Baruch Šalom Halevi Ašlagas (RABAŠ'as) 24. Svarbiausia, ko mums trūksta

Svarbiausia, ko mums trūksta ir dėl šios priežasties mums trūksta energijos darbui – mums trūksta tikslo svarbos. Tai reiškia, kad mes nežinome, kaip turėtume vertinti savo tarnystę, kad žinotume, kam mes duodame. Taip pat mums trūksta žinojimo apie Kūrėjo didybę, kad suprastume, kiek mes esame laimingi, jog nusipelnėme tarnauti Karaliui, nes neturime nieko, kas leistų mums suprasti Jo didybę.

O Zohar kalba tai vadinama „Šchina dulkėse“, tai yra, duoti Jam mums yra tiek pat vertinga, kiek dulkės. Ir savaime suprantama, kad mums trūksta energijos darbui, nes be malonumo nėra jėgų dirbti. Tačiau ten, kur šviečia egoistinė meilė, kūnas iš to gauna gyvybines jėgas, tačiau darbe dėl davimo kūnas nejaučia malonumo skonio ir jis automatiškai yra priverstas būti „palūžęs po savo našta“.

Tuo pačiu metu, kai jis jaučia, kad tarnauja svarbiam Karaliui, pagal Karaliaus svarbą jis turi malonumą ir pasitenkinimą iš to, kad Jam tarnauja. Todėl tada jis jau turi energijos, kuri kiekvieną kartą suteikia jam jėgų eiti pirmyn, nes jis jaučia, kad tarnauja svarbiam Karaliui.

Ir kai jis turi žinojimą ir pojūtį, kam jis duoda, tiek, kiek anksčiau turėjo jėgų dirbti su egoistinės meilės ketinimu, dabar jis turi jėgų dirbti dėl davimo. Juk tas, kuris duoda svarbiam žmogui, laikoma, tarsi jis gautų iš jo. O kadangi gaudamas kūnas turi jėgų dirbti dėl atlygio, lygiai taip pat ir duodamas svarbiam Karaliui jis iš to gauna malonumą.

Ir iš čia aišku, kas pasakyta Įvade į TES apie tai, kad moteris duoda vyrui [pinigus], ir jei jis – svarbus žmogus, ji susituokia [su juo] dėl malonumo, kurį gavo iš jo. Čia matome kažką naujo – kad davimas svarbiam žmogui pagal įstatymą yra visiškai prilyginamas gavimui. Nors ten jis pateikia posakį iš traktato Kidušin apie gavimą dėl davimo, kai gavimas vadinamas davimu.

Ir iš šios pačios situacijos galima suprasti kitą medalio pusę, tai yra, kad davimas vadinamas gavimu. Todėl jis jau turi energijos, juk jei jis duoda svarbiam žmogui, tai panašu į tai, kad jis gauna. Todėl jis jau turi jėgų darbui.

Iš čia seka, kad mums trūksta tikėjimo Kūrėjo didybe ir tada mes turėsime jėgų dirbti davimo savybėje.