dar nebuvo įvykęs. Todėl jame yra tik viena linija.
Šviesos įėjimas į kūrinio gavimo indą vadinamas „sklidimu“ (žr. I dalies „Klausimų ir atsakymų apie žodžių reikšmes“ 14 punktą). Jau buvo paaiškinta, kad šio kūrinio gavimo indas vadinamas „vamzdžiu“.
4. Aukštesniosios Ein Sof Šviesos vandenys sklinda ir nusidriekia į pasaulius, esančius toje erdvėje ir tuštumoje. Reikia atskirti tam tikras parcufo atsiradimo pakopas, kuriose keturios noro stadijos vadinamos Šviesa, vandeniu, skliautu ir šimtu palaiminimų (arba šimtu vartų). Taip yra todėl, kad Šviesoms keičiant savo vietas, dėl šio pasikeitimo Šviesa įgyja vandens pavidalą.
ARI aiškina, kad šio reiškinio šaknis atsirado kartu su linija: per liniją sklindanti Šviesa, palyginti su aukštesniąja Šviesa, laikoma vandeniu. Todėl jis tiksliai sako: „Aukštesniosios Ein Sof Šviesos vandenys.“ Šviesai sklindant per ploną vamzdį, jos lygmuo labai sumažėjo, palyginti su tuo, koks buvo Ein Sof. Todėl, palyginti su ankstesniu lygmeniu, ji vadinama vandeniu.
Ein Sof Šviesos sklidimas į erdvę. Šviesa sklido palaipsniui
2. Kai Ein Sof Šviesa nusidriekė tiesia linija (5) į minėtą erdvę, ji nesklido (6) ir nenusidriekė iki pat apačios visa iš karto, bet sklido palaipsniui. Kitaip tariant, iš pradžių Šviesos linija ėmė sklisti, ir pačioje šio sklidimo pradžioje (7), jai sklindant ir nusidriekiant, ji įgijo vieno rato pavidalą (8), apskritą iš visų pusių.
Vidinė šviesa (Or Pnimi)
5. Tiesia linija į erdvę. Šviesa, kuri sklinda palaipsniui pagal keturių stadijų dėsnius, tai yra nuo subtilesnės stadijos prie grubesnės, ir sustoja ties ketvirtąja stadija, vadinama tiesia linija.
6. Iki pat apačios visa iš karto. Nesuklyskite manydami, kad čia vartojami žodžiai „visa iš karto“ ir „palaipsniui“ reiškia laiką, nes žinoma, kad dvasingumas yra aukščiau laiko. Todėl žodžiai „iki pat apačios visa iš karto“ reiškia, kad pakopos nesikeičia, o „palaipsniui“ reiškia pakopų sklaidos tvarką. Kitaip tariant, kalbama apie sklidimą pagal keturių jau žinomų stadijų tvarką, kaip bus paaiškinta toliau.
7. Pačioje sklidimo kaip linijos pradžioje. Tai naujojo sklidimo, vadinamo „linija“, šaknis. Kadangi tai naujai atsiradęs kūrinys, jis turi savitą šaknį, kuri jame šviečia pagal jo naująją savybę. Ši šaknis vadinama „linijos Keter sfira“.
Iš šios Keter Ein Sof Šviesa sklinda į liniją per keturias minėtas stadijas: pirmoji stadija vadinama Hochma, antroji - Bina, trečioji - Zeir Anpin, o ketvirtoji - Malchut. Kalbėdamas apie šią tvarką, ARI sako, kad Šviesa sklido „palaipsniui“. Tai reiškia, kad pirmiausia išsiskleidė Keter, paskui Hochma, tuomet Bina, Zeir Anpin ir taip toliau (žr. I dalies „Klausimų ir atsakymų apie žodžių reikšmes“ 8 punktą, kuriame aiškinama žodžio „paskui“ reikšmė).
8. Vieno rato pavidalą, apskritą iš visų pusių. Žodžio „apskritimas“ reikšmę žr. I dalies „Klausimų ir atsakymų apie žodžių reikšmes“ 41 punkte, taip pat I dalies 1 skyriaus 100 punkte. Kai linijos Šviesa apsivelka apskritimu, jis vadinamas „ratu“.
Apskritimas nesusilieja su Ein Sof, bet su ja susijungia per liniją
3. Šis apskritimas nesusiliejo (9) su Ein Sof Šviesa, supančia jį iš visų pusių, nes jeigu būtų su ja susiliejęs (10), jis būtų grįžęs į ankstesnę būseną ir anuliavęsis Ein Sof Šviesoje. Tuomet jo galia apskritai nebūtų atsiskleidusi, ir visur būtų tik Ein Sof Šviesa, kaip pradžioje.
Todėl šis apskritimas yra šalia Ein Sof apskritimo, bet su juo nesusilieja. Šio sukurto apskritimo ryšys ir susiliejimas su jį sukūrusia Ein Sof (20) iš esmės vyksta per tą liniją (30), kuria Ein Sof Šviesa nusidriekia, nusileidžia ir suteikia Šviesą šiam apskritimui.
Vidinė šviesa (Or Pnimi)
9. Nesusiliejo su Ein Sof Šviesa. Tai reiškia, kad visa apskritimuose esanti Šviesa gaunama tik iš linijos. Linijos Šviesa laikoma nauju švytėjimu, kuriame yra tik trys stadijos. Todėl ji skiriasi nuo Ein Sof Šviesos, kuri supa juos apskritiminės Šviesos pavidalu (žr. I dalies 2 skyriaus 3 punktą).
Todėl ARI ir rašo, kad apskritimas „nesusiliejo su Ein Sof Šviesa“. Tai reiškia, kad apskritimų Keter sfiros apskritiminės Šviesos forma skiriasi nuo Ein Sof Šviesos formos. Taip yra todėl, kad formų sutapimas dvasingume reiškia susiliejimą (žr. I dalies „Klausimų ir atsakymų apie žodžių reikšmes“ 12 punktą ir I dalies 2 skyriaus „Vidinės šviesos“ 1 punktą). O sąvoka „priežastis“ reiškia tai, kas sukelia padarinį.
10. Jeigu būtų su ja susiliejęs, jis būtų grįžęs į ankstesnę būseną. Jeigu jo švytėjimas apimtų visas keturias stadijas, kaip Ein Sof Šviesa, jo forma būtų tokia pati kaip Ein Sof ir jis būtų su ja susiliejęs. Tuomet jis visiškai anuliuotųsi Ein Sof ir taptų visiškai neatskiriamas nuo jos.
20. Šio sukurto apskritimo ryšys ir susiliejimas su jį sukūrusia Ein Sof. Šviesa, sklindanti iš Ein Sof į kūrinį, vadinama tiesiogine Šviesa (Or Jašar). Ši Šviesa susijungia su kūriniu apsivilkdama atspindėtąja Šviesa (Or Hozer), kuri kyla nuo ekrano aukštyn dėl susijungimo smūgiu (Zivug de Hakaa). Šio susijungimo prasmė bus paaiškinta vėliau.
Tai vadinama susijungimu, nes atspindėtoji Šviesa, kylanti nuo ketvirtosios stadijos ekrano tiesiojoje linijoje, apgaubia ir išlaiko aukštesniąją Šviesą apskritime. Ten, kur atspindėtoji Šviesa neapvelka aukštesniosios Šviesos, kūriniui atrodo, tarsi jos nebūtų, nes jis negali jos pasiekti be šio apvilkimo, vadinamo atspindėtąja Šviesa.
Tai panašu į žvakę, pagamintą iš lajaus. Nors jos degimo jėga iš esmės kyla iš lajaus, liepsna nėra tiesiogiai susijusi su lajumi, bet su dagčiu. Kai dagtis sudega, liepsna užgęsta, nors lajaus dar lieka daug.
30. Iš esmės vyksta per tą liniją. Taip yra todėl, kad apskritimuose nėra ekrano, kuris galėtų pakelti atspindėtąją Šviesą. Be jos kūrinys negali susijungti su aukštesniąja Šviesa (žr. 5 punktą). Jau sužinojome, kad linijos indas vadinamas „vamzdžiu“ ir yra gerokai žemesnis už apskritimų indus, atsiradusius po pirmojo apribojimo, dar prieš linijos atsiradimą.
Todėl ARI aiškina, kad nors apskritimų indai yra gerokai aukštesni už liniją, jie patys tiesiogiai negauna jokios Šviesos. Visą juose esančią Šviesą jie turi gauti per tą liniją, kuri yra gerokai žemesnė už juos, dėl jau paaiškintos priežasties.
Ein Sof Šviesa supa apskritimą ir veikia jį iš tolo
4. Ein Sof apgaubia ir supa jį iš visų pusių (40), nes ji pati taip pat yra tarsi apskritimas, esantis aplink jį, tačiau nuo jo nutolęs (50). Ein Sof Šviesa kūriniams būtinai turi būti perduodama tik per tą liniją. Jeigu Šviesa juos pasiektų ir iš visų juos supančių pusių, kūriniai būtų panašūs į patį Kūrėją (60), neturėdami nei ribų, nei gavimo apribojimų (70).
Vidinė šviesa (Or Pnimi)
40. Ein Sof apgaubia ir supa jį iš visų pusių. Kiekvienoje sfiroje skiriame dvi Šviesos rūšis: vidinę Šviesą (Or Pnimi) ir supančiąją Šviesą (Or Makif). Šviesa, apsivelkanti sfiros viduje, vadinama „vidine Šviesa“. O Šviesa, kuri dėl sfiroje esančio apribojimo negali joje apsivilkti, laikoma likusia savo šaknyje, iš kurios sfira gauna švytėjimą iš tolo. Šis švytėjimas vadinamas „supančiąja Šviesa“.
ARI aiškina, kad nors apskritimai yra nutolę nuo Ein Sof, tai yra tarp jų yra didelis formų skirtumas, jie vis tiek gauna iš jos švytėjimą iš tolo, vadinamą supančiąja Šviesa. Ši Šviesa šviečia dviem būdais: bendruoju ir atskiruoju. Sąvoka „apgaubia“ nurodo bendrąją supančiąją Šviesą, o sąvoka „supa“ - atskirąją supančiąją Šviesą.
50. Tarsi apskritimas, esantis aplink jį, tačiau nuo jo nutolęs. Tai reiškia, kad supančioji Šviesa, kurią apskritimai gauna iš Ein Sof, šviečia ir supa juos iš visų pusių, tai yra apima visas keturias stadijas. Vadinasi, net ketvirtoji stadija, kurioje nešviečia vidinė Šviesa, vis tiek gauna švytėjimą iš tolo per Ein Sof supančiąją Šviesą.
Taip yra todėl, kad Ein Sof „taip pat yra tarsi apskritimas“. Kitaip tariant, Ein Sof Šviesa vadinama „apskritimine Šviesa“, nes ji neskiria stadijų ir šviečia bei užpildo ir ketvirtąją stadiją (žr. I dalies 2 skyriaus 3 punktą). Todėl jos švytėjimas pasiekia ir apskritimų ketvirtąją stadiją, nors ir iš tolo.
60. Kūriniai būtų panašūs į patį Kūrėją. Žr. 10 punktą.
70. Neturėdami nei ribų, nei gavimo apribojimų. Ketvirtajai stadijai nustatyti apribojimas ir ekranas, neleidžiantys jai priimti Šviesos į savo vidų, nustato Šviesai ribą, nes apriboja jos sklidimą, kuris sustoja ties ketvirtosios stadijos riba. Visa tai, ką kūrinys gauna sumažintu mastu dėl apribojimo, vadinama „ribotu gavimu“.
Dešimties apskritimų sfirų sklidimo tvarka. Linija vadinama Adam Kadmon
5. Pirmasis apskritimas yra arčiausiai Ein Sof (80) ir vadinamas „Adam Kadmon Keter“. Po to ši linija sklido toliau, šiek tiek nusidriekė ir vėl įgijo apskritimo pavidalą (90). Taip pirmojo apskritimo viduje atsirado antrasis apskritimas (100), vadinamas „Adam Kadmon Hochma apskritimu“ (200).
Tuomet linija nusidriekė dar žemiau, vėl įgijo apskritimo pavidalą ir antrojo apskritimo viduje suformavo trečiąjį apskritimą, vadinamą „Adam Kadmon Bina apskritimu“ (300). Taip ji toliau sklido ir įgydavo apskritimo pavidalą, kol atsirado dešimtasis apskritimas, vadinamas „Adam Kadmon Malchut apskritimu“ (400). Taigi paaiškinome, kaip dešimt sfirų (1) atsirado dešimties viena kitos viduje esančių apskritimų pavidalu (2).
Vidinė šviesa (Or Pnimi)
80. Pirmasis apskritimas yra arčiausiai Ein Sof. Turime suprasti dešimties sfirų pavadinimų skirtumus. Kartais jas vadiname keturiomis stadijomis, kartais - Jechida, Chaja, Nešama, Ruach ir Nefeš, o kartais - Keter, Hochma, Bina, Zeir Anpin (kurį sudaro šešios sfiros) ir Malchut.
Esmė ta, kad kai kalbame tik apie indus, tai yra tik apie kūrinio medžiagą, dešimt sfirų įvardijame pagal keturias noro gauti stadijas. Kai kalbame tik apie Šviesą, apsivelkančią šiuose induose, vadiname jas Nefeš, Ruach, Nešama, Chaja ir Jechida. O kai kalbame tik apie indus, bet norime pabrėžti juose esančius Šviesų įrašus (Rešimot), kai indai yra tušti, neturintys jiems skirtos Šviesos, vadiname juos Keter, Hochma, Bina, Zeir Anpin ir Malchut.
Šių dešimties indų, vadinamų Keter, Hochma ir taip toliau, ištakos siekia apribojimo pasaulį, dar prieš linijos atsiradimą. Kai Ein Sof Šviesa pasitraukė iš dešimties sfirų, šie indai liko be Šviesos ir buvo pavadinti „dešimčia apskritimų“. Žinoma, nors Šviesa iš jų pasitraukė, kiekviename apskritime liko jo anksčiau turėtos Šviesos įrašas (Rešimo). Kitaip tariant, kiekviename inde liko labai silpnas ankstesnės Šviesos švytėjimas.
Šis švytėjimas sužadina inde troškimą, kuris neleidžia jam nurimti, kol jis vėl nepritrauks visos anksčiau turėtos Šviesos - tiek jos kiekio, tiek kokybės požiūriu. Šis švytėjimas vadinamas „įrašu“ (Rešimo). Žinokite, kad dešimties sfirų pavadinimai - Keter, Hochma ir kiti - pirmiausia nurodo Šviesų įrašus (Rešimot), likusius dešimtyje indų.
Iš to sužinome, kad pasauliuose nėra nė vieno noro ar net menkiausio noro pabudimo - nei aukštesniuosiuose, nei žemesniuosiuose pasauliuose, net materialiosios gamtos negyvajame, augaliniame, gyvūniniame ar kalbančiajame (žmogaus) lygmenyse - kurio šaknis nebūtų šiose dešimtyje apskritimų sfirų. Kartu visiškai aišku, kad joks noras negali pabusti jokioje esybėje, jeigu prieš tai nėra atsiradęs pakankamas to noro pripildymas.
Jau išsamiai paaiškinome šios knygos I dalyje, kad noras gauti nėra pirminė Šviesos ar jos teikiamo pripildymo priežastis, kaip paprastai manoma. Priešingai, būtent Šviesa ir pripildymas yra noro atsiradimo priežastis. Aukštesniojoje Šviesoje glūdintis noras duoti savo savybe sukūrė kūrinyje norą gauti, nes aukštesniosios pakopos noras tampa privaloma jėga žemesniajai pakopai.
Taigi aukštesnioji Šviesa tapo keturių noro stadijų atsiradimo kūrinyje priežastimi. Šios stadijos yra visų pasauliuose atsiskleidžiančių norų šaknys. Todėl kaip galėtų atsirasti noras be priežasties, tai yra be jį sukuriančios aukštesniosios Šviesos? Tai būtų tas pat, kas teigti, jog pasaulyje egzistuoja būtybė, neturinti tėvo ir motinos, iš kurių ji gimė.
Taip pat turite žinoti, kad visa tikrovė ir visi kūriniai, kuriems lemta atsirasti pasauliuose, jau egzistuoja Ein Sof visu savo grožiu ir tobulumu, tokiu, kokiu jiems lemta atsiskleisti pasauliuose (žr. I dalies „Vidinio nagrinėjimo“ 11 punktą). Taigi aiškiai matome, kad visi norai, kuriems lemta atsiskleisti, jau atsirado ir atsiskleidė Ein Sof. Jie taip pat buvo visiškai pripildyti. Būtent šis tobulumas ir pripildymas, tai yra aukštesnioji Šviesa, sukūrė ir atskleidė šiuos norus. Vadinasi, noro pripildymas atsiranda pirmiau ir tampa priežastimi, dėl kurios atsiskleidžia jį atitinkantis noras.
Dabar galime geriau suprasti įrašus (Rešimot), likusius dešimtyje apskritimų sfirų po apribojimo ir po to, kai iš keturių stadijų, vadinamų dešimčia apskritimų, pasitraukė anksčiau jose buvęs tobulumas ir pripildymas. Šie įrašai reiškia, kad visi norai, kuriuos pripildė Šviesa, kai jie buvo Ein Sof, ir kurių pripildymą dabar prarado, liko juose giliai įspausti ir užfiksuoti. Todėl juose neišvengiamai liko ilgesys ir troškimas vėl gauti tą pripildymą ir tobulumą, kurį jie anksčiau turėjo. Tai ir vadinama įrašais (Rešimot).
Jau sakėme, kad nei aukštesniuosiuose, nei materialiame pasaulyje negali atsiskleisti joks noras, kurio šaknis nebūtų dešimtyje apskritimų sfirų. Taigi yra dvi šaknys, ankstesnės už visų pasaulių egzistavimą po apribojimo.
Pirmoji - būsena, kurioje kiekvienas noras jau egzistuoja visu savo tobulumu ir yra visiškai pripildytas. Tai tikrovė, egzistuojanti Ein Sof.
Antroji - būsena, kurioje visi norai yra visiškai netekę pripildymo, kurį anksčiau turėjo Ein Sof. Tai vadinama „apribojimo pasauliu“.
Visi indai ir kūrinių medžiaga kyla iš apribojimo pasaulio, tai yra iš tuščių indų ir norų, praradusių savo pripildymą. O visi šių norų pripildymai kyla iš Ein Sof. Gerai įsiminkite šiuos du dalykus, nes jie yra vieni svarbiausių toliau studijuojant šį mokslą.
90. Šiek tiek nusidriekė ir vėl įgijo apskritimo pavidalą. Nesuklyskite manydami, kad linija nusidriekė tam tikroje fizinėje vietoje ar erdvėje. Kai kas nors įgyja didesnį grubumą (Aviut), šis pokytis vadinamas „nusidriekimu iš viršaus žemyn“, nes subtilesnė būsena laikoma aukštesne, o grubesnė - žemesne.
Tai vertinama pagal formos artumą ketvirtajai stadijai: kuo arčiau ketvirtosios stadijos, tuo didesnis grubumas, o kuo toliau nuo jos, tuo būsena subtilesnė. Todėl žodžiai „šiek tiek nusidriekė“ reiškia, kad grubumas šiek tiek padidėjo. O žodis „nusidriekė“ nurodo linijos Šviesą.
Šio nusidriekimo esmė ta, kad kiekvienoje sfiroje yra dešimt sfirų. Tai galioja ir apskritimų, ir tiesumo sfiroms. Kai atsirado Keter sfiros dešimt sfirų, linija pirmiausia pasirodė tik su trimis pirmosiomis sfiromis, vadinamomis „tiesumo Keter galva“ (Roš). Jų švytėjimas išsiskleidė į apskritimų Keter sfirą, kuri taip pat turi dešimt sfirų. Šios dešimt apskritimų Keter sfirų supa tik tris pirmąsias linijos Keter dešimties sfirų sfiras.
Po to, kai apskritimų Keter dešimt sfirų buvo visiškai užbaigtos, linija sklido toliau ir šiek tiek nusidriekė, tai yra išskleidė septynias žemesniąsias sfiras, kad tiesumo Keter būtų užbaigta ir turėtų visas dešimt sfirų. Taigi šios septynios žemesniosios linijos Keter sfiros nusidriekė žemyn, tai yra tapo grubesnės už visas dešimt apskritimų Keter sfirų. Todėl šių septynių žemesniųjų sfirų nebesupa apskritimų sfiros, nes apskritimai yra aukštesni už jas, tai yra subtilesni. Jau žinote, kad sąvoka „aukštesnis už kitą“ reiškia „subtilesnis už kitą“.
Šio reiškinio priežastį galite suprasti remdamiesi ankstesniu paaiškinimu (30 punktas), kad apskritimų sfiros atsirado anksčiau ir yra gerokai aukštesnės už linijos sfiras, nes apskritimuose nėra ekrano. Linijos sfirų ekranas yra sfiros viduryje, tai yra paskutinėje jos galvos (Roš) stadijoje, paskutinėje iš pirmųjų trijų dešimties tiesumo sfirų, esančių kiekvienoje tiesumo sfiroje. Šios trys pirmosios sfiros vadinamos tos sfiros „galva“ (Roš).
Vadinasi, kai sakome, kad ekranas įsijungia į linijos sfiras, turime omenyje tik septynias žemesniąsias kiekvienos sfiros sfiras, esančias žemiau ekrano. Tačiau pirmosiose trijose sfiros sfirose, vadinamose Roš, ekranas dar neveikia, nes jos yra aukščiau jo. Todėl šios trys pirmosios sfiros yra visiškai panašios į visas dešimt apskritimų sfirų, nes nei vienose, nei kitose ekranas dar neveikia. Dėl šios priežasties jos laikomos esančiomis toje pačioje stadijoje. Taigi kiekvienos apskritimų sfiros dešimt sfirų supa tris pirmąsias atitinkamos linijos sfiros sfiras.
Tačiau septynios žemesniosios kiekvienos linijos sfiros, esančios žemiau ekrano, jau turi ekrano savybę, todėl yra gerokai grubesnės už apskritimus. Žinoma, kad tai, kas grubesnis už kitą, laikomas žemesniu. Todėl šios septynios sfiros laikomos esančiomis žemiau visų dešimties apskritimų sfirų. Nė viena apskritimų sfira negali būti šių septynių sfirų vietoje, nes apskritimai yra aukštesni ir svarbesni už jas.
Taigi išsamiai paaiškinome, kad tarp kiekvienų dviejų apskritimų sfirų yra tuščia vieta, atitinkanti ten esančias septynias tiesumo sfiros sfiras. Taip yra todėl, kad visos dešimt apskritimų Keter sfirų supa tik tris pirmąsias linijos Keter sfiras, o septynios žemesniosios linijos Keter sfiros nusidriekia žemiau visų dešimties apskritimų Keter sfirų.
Kai šios septynios linijos Keter sfiros užbaigiamos, pradeda atsirasti trys pirmosios linijos Hochma sfiros, kurias supa dešimt apskritimų Hochma sfirų. Taigi tarp paskutinės apskritimų Keter stadijos ir pirmosios apskritimų Hochma stadijos yra tuščia vieta. Šioje vietoje yra septynios žemesniosios linijos Keter sfiros, kurių apskritimų sfiros nesupa. Tas pats galioja ir tarp Hochma bei Bina, ir tarp visų kitų sfirų.
100. Pirmojo apskritimo viduje atsirado antrasis apskritimas. Čia turime būti ypač atsargūs, kad nesusipainiotume dėl vaizdinių erdvės ir vietos apibūdinimų, vartojamų kalbant apie tiesumą ir apskritimus. Kalbos netikslumai gali lengvai suklaidinti. Todėl toliau visada prisiminkite, kad tiesusis švytėjimas reiškia Šviesos įėjimą į indus, kuriuose ketvirtajai stadijai yra nustatytas ekranas, o apskritiminis švytėjimas reiškia Šviesos įėjimą į indus, kuriuose ketvirtajai stadijai ekrano nėra.
Atminkite, kad nors apskritimų induose ketvirtajai stadijai nėra ekrano, po pirmojo apribojimo ji vis tiek negali tiesiogiai priimti jokio švytėjimo. Taip yra todėl, kad visa apskritimuose esanti Šviesa turi ateiti iš linijos švytėjimo, kuris yra tiesusis švytėjimas (30 punktas). O linijos Šviesa dėl ekrano jėgos visai nešviečia ketvirtojoje stadijoje.
Taigi Šviesos nebuvimą apskritimų ketvirtojoje stadijoje lemia ne patys indai, nes juose ekrano nėra, o juos veikiantis pirmasis apribojimas. Kadangi pirmasis apribojimas nelaikomas trūkumu, visos keturios apskritimų indų stadijos yra vienodo lygmens ir tarp jų nėra jokio didumo ar mažumo skirtumo (žr. I dalies 30 punktą). Todėl visa tamsa, esanti ketvirtojoje stadijoje, kyla dėl to, kad joje nešviečia iš linijos gaunama Šviesa.
Dabar galite suprasti, kad apskritimams gavus Šviesą per liniją, jų pakopose atsirado didumo ir mažumo skirtumai. Taip pat ir dešimtyje apskritimų sfirų Zeir Anpin yra aukštesnis ir svarbesnis už ketvirtąją stadiją - Malchut, nes Malchut nėra Šviesos, o Zeir Anpin, kuris yra trečioji stadija, Šviesos yra. Panašiai apskritimų Bina sfiroje Šviesos yra daugiau negu Zeir Anpin, nes Bina, būdama antroji stadija, yra toliau nuo ketvirtosios stadijos. Tačiau visi šie pakopų skirtumai kyla ne dėl pačių indų, o dėl iš linijos gaunamos Šviesos.
200-300. Adam Kadmon Hochma apskritimas. Tuomet linija nusidriekė dar žemiau, vėl įgijo apskritimo pavidalą ir antrojo apskritimo viduje suformavo trečiąjį apskritimą. Jau buvo paaiškinti keturių stadijų pavadinimai. Jų šaknis, tai yra aukštesniojoje Šviesoje glūdintis noras duoti, vadinama Keter. Pirmasis Šviesos sklidimas į kūrinį, tai yra pirmoji stadija, vadinamas Hochma. Antroji stadija vadinama Bina. Trečioji stadija vadinama Zeir Anpin arba šešiomis sfiromis: Chesed, Gevura, Tiferet, Necach, Hod ir Yesod. Ketvirtoji stadija vadinama Malchut.
Taip pat jau buvo paaiškinta, kad kai kalbame tik apie pirminę šių stadijų medžiagą, vadiname jas keturiomis stadijomis ir jų šaknimi. Tačiau kai šios keturios stadijos jau turi savo Šviesos įrašus (Rešimot), kaip buvo apribojimo pasaulyje, jos vadinamos Keter, Hochma ir taip toliau.
Dabar paaiškinsime, kodėl jos vadinamos būtent šiais vardais. Šaknis vadinama Keter, tai yra „karūna“, nes ji neapsivelka kūrinio indų viduje, bet juos supa ir tarsi karūnuoja iš išorės. Pavadinimas Keter siejamas su supimu.
Pirmoji stadija vadinama Hochma, tai yra „išmintis“, nes iš jos kyla Toros išmintis ir visos kitos pasaulyje egzistuojančios išminties rūšys jų galutiniu pavidalu. Mūsų išminčiai tiksliai apibrėžė šį pavadinimą sakydami: „Kas yra išmintingas? Tas, kuris mato pasekmes“ (traktatas „Tamid“, 30b). Tai reiškia, kad vos pažvelgęs į kokį nors dalyką, išmintingasis mato jo pasekmes ir padarinius, tai yra visus būsimus rezultatus iki pat galutinės jų baigties.
Pavyzdžiui, kai sakome, kad gydytojas yra labai išmintingas, turime omenyje, kad jis geba aiškiai numatyti visas galimas ligos, kurią tiria, pasekmes. Taip pat nagrinėdamas kokį nors gydymo būdą jis geba numatyti visus jo poveikio paciento organizmui padarinius. Panašiai ir gamtos dėsnius išmanantis žmogus, stebėdamas kokį nors gamtos reiškinį, geba numatyti visas pasekmes, kurias šis reiškinys sukels sąveikaudamas su visa tikrove. Tas pats galioja ir visoms kitoms išminties rūšims. Taigi sąvokos „išmintingas“ arba „tobula išmintis“ reiškia gebėjimą pažinti kiekvieno tikrovės reiškinio pasekmes iki pat galutinio rezultato.
Iš to galite suprasti ir tikrąją Bina pavadinimo reikšmę. Visa gebėjimo nagrinėti ir įžvelgti kiekvieno tikrovės reiškinio pasekmes jėga - tiek Toros išmintyje, tiek išoriniuose moksluose - kyla iš Bina sfiros. Todėl ji ir vadinama Bina. O iš Malchut sfiros, kurios pavadinimas reiškia „karalystė“, kyla absoliutaus valdymo jėga ir prievartos savybė, panaši į baimę prieš karalių. Todėl ji vadinama Malchut. Kitų sfirų pavadinimai bus paaiškinti atitinkamose vietose.
Dabar galėtų kilti klausimas: jeigu taip, Bina turėtų būti anksčiau už Hochma, nes troškimas ir siekis nagrinėjant įžvelgti pasekmes atsiranda pirmiau už galutinį tobulumą, tai yra už pasekmių matymą, vadinamą Hochma. Tačiau jau paaiškinau, kad pasaulių atsiradimo tvarka yra priešinga mūsų įprastam supratimui. Noro pripildymas atsiranda pirmiau ir tampa noro atsiskleidimo priežastimi (žr. 80 punktą). Tobulumas atsiranda pirmiau ir sukelia netobulumo atsiskleidimą, nes būtent taip pakopos nuosekliai kyla viena iš kitos ir leidžiasi iš Ein Sof, apribojimas po apribojimo, iki pat šio pasaulio, kuris yra labiausiai ištaisymo stokojantis iš visų.
400. Adam Kadmon. Pirmasis pasaulis, atsiradęs po apribojimo, vadinamas „Adam Kadmon pasauliu“. Jis taip pat vadinamas Keter pasauliu. Keturi pasauliai - Acilut, Brija, Jecira ir Asija - apsivelka ant šio Adam Kadmon pasaulio.
1. Dešimt sfirų atsirado dešimties apskritimų pavidalu. Nors yra tik keturios pakopos, tai yra keturios minėtos stadijos, jose vis tiek yra dešimt sfirų. Taip yra todėl, kad trečiąją stadiją, vadinamą Zeir Anpin arba Tiferet, sudaro šešios sfiros: Chesed, Gevura, Tiferet, Necach, Hod ir Yesod. Šio reiškinio priežastis bus paaiškinta atitinkamoje vietoje.
Čia turite atkreipti dėmesį į tikslų knygos „Sefer Jecira“ („Kūrimo knyga“, 1 skyrius, 4 mišna) teiginį: „Dešimt, o ne devynios.“ Tai labai svarbu, nes jau buvo paaiškinta, kad visas aukštesniosios Šviesos sfirų švytėjimas, net apskritimuose, kuriuose visos stadijos yra vienodos, nešviečia ketvirtojoje stadijoje, vadinamoje Malchut. Pavadinimas „sfira“ reiškia Šviesą ir indą tik tuomet, kai jie yra kartu, tai yra kai aukštesnioji Šviesa apsivelka inde. Tačiau indas be Šviesos nevadinamas sfira, nes šis pavadinimas reiškia švytėjimą ir spindesį.
Todėl būtų galima manyti, kad Malchut apskritai nėra sfira, nes aukštesnioji Šviesa joje nešviečia. Būtent dėl to „Sefer Jecira“ autorius tiksliai pabrėžia: „Dešimt sfirų, o ne devynios“, nes Malchut taip pat laikoma sfira. Taip yra todėl, kad visas aukštesniosios Šviesos susijungimas su dešimčia sfirų vyksta būtent per atspindėtąją Šviesą, kurią Malchut, naudodama joje esantį ekraną, pakelia iš apačios į viršų (žr. 20 punktą).
Taigi priešingai, Malchut yra svarbiausia iš dešimties sfirų, nes be jos aukštesnioji Šviesa negalėtų susijungti su devyniomis aukštesniosiomis sfiromis. Dėl šios priežasties Malchut laikoma visa Šviesa. Tai bus išsamiau paaiškinta atitinkamoje vietoje.
2. Vienas kito viduje. Žr. I dalies 1 skyriaus „Vidinės šviesos“ 100 punktą.
Linija sujungia visus apskritimus
6. Visus apskritimus tarpusavyje sujungia (3) ta plona linija, kuri sklinda iš Ein Sof, pereina (4), leidžiasi (5) ir nusidriekia (6) nuo vieno apskritimo iki kito, kol pasiekia patį paskutinį iš jų (7). Per šią liniją kiekvienas apskritimas gauna jam reikalingą Šviesą ir gausą.
Vidinė šviesa (Or Pnimi)
3. Visus apskritimus tarpusavyje sujungia. Jau sužinojote, kad tarp kiekvienų dviejų apskritimų sfirų yra pertrūkis ir tuščia vieta, atitinkanti septynias tiesumo švytėjimo sfiras toje sfiroje (žr. 90 punktą). Tačiau tarp dešimties linijos sfirų nėra jokio pertrūkio. Jos prasideda Ein Sof ir sklinda iki vidurinio taško, tai yra ketvirtosios stadijos, vadinamos Malchut, kuri yra žemiausia iš visų stadijų. Taigi tarp pirmųjų dešimties sfirų, išsiskleidusių iš Ein Sof tiesia linija ir vadinamų Adam Kadmon dešimčia sfirų, nėra jokio pertrūkio.
Todėl ARI sako, kad linijos sfiros taip pat sujungia dešimt apskritimų sfirų. Taip yra todėl, kad kiekvienos tiesumo sfiros septynios žemesniosios sfiros sujungia dešimt aukštesniosios apskritimų sfiros sfirų su dešimčia žemesniosios apskritimų sfiros sfirų.
Apskritimų Hochma dešimties sfirų švytėjimas gaunamas iš trijų aukštesniųjų tiesumo Hochma sfirų. Todėl ši Šviesa būtinai turi pereiti per septynias žemesniąsias tiesumo Keter sfiras. Taip yra todėl, kad trys aukštesniosios tiesumo Hochma sfiros turi gauti Šviesą iš septynių žemesniųjų tiesumo Keter sfirų ir perduoti ją dešimčiai apskritimų Hochma sfirų. Taigi septynios žemesniosios tiesumo Keter sfiros sujungia dešimt apskritimų Keter sfirų su dešimčia apskritimų Hochma sfirų. Tas pats vyksta tarp Hochma ir Bina bei tarp visų kitų sfirų.
4. Pereina. Linija, kuri yra tiesumo švytėjimas, tarsi prasiskverbia pro apskritimų viršutines dalis, pereina per juos, leisdamasi ir nusidriekdama žemyn iki pabaigos (Sium), tai yra iki vidurinio taško. Tačiau čia, žinoma, nekalbama apie fizinę vietą ar erdvę.
Kad tai suprastume, turime žinoti, jog nėra jokio Šviesos atsiskleidimo nei aukštesniuosiuose, nei žemesniuosiuose pasauliuose, kuris nekiltų iš Ein Sof, esančios aukščiau apribojimo. Šviesa būtinai turi nuosekliai sklisti ir pereiti per visas pakopas bei pasaulius, esančius tarp pasaulio, kuriame kūrinys gauna šią atsiskleidžiančią Šviesą, ir Ein Sof, esančios aukščiau apribojimo.
Jau žinote, kad dvasingume niekas neišnyksta. Todėl negalima sakyti, kad naujai atsiskleidusi Šviesa, leisdamasi per pakopas, išnyksta pirmojoje pakopoje, kai pasiekia antrąją, o paskui išnyksta antrojoje, kai pasiekia trečiąją, kaip nutinka materialiame pasaulyje daiktams judant iš vienos vietos į kitą. Dvasingume tai visiškai neįmanoma, nes jame nėra išnykimo.
Priešingai, Šviesa būtinai pasilieka kiekvienoje pakopoje, per kurią pereina. Jos perėjimas į kitą pakopą panašus į vienos žvakės uždegimą nuo kitos, kai pirmosios žvakės liepsna dėl to nė kiek nesumažėja. Taigi kai Šviesa atsiskleidžia kurioje nors Asija pasaulio pakopoje, ji pirmiausia perduodama visoms pakopoms pasauliuose, esančiuose tarp Ein Sof, aukščiau apribojimo, ir ją gaunančio kūrinio Asija pasaulyje.
Vadinasi, tiesiosios linijos švytėjimas būtinai turi pereiti per apskritimų indus, nes apskritimų indai atsirado anksčiau už liniją, iš karto po apribojimo. O tiesumo indai atsirado vėliau, kartu su linija. Todėl per juos pereinantis švytėjimas niekada iš jų neišnyksta, nes dvasingume niekas neišnyksta.
Taip pat turite žinoti, kad Šviesai sklindant iš vienos pakopos į kitą, yra du būdai, kaip ji pasilieka pakopose, per kurias pereina. Pirmasis būdas vadinamas „nuolatiniu pasilikimu“. Tai reiškia, kad Šviesa susimaišo ir susijungia su toje pakopoje jau esančia Šviesa, ir jos tampa viena, tarsi visada būtų buvusios vieningos.
Antrasis būdas vadinamas „pereinamuoju pasilikimu“. Tai reiškia, kad Šviesa nesusimaišo ir nesusijungia su toje pakopoje esančia Šviesa į vieną visumą, bet lieka joje kaip atskira stadija. ARI aiškina, kad linijos Šviesa, pereidama per apskritimų pakopas, jose nepasilieka nuolatinio pasilikimo būdu, bet tik pereinamuoju pasilikimu. Tai reiškia, kad ji nesusilieja su apskritimų Šviesa į vieną visumą, bet išlieka joje kaip atskira stadija. Būtent tai ARI pabrėžia vartodamas žodį „pereina“.
Taip yra todėl, kad linijos Šviesa yra pirmesnė už apskritimų Šviesą, nes apskritimai visą savo Šviesą gauna tik iš linijos. Todėl linijos Šviesa yra gerokai svarbesnė už apskritimų Šviesą ir su ja nesusimaišo. Linijos Šviesa vadinama Ruach Šviesa, o apskritimų Šviesa - Nefeš Šviesa.
5. Leidžiasi. Kiekvienas aukštesniosios Šviesos sklidimas į kūrinį laikomas nusileidimu. Tai reiškia, kad sklisdama Šviesa pereina į vis didesnio grubumo (Aviut) stadijas. Jau žinote, kad subtilesnė būsena laikoma aukštesne, o grubesnė - žemesne. Kadangi sklisdama Šviesa pereina į grubesnes stadijas, sakoma, kad ji leidžiasi iš viršaus žemyn.
Grubumas didėja dėl to, kad Šviesa sklinda keturių stadijų tvarka. Ji prasideda nuo pirmosios stadijos ir pasiekia ketvirtosios stadijos ekraną, su kuriuo susiduria. Taip pereinama į vis grubesnes stadijas, nes pirmoji stadija yra subtiliausia, po jos eina antroji ir taip toliau iki ketvirtosios, kuri yra grubiausia iš visų (žr. I dalies 1 skyriaus 50 punktą).
6. Nusidriekia nuo vieno apskritimo iki kito. Tiesumo švytėjimas apibūdinamas žodžiu „nusidriekia“, o apskritimų švytėjimas - žodžiais „įgyja apskritimo pavidalą“ (žr. 90 punktą).
7. Kol pasiekia patį paskutinį iš jų. Tai reiškia ketvirtąją apskritimų stadiją, vadinamą „viduriniu tašku“. Ji taip pat vadinama „materialiuoju šio pasaulio rutuliu“.
Adam Kadmon pasaulio Acilut aspektas iš pradžių sklido iki šio pasaulio. Tačiau po antrojo apribojimo, siejamo su Nekudim pasauliu, Adam Kadmon Acilut pabaiga (Sium) pakilo iki būsimojo pasaulio taško, kurio vieta laikoma esančia aukščiau Brija pasaulio, kaip bus paaiškinta atitinkamoje vietoje.
Kiekvieną pasaulį ir kiekvieną sfirą sudaro dešimt vidinių sfirų, kiekvieną iš jų - dar dešimt vidinių sfirų, ir taip be galo. Apskritimų sfiros supa viena kitą tarsi svogūno sluoksniai
7. Kiekviename pasaulyje yra dešimt vidinių sfirų. Kiekvieną kiekvieno pasaulio vidinę sfirą sudaro dar dešimt gilesnių vidinių sfirų (8). Jos panašios į svogūno sluoksnius, esančius vienas kito viduje (9), kaip ratų atvaizduose, pateikiamuose geometrijos knygose.
Vidinė šviesa (Or Pnimi)
8. Kiekvieną vidinę sfirą sudaro dar dešimt gilesnių vidinių sfirų. Šio sfirų tarpusavio įsijungimo priežastį galite suprasti remdamiesi žinoma taisykle: „Dvasingume niekas neišnyksta.“ Kiekviena Šviesa, pereidama iš vienos pakopos į kitą, visam laikui išlieka kiekvienoje stadijoje, per kurią pereina (žr. 4 punktą). Kadangi kiekviena žemesnioji sfira kyla iš aukštesniosios kaip padarinys iš priežasties, laikoma, kad žemesnioji sfira pereina per aukštesniąją.
Todėl visos sfiros būtinai įsijungia viena į kitą. Pavyzdžiui, kai atsiranda pirmosios dvi sfiros - Keter ir Hochma, Hochma Šviesa turi kilti iš Ein Sof, iš kurios viskas sklinda. Po to Hochma Šviesa turi pereiti per Keter sfirą, prieš pasiekdama Hochma sfirą, nes Keter yra jos atsiradimo priežastis. Kadangi Hochma Šviesa perėjo per Keter, ji joje įsitvirtino. Taigi dabar Keter yra dvi sfiros - Keter ir Hochma.
Panašiai, kai iš aukštesniosios Šviesos iš viršaus žemyn atsirado visos dešimt sfirų iki pat Malchut, visos devynios žemesnės už Keter sfiros turėjo pereiti per Keter, nes ji buvo pirmoji visų jų atsiradimo priežastis. Todėl jos visos joje įsitvirtino, nes dvasingume niekas neišnyksta. Vadinasi, visos devynios žemesniosios sfiros būtinai yra ir pačioje Keter, nes per ją perėjo.
Pagal tą patį principą Hochma būtinai yra devynios sfiros, nes aštuonios už ją žemesnės sfiros turėjo pereiti per ją, kaip ir Keter atveju. Taip pat Bina turi aštuonias sfiras, Chesed - septynias ir taip toliau. O Malchut turi tik vieną sfirą, nes ji yra žemiausia.
Taip pat žinome, kad Malchut pakelia iš savęs aukštyn dešimt atspindėtosios Šviesos sfirų, kurios apvelka dešimt aukštesniosios Šviesos sfirų, vadinamų dešimčia tiesioginės Šviesos sfirų. Ši atspindėtoji Šviesa vadinama „Malchut Šviesa“, nes Malchut neturi jokios kitos Šviesos.
Ši atspindėtoji Šviesa visur vadinama „dešimčia sfirų, kylančių iš apačios į viršų“ (žr. II dalies „Vidinio nagrinėjimo“ 6 skyriaus 66 punktą). Ten aiškinama, kad Malchut laikoma šių dešimties sfirų Keter, nes ji yra jų atsiradimo priežastis. Arčiausiai jos esanti sfira vadinama Hochma, trečioji nuo jos pakopa - Bina ir taip toliau. Taigi šioje tvarkoje kuo sfira subtilesnė, tuo ji žemesnio lygmens, kol tikroji Keter iš šios atspindėtosios Šviesos gauna tik Malchut dalį.
Iš to galite suprasti, kad visos šios dešimt sfirų, kylančių iš apačios į viršų, yra Malchut, nes jos visos pereina per Malchut, kuri yra jų šaknis. Todėl visos jos įsitvirtina Malchut. Vadinasi, Malchut taip pat turi dešimt sfirų.
Per atspindėtosios Šviesos Yesod pereina devynios sfiros, todėl Yesod taip pat turi dešimt sfirų: vieną aukštesniosios Šviesos sfirą, sklindančią iš viršaus žemyn, ir devynias atspindėtosios Šviesos sfiras, kylančias iš apačios į viršų, kurios būtinai pereina per ją.
Tas pats galioja ir Hod dešimčiai sfirų: dvi sfiros sklinda iš viršaus žemyn, tai yra Hod Šviesa ir per ją pereinanti Yesod Šviesa, o aštuonios sfiros kyla iš apačios į viršų. Panašiai Necach dešimtyje sfirų trys sfiros sklinda iš viršaus žemyn, o septynios kyla iš apačios į viršų. Taip vyksta ir toliau.
Taigi atsiradus dešimčiai aukštesniosios Šviesos sfirų ir dešimčiai atspindėtosios Šviesos sfirų, kiekvienoje sfiroje būtinai yra dešimt pilnų sfirų. Tas pats galioja ir gilesnėms vidinėms sfiroms, ir dar gilesnėms, be galo, nes jose visose neišvengiamai vyksta tas pats tarpusavio įsijungimas. Čia nėra galimybės apie tai plačiau kalbėti. Žr. „Vidinį nagrinėjimą“, kuriame šis klausimas išsamiai paaiškintas.
9. Tarsi svogūno sluoksniai, esantys vienas kito viduje. Tai reiškia, kad kiekviena aukštesnioji sfira vienodai supa žemesniąją iš visų pusių, neskirdama pakopų (žr. 50 punktą).
Kuo apskritimas arčiau Ein Sof, tuo jis laikomas aukštesniu ir tobulesniu. Taip yra iki pat šio pasaulio, esančio viduriniame taške, labiausiai nutolusiame nuo Ein Sof, todėl jis yra visiškai materialus
8. Kiekviename pasaulyje, esančiame toje erdvėje, kiekvienas apskritimas, kuris yra arčiau (10) Ein Sof Šviesos, laikomas aukštesniu ir subtilesniu už kitus. Taigi šis žemiškasis materialus pasaulis yra vidurinis taškas, esantis visų apskritimų viduje, visos tos erdvės ir tuštumos viduryje. Jis taip pat yra labiausiai nutolęs nuo Ein Sof, toliau už visus kitus pasaulius. Todėl jis yra visiškai materialus, nors ir yra vidurinis taškas visų apskritimų viduje.
Vidinė šviesa (Or Pnimi)
10. Kuo apskritimas arčiau Ein Sof Šviesos, tuo jis aukštesnis ir subtilesnis. Jau žinote, kad sąvoka „arti“ nereiškia fizinio atstumo, bet nurodo formų artumą. Taip pat žinote, kad nuo Ein Sof iki vidurinio taško yra keturios formų skirtumo stadijos, sudarančios dešimt apskritimų sfirų.
Vidurinis taškas yra ketvirtoji stadija, grubiausia iš visų, o pirmasis apskritimas, vadinamas Keter, laikomas šių keturių stadijų šaknimi. Todėl Keter apskritimas yra subtiliausias iš visų apskritimų, nes jo forma artimiausia Ein Sof.
Pirmoji stadija, būdama šiek tiek grubesnė už Keter, laikoma labiau nutolusia nuo Ein Sof negu Keter. Antroji stadija, būdama dar grubesnė, laikoma labiau nutolusia nuo Ein Sof negu pirmoji stadija. Taip einama iki vidurinio taško, kuris yra grubiausias iš visų ir todėl laikomas labiausiai nutolusiu nuo Ein Sof.
Neturėtų kilti klausimo dėl to, kas anksčiau buvo pasakyta (I dalies 1 skyriaus 100 punkte), kad apskritimuose nėra sąvokų „aukščiau“ ir „žemiau“. Čia kalbame apie apskritimus po to, kai jie gavo linijos švytėjimą. Tuomet juose atsirado aukštesnės ir žemesnės pakopos bei visos kitos linijai būdingos savybės.
Sutvarkyk terminų nuoseklumą visame tekste