Jehuda Leib Alevi Ašlagas (Baal Sulamas)
„Įvadas į kabalos mokslą“ (Pticha)
1. „Rabi Chananja ben Akašija sako: norėdamas „lezakot“ (padaryti vertu) Izraelį, Kūrėjas pagausino jiems Torą ir priesakus, kaip sakoma: Kūrėjas, norėdamas jo teisumo, išaukštins Torą ir pašlovins“ (Makot, 23:2). Ir žinoma, kad hebrajų kalba žodis „lezakot“ (padaryti vertu) taip pat reiškia „išvalyti“ – nuo žodžio „izdochehut“ (išvalymas). Ir tai atitinka išminčių pasakymą, kad priesakai buvo duoti tam, kad išvalytų Izraelį (Midrašas Berešit Raba, 44:1). Ir reikia suprasti, kas yra ta švara, kurią mes įgyjame Toros ir priesakų pagalba. Ir kas yra tas „avijutas“ (nešvara, grubumas, pažodžiui „storumas“) mumyse, kurį turime išvalyti Toros ir priesakų pagalba?
Ir mes jau kalbėjome apie tai mano knygose „Panim Masbirot“ ir „Dešimties sfirų mokyme“. Ir pakartosime čia trumpai, kad kūrimo Sumanymas yra suteikti kūrinijai malonumą dosnia Kūrėjo ranka, todėl sielose buvo įspaustas didžiulis noras ir siekis gauti iš Kūrėjo Jo „šefą“ (aukščiausią gėrį, gausą, pripildymą). Juk noras gauti – tai „kli“ (indas, įrankis), kuris nustato malonumo dydį, esantį „šefoje”, nes pagal noro gauti „šefą” dydį ir atkaklumą nustatoma malonumo ir pasitenkinimo jėga, esanti „šefoje”, ne daugiau ir ne mažiau. Ir jie yra taip tarpusavyje susiję, kad jų neįmanoma atskirti, išskyrus pagal jų priklausomybę: malonumas priklauso nuo „šefos”, o didelis noras gauti „šefą” priklauso nuo gaunančio kūrinio.
Ir abu jie neabejotinai kyla iš Kūrėjo, tačiau būtina juos atskirti taip, kaip minėta aukščiau, kad „šefa” kyla iš „Acmuto“ (nesuvokiamos Kūrėjo esmės), t.y. ji yra Jo tęsinys, kaip kažkas iš kažko, o noras gauti, kuris yra ten, yra kūrinių šaknis, t.y. kažko naujo, kaip kažko iš nieko, šaknis. Juk Acmuto, žinoma, nėra noro gauti savybės.
Ir todėl manoma, kad minėtas noras gauti – tai visa kūrinijos medžiaga nuo pradžios iki pabaigos, iki tokio lygio, kad visas gausus įvairių kūrinių ir jų rūšių skaičius, kurių yra begalybė, ir jų elgesio būdai, kurie jau atskleisti ir kurie dar bus atskleisti ateityje, yra niekas kitas, kaip tik noro gauti matas ir reikšmių pokyčiai. O viskas, kas yra tuose kūriniuose, t.y. viskas, kas yra gaunama nore gauti, įspausta juose, kyla iš Acmuto kaip kažkas iš kažko, ir jame nėra nieko naujai sukurto, atsiradusio kaip kažkas iš nieko, nes tai jokiu būdu nėra kažkas naujo, o kyla iš Kūrėjo amžinumo, kaip kažkas iš kažko.
2. Ir, kaip jau buvo kalbėta, noras gauti yra iš karto įtrauktas į kūrimo planą, su visa jam būdinga atmainų įvairove ir didžiule gausa, kuria Kūrėjas ketino teikti malonumą ir apdovanoti. Ir žinok, kad tai yra Šviesos ir kli, kuriuos skiriame aukštesniuose [dvasiniuose] pasauliuose, esmė. Nes jie būtinai susiriša ir sklinda kartu, leisdamiesi pakopa po pakopos. Ir kiek šios pakopos nusileidžia iš Kūrėjo veido šviesos ir tolsta nuo Jo, tiek pat materializuojasi noras gauti, esantis „šefoje”. Galima teigti ir atvirkščiai, kad „šefoje” materializuojasi noras gauti, jis taip pat pakopa po pakopos mažėja, kaip bus aprašyta toliau. Iki žemiausios vietos – t.y. noras gauti ten materializuojasi iki galo. Ši vieta vadinama „Asija pasauliu“, noras gauti – žmogaus „guf“ (kūnu), o jo gauta „šefa” vadinama šiame „kūne“ esančiu gyvenimo matu. Ir lygiai taip pat tai [atsitinka] kituose „olam aZe“ („šio pasaulio“) kūriniuose. Tad visas skirtumas tarp aukštesniųjų pasaulių ir „šio pasaulio“ slypi tame, kad kol noras gauti dar nėra materializavęsis galutiniu pavidalu, jį lemia tai, kas vis dar yra dvasiniuose pasauliuose, kurie yra aukščiau „šio pasaulio“. Ir po to, kai noras gauti materializuojasi galutiniu pavidalu, jis apibrėžiamas kaip jau esantis „šiame pasaulyje“.
3. Aukščiau nurodytas nusileidimo procesas, vedantis norą gauti į jo galutinę formą „šiame pasaulyje“, yra apibrėžiamas keturių „bchinot“ (skirtumų, apibūdinančių noro vystymosi etapus) tvarka, esančia keturiose keturraidžio Vardo [Kūrėjo] raidėse. Nes šios keturios A-VA YA raidės Jo Varde [jud (י(, hej (ה(, vav (ו(, hej (ה [(visiškai apima visą tikrovę, nepalikdamos jokių išimčių. O iš esmės jos aiškėja dešimtyje sfirų: Chochma, Bina, Tiferet, Malchut ir jų šaknyje (šorėš). Šių sfirų yra dešimt, nes sfira Tiferet apima šešias sfiras, vadinamas ChAGAT NEHI (Chesed, Gvura, Tiferet, Necach, Hod, Jesod). O jų šaknis vadinama „Keter“. Nors, iš esmės, jos vadinamos ChUB TUM (Chochma, Bina, Tiferet, Malchut). Ir prisimink tai. Ir jos [reiškia] keturis pasaulius, vadinamus Acilut, Brija, Jecira ir Asija. O Asija pasaulis taip pat apima „šį pasaulį“. Taigi, nėra jokių kūrinių „šiame pasaulyje“, kurie nebūtų kilę iš Begalybės (Ein Sof), t.y. iš Kūrinijos sumanymo, kuris apima norą duoti savo kūriniams malonumą, kaip buvo pasakyta anksčiau. Ir jis būtinai iš karto susideda iš Šviesos ir kli, tai yra tam tikros „šefa” priemonės kartu su noru gauti šią „šefą”, kur „šefos” matas kyla iš Acmuto kaip kažkas iš kažko, o noras gauti „šefą” atsiranda kaip kažkas naujo – kažkas iš nieko, kaip buvo pasakyta anksčiau. Ir kad šis noras gauti pasiektų savo galutinę formą, jis privalo nusileisti, kartu su jame esančia „šefa”, per keturis pasaulius: Acilut, Brija, Jecira ir Asija (ABJA). Ir tada baigiasi kūrinio formavimas Šviesa ir kli, vadinamais „kūnu“ ir „gyvenimo šviesa“ jame.“
4. „Ir ši būtinybė, kad noras gauti nusileistų per keturias nurodytas stadijas („bchinot”) pasauliuose ABJA, kyla dėl to, kad yra didysis kelim dėsnis, pagal kurį Šviesos sklaida [kli] ir jos [vėlesnis] išstūmimas [iš kli] padaro kli tinkamą savo paskirčiai. Paaiškinimas: nes kol kli dar neatsiskyrė nuo savo Šviesos, jis yra susijungęs su Šviesa ir anuliavęsis joje, kaip žvakė fakelo atžvilgiu. Ir šis anuliavimas atsiranda dėl to, kad tarp jų egzistuoja visiškas priešingumas. Nes Šviesa – tai „šefa”, kylanti iš Acmuto kaip kažkas iš kažko, ir pagal Kūrimo sumanymą Begalybėje, ji [Šviesa] yra visiškai duodanti, ir joje nėra nieko, kas susiję su noru gauti. O kli yra priešingas Šviesai ir yra didelis noras gauti šią Šviesą, būdamas naujo, sukurto iš nieko, kūrinio šaknimi, ir jame nėra nieko, kas yra susiję su davimu. Ir todėl, kai jie yra susiję tarpusavyje, noras gauti Šviesoje anuliuojasi. Ir jis negali apibrėžti savo formos, o tik po to, kai Šviesa kartą palieka jį. Nes po to, kai Šviesa palieka jį, jis pradeda labai stipriai siekti Jos, ir šis aistringas siekis (ištokekut) tinkamai nustato ir apibrėžia norą gauti. O po to, kai Šviesa grįžta ir įsivelka į jį, nuo šios akimirkos jie laikomi dviem skirtingais dalykais – kli ir Šviesa, arba „kūnu“ ir gyvenimu. Ir atidžiai apsvarstyk tai, kas čia pasakyta, nes tai yra pačios giliausios tiesos.“
5. Ir todėl būtinos keturios stadijos (bchinot), kurios yra pavadinime AVAJA, kurios vadinamos Chochma, Bina, Tiferet, Malchut. Kadangi pirmoji stadija (bchina alef), vadinama „Chochma“, iš tikrųjų apima visą sukurtą kūriniją, šviesą ir kli, nes joje yra didelis noras gauti su visa joje esančia šviesos visuma, kuri vadinama „Or Chochma“ (paž. „Išminties šviesa“) arba „Or Chaja“ (paž. „Gyvybės šviesa“), nes tai yra visa kūrinijos gyvybės šviesa, įsivilkusi į jos kli. Tačiau ši pirmoji stadija (bchina alef) vis dar laikoma visiškai šviesa, o kli joje beveik nepasireiškia, nes susimaišo su šviesa ir joje panaikinama, kaip žvakė prieš deglą.
O po jos eina antroji stadija (bchina bet), ir tai yra todėl, kad Chochmos kli savo vystymosi pabaigoje sustiprėja siekyje supanašėti su Aukštesniąja šviesa, kuri yra jame – tai reiškia, kad jame pabunda noras duoti Kūrėjui, pagal šviesos prigimtį jo viduje – visada duoti. Ir tada dėl šio noro, kuris pabudo jame, pritraukiama į jį iš Kūrėjo nauja šviesa, vadinama „Or Chasadim“ (paž. – „Gailestingumo šviesa“). Dėl to jis beveik visiškai išsilaisvina iš Chochma šviesos, kuria jį pripildė Kūrėjas, nes Chochma šviesa gali būti gaunama tik savo kli, kuris yra didžiulis noras gauti visoje savo pilnatvėje, kaip buvo pasakyta anksčiau. Tokiu būdu, šviesa ir kli antroje stadijoje visiškai skiriasi nuo pirmosios stadijos, nes kli joje – tai noras duoti, o šviesa joje jaučiama kaip Chasadim šviesa – tai yra šviesa, kuri kyla dėl kūrinio ir Kūrėjo susiliejimo (dvekut) jėgos, nes šis noras duoti ją veda į formos panašumą su Kūrėju, o formos panašumas dvasiniame yra susiliejimas, kaip mes jau mokėmės anksčiau.
O po jos eina trečioji stadija (bchina gimel). Nes po to, kai kūrinio viduje esanti šviesa sumažėjo iki Chasadim šviesos stadijos, liko visiškai be Chochma šviesos, ir žinoma, kad Chochma šviesa yra pagrindinė gyvybinė jėga kūrinyje, todėl antroji stadija galiausiai pabudo ir pritraukė (tam tikrą) Chochma šviesos dydį, kad galėtų švytėti jame esančios Chasadim šviesos viduje. Šis pabudimas vėl pritraukė tam tikrą dalį iš noro gauti, kuri yra nauja kli forma ir vadinama trečiąja stadija arba Tiferet. O šviesos savybė joje vadinama Chasadim šviesa su Chochma švytėjimu, nes šios šviesos pagrindas yra Chasadim šviesa, o mažesnė jos dalis yra Chochma šviesa.
Po trečiosios stadijos eina ketvirtoji stadija (bchina dalet), nes ir trečiosios stadijos kli taip pat pabudo pabaigoje, kad visiškai pritrauktų Chochma šviesą, kaip tai buvo pirmoje stadijoje. Ir paaiškėja, kad šis pabudimas reiškia siekį pagal noro gauti dydį, kaip ir pirmojoje stadijoje, papildomai jį padidinus. Nes dabar jis jau išsiskyrė su šia šviesa, juk dabar šviesa Chochma neįsivilkusi į jį, o jis aistringai jos siekia, todėl susiformuoja noro gauti visumą forma. Nes po šviesos sklidimo ir jos išstūmimo iš ten, susiformuoja (forma) kli, kaip buvo pasakyta aukščiau. Ir kai ji grįš vėliau ir (vėl) gaus šviesą atgal, kli jau bus pirmesnė už šviesą. Ir todėl ketvirtoji stadija (bchina dalet) laikoma užbaigtu kli. Ir ji vadinama „Malchut“.
6. Ir šios keturios aukščiau paminėtos išskirtinės savybės (avchanot) yra dešimties sfirų esmė, išskiriamos kiekviename sutvėrime ir kiekviename kūrinyje, tiek apskritai visumoje, t.y. keturiuose pasauliuose, tiek ir mažiausiame tikrovės elemente.
Bchina alef vadinama „Hochma arba Acilut pasauliu“, bchina bet vadinama „Bina arba Brija pasauliu“, bchina gimel vadinama „Tiferet arba Jecira pasauliu“, o bchina dalet vadinama „Malchut“, arba Asija pasauliu“.
Ir išsiaiškinkime šias keturias stadijas (bchinot), kurios veikia kiekvienoje sieloje (nešama). Juk kai siela nusileidžia iš Begalybės ir ateina į Acilut pasaulį, tai yra bchina alef (pirmoji stadija). Ir ten ji dar nėra vadinama vardu „nešama“, nes vardas „nešama“ rodo, kad ji kažkuo skiriasi nuo Kūrėjo ir šio skirtumo dėka ji išėjo iš Begalybės ir pasiekė tam tikrą savo savarankiškumo apraišką.
Ir kol ji neturi kli formos, nėra nieko, kas ją atskirtų nuo Acmuto tiek, kad ji taptų verta vadintis savo vardu. Ir tu jau žinai, kad pirmoji kli stadija apskritai nėra laikoma kli ir yra visiškai anuliavusis prieš šviesą. Ir tame yra prasmė pasakyto apie Acilut pasaulį, kad jis yra visiškai Dieviškas: „Jis, Jo gyvybinė jėga ir Jo šaltinis yra vieningi“. Ir net kitų gyvų būtybių sielos, kai jos praeina per Acilut pasaulį, laikomos vis dar susiliejusiomis su Acmuto.
Baal Sulamas, „Įvadas į kabalos mokslą“ (Pticha), 14-16 punktai
14. Ir tam, kad išgelbėtų kūrinius nuo tokio didžiulio atskyrimo, įvyko „cimcum alef“ (CA, pirmasis apribojimas), kurio esmė ta, kad jis atskyrė minėtąją bchina dalet nuo visų šventumo parcufim (dvasinių objektų) taip, kad didžiulė jos gavimo dalis liko visiškai tuščia ir laisva nuo šviesos erdvės. Nes visi šventumo parcufim išėjo su ištaisytais masachim (ekranais) savo kli Malchut, kad nepriimtų šviesos į šią bchina dalet. Ir kai Aukštesnioji šviesa išplisdama juda link kūrinio, o šis ekranas ją atstumia atgal, tai panašu į smūgį (akaa) tarp Aukštesniosios šviesos ir ekrano, kuris pakelia atspindėtą šviesą iš apačios į viršų ir įvelka į Aukštesniosio šviesos dešimt sfirų. Nes, ta šviesos dalis, kuri atstumta atgal, vadinama „or chozer“ (atspindėta šviesa) ir jos apvilkimas Aukštesniąją šviesa virsta gavimo kli Aukštesniajai šviesai vietoje bchina dalet, nes vėliau kli Malchut išsiplėtė pagal šios atspindėtos šviesos dydį – tos atstumtos šviesos, kuri pakilo ir apvilko Aukštesniąją šviesą iš apačios į viršų, – ir išsiplėtė taip pat nuo viršaus žemyn ir taip šviesos įsivelka į kelim, t.y. į šią atspindėtą šviesą.
Ir čia slypi „roš“ ir „guf“ (t.y. „galva“ ir „kūnas“) sąvokų prasmė, kurios yra kiekvienoje pakopoje, nes „zivug de-aka“ (smūgio susiliejimas) Aukštesniosios šviesos su ekranu, kelia atspindėtą šviesą iš apačios į viršų ir Aukštesniosios šviesos dešimt sfirų įsivelka roš dešimt sfirų, kurios laikomos kli šaknims, nes ten dar negali būti tikro padengimo. O tada, kai Malchut išsiplečia su šia atspindėta šviesa nuo viršaus žemyn, atspindėta šviesa galiausiai tampa padengimu Aukštesniajai šviesai ir tada įvyksta šviesų įsivilkimas į kelim, kurie vadinami šio etapo „guf“ ir tai jau yra pabaigti kelim.
15. Tokiu būdu buvo sukurti nauji kelim šventumo parcufuose vietoj bchina dalet po pirmojo apribojimo - jie susiformavo iš Atspindėtos šviesos [dėl] Aukštesniosios šviesos zivug de akaa su ekranu. Ir vis dėlto reikia suprasti šią Atspindėtą šviesą – kaip ji tapo gaunančiu kli, po to, kai iš pradžių buvo tik Šviesa, kurios buvo atsisakyta gauti – pasirodo, ji atlieka priešingą sau vaidmenį. Ir tai paaiškinsiu pavyzdžiu iš šio pasaulio, nes žmogui natūralu mylėti ir gerbti davimo savybę, o gauti iš draugo jam yra šlykščiai žema. Ir todėl, kai jis ateina į savo draugo namus ir pastarasis pakviečia jį valgyti, net jei jis yra labai alkanas, atsisakys valgyti, nes bjauru ir žema jo akyse gauti dovaną iš draugo. Tačiau kai draugas ne kartą jo maldauja tiek, kad jam tampa akivaizdu, jog valgydamas padarys savo draugui didžiulę paslaugą, tada jis pasiduoda ir sutinka valgyti su juo. Mat jis nebesijaučia dovanos gavėju, o draugo nebejaučia davėju - priešingai - vaišindamasis jis duoda ir daro paslaugą savo draugui.
Ir štai, nepaisant to, kad alkio jausmas ir apetitas yra kli (indas) maistui gauti, o šis žmogus turėjo pakankamai apetito ir alkio, kad galėtų priimti draugo vaišes, bet, tuo pačiu, jis negalėjo net pabandyti ką nors paragauti – dėl gėdos. Tačiau, kai draugas pradeda jį įtikinėti, o jis ir toliau atsisako, tuomet jame pradeda formuotis nauji kelim, skirti [gauti] maistui. Kadangi draugo įtikinėjimo ir jo paties atstūmimo jėgos, vis labiau augančios, ilgainiui susikaupia tiek, kad paverstų jo savybę gauti savybe duoti tokiu mastu, kad jis jau gali įsivaizduoti, kad padarys paslaugą ir suteiks didžiulį malonumą savo draugui valgydamas pas jį. Ir tada jame gimsta gavimo kelim vaišėms su draugu. Ir dabar atstūmimo jėga tapo pagrindiniu šio valgio gavimo kli, o ne alkiu ir apetitu, nepaisant to, kad iš tikrųjų jie yra įprasti gavimo kelim.
16. Ir iš šio [santykių] pavyzdžio tarp žmogaus ir jo draugo (tarp svečio ir šeimininko) galima suprasti, kas yra minėtasis zivug de akaa ir jo iškeliama Atspindėta šviesa, kuri tampa naujais gaunančiais kelim Aukštesniajai šviesai, vietoj bchina dalet. Juk Aukštesniosios šviesos smūgiai, smogiantys į ekraną ir norintys pasklisti bchina dalet, gali būti prilyginami draugo įkalbinėjimui su juo pavalgyti. Galų gale, kiek žmogus nori, kad jo draugas pasivaišintų, tiek Aukštesnioji šviesa nori sklisti iki gavėjo. O ekranas, smogiantis į Šviesą ir ją atspindintis, gali būti lyginamas su draugo atstūmimu ir atsisakymu pasivaišinti, nes jis atstumia ir grąžina jam atgal gėrį.
Ir, kaip matai, būtent atsisakymas ir atstūmimas transformavosi ir tapo teisingais gavimo kelim, norint priimti draugo vaišes, taip pat galima įsivaizduoti, kad Atspindėta šviesa kyla dėl to, kad ekranas susiduria su Aukštesniąja šviesa ir ją atstumia, būtent jis tampa naujų kelim gavėju, kad gautų Aukštesniąją šviesą, o ne bchina dalet, kuri buvo naudojama kaip gaunantis kli iki pirmojo apribojimo.
Vienok taip yra tik ABJA šventumo parcufuose, bet ne klipot parcufuose ir „šiame pasaulyje“, kur pati bchina dalet naudojama kaip gaunantis kli. Ir todėl jie yra atskirti nuo Aukštesniosios šviesos, nes juos skiria bchina dalet formos neatitikimas. Ir todėl klipot ir nusidėjėliai laikomi mirusiais, nes juos nuo gyvybės šaltinio skiria juose esantis noras gauti. Taigi, kaip minėta 13 punkte, atkreipkite dėmesį ir laikykitės to, nes daugiau paaiškinti neįmanoma.
33. Dabar išsiaiškinsime vidinės šviesos ir supančios šviesos susidūrimo (bituš pnim u-makif) sąvoką, dėl kurios ekranas susilpnėja (izdohėchut) ir praranda paskutinįjį avijuto lygį. Kadangi šios dvi šviesos yra priešingos viena kitai ir abi yra susijusios per ekraną, esantį Malchut de-roš AK, jos susiduria ir viena kitą veikia. Tai reiškia, kad tas pats zivug de-aka'a, kuris įvyko pe de-roš de-AK, t. y. Malchut de-roš ekrane, vadinamame „pe“, buvo priežastis, dėl kurios vidinė AK šviesa apsivilko atspindėtąja šviesa, kurią jis pakėlė (kaip sakyta 14 punkte). Taigi šis zivug de-aka'a taip pat yra AK supančios šviesos atsiradimo priežastis. Kadangi jis sulaikė Begalybės šviesą nuo apsivilkimo bchinos dalet'e, ši šviesa išėjo į išorę kaip supanti šviesa. Kitaip tariant, visa ta šviesos dalis, kurios atspindėtoji šviesa negali aprengti taip pat, kaip ir pačios bchinos dalet, išėjo ir tapo supančia šviesa, kaip buvo minėta anksčiau. Taigi ekranas pe yra lygiavertė priežastis tiek supančiai, tiek vidinei šviesai.
34. Ir paaiškėjo, kad tiek vidinė, tiek supanti šviesa yra susijusios su ekranu, tačiau veikia priešingais būdais. Kiek ekrano dėka atspindėtoji šviesa įleidžia dalį aukštesniosios šviesos į parcufą, tiek pat jis atstumia supančią šviesą, neleisdamas jai apsivilkti parcufą. Kadangi ta šviesos dalis, kuri lieka išorėje kaip supanti šviesa yra labai didelė dėl ekrano, kuris trukdo jai apsivilkti AK (kaip minėta 32 punkte), laikoma, kad ji „sudaro smūgį“ ekranui, kuris ją atstumia, nes ji siekia apsivilkti parcufą.
Kita vertus, ekrano avijuto ir kašijuto jėga taip pat „sudaro smūgį“ supančiai šviesai, kuri nori įeiti į vidų ir ją sulaiko, smūgiuodama aukštesniajai šviesai per zivugą. Šis tarpusavio poveikis tarp supančio šviesos ir ekrano avijuto vadinamas susidūrimu (bituš) tarp supančios ir vidinės šviesos.
Tačiau toks susidūrimas vyksta tik parcuf gufe, nes tik ten yra pastebimas šviesos apsivilkimas kelim, paliekantis reikšmingą supančios šviesos dalį už kli ribų. Tuo tarpu dešimtyje sfirot de-roš tokio susidūrimo nėra, nes ten supanti šviesa dar nėra laikoma kelim, o tik subtiliais kelim šaknimis (pradinėmis būsenomis). Dėl to ten esanti šviesa nelaikoma vidine šviesa tokia apibrėžta forma, kad likusi išorėje šviesa būtų vadinama supančia šviesa. Kadangi tokio aiškaus skirtumo tarp jų nėra, vidinės ir supančios šviesos susidūrimas netaikomas dešimčiai sfirot de-roš. Tik tada, kai šviesos išplinta iš pe žemyn į dešimt sfirot de-guf, kur jos apsivelka kelim – tai yra dešimt atspindėtos šviesos sfirot nuo pe ir žemyn – tik tada įvyksta smūgis tarp vidinės šviesos, esančios kelim, ir supančios šviesos, likusios išorėje, kaip minėta aukščiau.
35. Šis susidūrimas (bituš) tęsiasi tol, kol supanti šviesa visiškai neišvalo ekrano nuo viso jo avijuto ir nepakyla į jo aukščiausią šaknį – į pė de-roš. Kitaip tariant, ji pašalina visą avijutą iš viršaus į apačią, vadinamą ekranu ir avijutu de-guf, kol jame lieka tik šoreš de-guf – t. y. ekranas Malchut de-roš, vadinamas „pė“. Tai reiškia, kad ekranas išsivalo nuo viso avijuto iš viršaus į apačią – to, kuris skiria vidinę šviesą nuo supančios šviesos, – ir lieka tik avijutas iš apačios į viršų, nes šioje būsenoje dar nėra skirtumo tarp vidinės ir supančios šviesos, kaip buvo minėta ankstesniame punkte.
Yra žinoma, kad dvasiniai objektai susijungia per formos panašumą. Todėl, kai ekranas de-guf išsivalo nuo viso savo avijuto de-guf ir jame lieka tik toks avijutas, kuris yra lygus ekrano pė de-roš avijutui, jų formos tampa identiškos, ir ekranas susijungia su pė de-roš visiškai, nes tarp jų nebėra jokio skirtumo. Tai ir vadinama tuo, kad ekranas de-guf pakyla į pė de-roš.
Kadangi ekranas de-guf susijungė su ekranu de-roš, jis vėl tampa įtrauktas į zivug de-aka'a, kuris vyksta pė de-roš ekrane. Ant jo vėl įvyksta zivug de-aka'a, dėl ko jame atsiranda dešimt sfirot naujame lygmenyje, kuris vadinamas A"B de-AK arba parcuf Chochma de-AK. Šis parcufas laikomas pirmojo AK parcuf sūnumi ir palikuoniu.
37. Ir čia išaiškėjo parcufų išėjimo nuoseklumas, vienas po kito, įvykstantis dėl supančios šviesos ir vidinės šviesos susidūrimo, kuris susilpnina ir apvalo parcufo de-guf ekraną tokia forma, kad jis sugrįžta į pe de-roš ekraną, taip įsitraukdamas į zivug de-akaa, kuris nuolat įvyksta pe de-roš ekrane ir dėl šios zivuog (susiliejimo) išveda naują dešimties sfirų lygmenį, taip kad šis naujas lygmuo yra laikomas ankstesnio parcufo sūnumi. Tokiu būdu iš parcufo Keter iškyla AB, iš parcufo AB – SAG, iš parcufo SAG – MA, kaip ir kitos pakopos Nekudim pasaulyje ir pasauliuose АBЕА. Vis dėlto, dar reikia suprasti, kodėl dešimt AB sfirų išėjo tik į Bchina gimel, o ne į Bchina dalet. O SAG tik į Bchina bet ir taip toliau – taip, kad kiekvienas žemesnis parcufas vienu laipteliu žemesnis už jo aukštesnį parcufą. Ir kodėl jie visi neišėjo kaip lygūs vienas kitam viename lygmenyje.
39. Ir paaiškėjo, kad dėl supančios šviesos ir vidinės šviesos susidūrimo, Malchut ekranas "mesaemet" sugrįžo ir vėl tapo panašus į Malchut ekraną "mezdaveget" (žiūrėti aukščiau p. 35), nes supančios šviesos "bituš" nuvalė baigiamąjį ekraną nuo viso "avijut de-guf", kuris jame buvo, ir liko jame tik blankūs atsiminimai nuo ankstesnio "avijut", lygūs de-roš ekranui. Ir žinoma, kad panašumas forma dvasinius objektus veda į susijungimą ir vienybę tarpusavyje. Todėl, kai de-guf ekranas tapo panašus į de-roš ekrano formą, jis iš karto įsjungė į jį, tapdamas su juo, kaip vienas ekranas, ir taip įgavo galimybę zivugui de-akaa ekrane de-roš. Ir to dėka susiformavo dešimt naujo lygmens sfirų , kaip minėta aukščiau.
Tačiau kartu su šiuo zivugu jame (de-gug ekrane) atsirado avijut de-guf rešimot (atsiminimai), kurie buvo jame nuo pat pradžių, ir tuomet jame vėl atsirado tam tikra forma, skirtinga nuo ekrano de-roš, su kuriuo jis buvo sujungtas, ir šis formos atsiskyrimas atskyrė ir išvedė jį iš Aukščiausio pe de-roš. Nes, kai vėl pasirodė jo pradinis šaltinis, esantis žemiau Aukštesniojo "pe", jis nebegali daugiau būti aukščiau Aukštesniojo "pe", nes formos pasikeitimas atskiria dvasinius objektus vienas nuo kito. Todėl jis neišvengiamai turi nusileisti į vietą, [esančią] žemiau Aukštesniojo "pe". Ir todėl jis neišvengiamai tampa atskirai atpažįstamas kaip kitas [atskiras] objektas (tiksl. „guf“) Aukštesniojo atžvilgiu. Nes net naujo lygio galva laikoma Aukštesniojo kūnu, nes kyla iš jo de-guf ekrano. Todėl šis formų skirtumas padalija juos į du atskirus objektus (tiksl. „guf“). Ir kadangi naujas lygis visada yra ankstesnio parcufo de-guf ekrano atsiradimo išraiška, tai jis laikomas sūnumi parcufo atžvilgiu ir kaip šaka, kylanti iš jo.
40. Ir yra dar vienas papildomas skirtumas, atskiriantis žemesnį parcuofą nuo aukštesnio, kuris yra toks, kad kiekvienas žemesnis парцуф kyla iš kito бхина, lemiančio jo lygį, vienos iš penkių Bchinot [avijuto] ekrane, kaip minėta aukščiau p. 22 ir p. 24. Kiekvienam žemesniam parcufui trūksta Bchina, kuri yra aukščiausia jo aukštesniojo parcufo šviesose, ir [trūksta] Bchina, kuri yra žemiausia jo aukščiausiojo parcufo induose. Ir to priežastis yra ta, kad pagal savo prigimtį, supančios šviesos ir ekrano susidūrimas (bituš) veda prie to, kad ekranas praranda paskutinę savo avijuto Bchina. Pavyzdžiui, pirmajame AK parcufo ekrane yra visos penkios jo avijuto Bchinos iki Bchina dalet, dėka supančios šviesos susidūrimo su de-guf ekranu, avijuto Bchina dalet {ekrane}, visiškai išsivalo, nepalikdama jame net prisiminimo apie šį avijutą, o tik avijuto Bchina gimel ir kas aukščiau lieka ekrane. Ir pagal tai, kai šis ekranas įsitraukia į roš ir jame atsiranda zivug de-akaa su avijuto prisiminimais, kurie liko jame nuo guf, zivug įvyksta tik avijuto gimel ekrane, nes avijuto Bchina dalet išnyko ir ten jo nėra. Ir todėl lygmuo, kuris atsiranda ant šio ekrano, atsiranda tik naudodamasis Chochmа lygiu, kuris vadinamas АVAJA de-АB de-АК arba parсucu AB de-AК. Ir, kaip buvo paaiškinta aukščiau p. 22, Chochma lygmenyje, kuris išeina į Bchina gimel, trūksta Malchut de-kelim ir šviesos Jechida iš šviesų, t.y ateina Кеter šviesa. Nes pacufe AB trūksta paskutinės Aukščiausiojo Bchina kelim ir Aukščiausiojo šviesų Bchina, ir dėl šio atitolinimo dėl formos pasikeitimo, žemesnysis laikomas parcufu atskirtų nuo Aukštesniojo.
56. Taigi, kaip dera, paaiškinta sąvoka „Cimcum Alef“ (pirmasis susitraukimas), kuris buvo atliktas ant kli Malchut – ant bhinos dalet (ketvirtosios stadijos), kad ji negautų aukščiausios šviesos į savo vidų.
Taip pat sąvoka „masach“ (ekranas) ir jo „zivug de-aka’a“ (smūginis susijungimas) su aukščiausiąja šviesa, kuris pakelia atspindėtą šviesą – ši atspindėta šviesa tapo naujais gavimo kelim vietoj bhinos dalet.
Taip pat sąvoka „izdachehut“ (avijuto – t.y. grubumo – apsivalymas: susilpnėjimas, susmulkėjimas ir šviesėjimas) ekrano de-guf, vykstantis kiekvieno parcufo gufe dėl „bituš“ (susidūrimo) tarp apgaubiančios šviesos ir vidinės šviesos, kuris išveda keturias TANTA de-guf kiekvieno parcufo bhinas ir pakelia ekraną de-guf į ekrano de-roš būseną, padarydamas jį tinkamą zivug de-aka’a su aukščiausiąja šviesa, taip, kad iš jo gimsta antrasis parcufas viena pakopa žemiau už ankstesnįjį parcufą.
Taip pat pirmųjų trijų parcufim de-AK atsiradimas – vadinamų Galgalta, AB, SAG – ir jų apsivilkimo vienas į kitą tvarka.
57. Ir žinok, kad šiuose trijuose parcufuose Galgalta, AB ir SAG de-AK dar nėra netgi šaknies keturiems pasauliams ABEA, nes netgi vietos trims pasauliams BEA čia dar nebuvo, nes vidinis AK parcufas tęsėsi iki „šio pasaulio taško“ (nekuda de-olam ha-ze). Ir taip pat dar neatsiskleidė šaknis norimo ištaisymo, dėl kurio įvyko susitraukimas. Nes visas norimas susitraukimo tikslas, kuris buvo atliktas bhina dalet, buvo jos ištaisymas, kad joje nebūtų jokių formų skirtumų, kai priimama aukščiausioji šviesa (kaip pasakyta p. 14). Tai yra, tam, kad sukurtų „Adamo gufą“ (žmogaus norą, t. y. „žmogaus kūną“) iš šios bhinos dalet, kad jis savo užsiėmimais Tora ir priesakais duotų malonumą Kūrėjui, nukreiptų gavimo jėgą, kuri yra bhinoje dalet, atidavimui, taip kaip tai suvienytų gavimo formą su absoliučiu atidavimu. Ir tada įvyks galutinis išsitaisymas, nes dėl to šita bhina dalet sugrįš ir taps gaunančiu kelim aukščiausiai šviesai, o taip pat bus visiškame susiliejime su šviesa, be jokių formų skirtumų, kaip pasakyta aukščiau.
Tačiau iki šiol dar neatsiskleidė šio ištaisymo šaknis, nes tam, kad žmogus galėtų atlikti gerus veiksmus – atidavimo veiksmus, jis turi būti ir iš aukštesnių bhinų, kurios yra aukščiau bhinos dalet. Tai būtina, kad žmogus turėtų galimybę atlikti davimą. Ir jeigu žmogus būtų sukurtas tik iš AK parcufų, jis būtų visiškai tuščias (be šviesos), nes bhina dalet, kuri turi tapti „žmogaus kūno“ šaknimi, būtų visa visiškai žemiau raglėj (kojų) AK, kaip tuščia, laisva nuo šviesos erdvė, nes ji priešinga aukščiausiajai šviesai ir todėl laikoma atskyrimo ir mirties savybe. Ir jeigu žmogus būtų sukurtas tik iš šios bhinos dalet, jis negalėtų ištaisyti savo veiksmų iš viso, nes jame nebūtų jokių atidavimo kibirkščių ir jis būtų panašus į gyvūnus, visiškai neturinčius nieko bendro su atidavimu, gyvenančius tik dėl savęs. Ir panašus į nusidėjėlius, pasinėrusius į norą gauti tik dėl savęs ir netgi tai, ką jie daro gerą, jie daro tik dėl savęs. Apie tokius sakoma, kad nusidėjėliai savo gyvenime vadinami mirusiais, nes jie priešingi Gyvybės Šaltiniui.
58. Ir šiame yra prasmė to, kas pasakyta išminčių (Midraš Berešit Rabba, 12:15): pirmiausia Kūrėjo sumanytas buvo pasaulio sukūrimas pagal teismo savybę, tačiau pamatęs, kad pasaulis negalėtų egzistuoti tokiu būdu, Jis pirmiau priskyrė teismo savybei gailestingumo savybę ir sujungė jas kartu.
Paaiškinimas: visos „laiko“ sąvokos „pirmiau ir vėliau“, kurios naudojamos dvasiniame kontekste, reiškia priežastį ir pasekmę. Ir šiame kontekste paaiškinama, kad pirmoji pasaulių priežastis, t. y. Adam Kadmon pasaulio parcufai (AK), sukurti pradžioje visų pasaulių, buvo sukurti teismo savybėje, t. y. tik su viena Malchut savybe, kuri vadinama teismo savybe. Ir tai yra bhina dalet (ketvirtoji stadija), kuri buvo susitraukė (cimcum) ir išėjo kaip tuščia erdvė ir sijumas (baigimas) raglėj (kojų) AK. Ir tai yra „šio pasaulio taško“ (nekuda de-olam aze) esmė, kuris yra žemiau sijumo raglėj AK, kaip tuščia, laisva nuo bet kokios šviesos erdvė, kaip buvo pasakyta anksčiau. Ir Jis pamatė, kad pasaulis negalės egzistuoti tokiu būdu, t. y., kaip buvo pasakyta anksčiau, tokiu būdu žmogus, kuris turi būti sukurtas iš šios bhina dalet, negali atlikti atidavimo veiksmų, dėl kurių pasaulis galėtų egzistuoti pagal trokštamą ištaisymo lygį. Todėl Jis pirmiau teismo savybei priskyrė gailestingumo savybę ir sujungė jas kartu.
Paaiškinimas. Sfira Bina vadinama gailestingumo savybe, o sfira Malchut – teismo (griežtumo, ribojimo) savybe, kadangi būtent į ją buvo nukreiptas susitraukimas (cimcum). Ir Kūrėjas pakėlė teismo savybę – t. y. apribojimo jėgą, esančią sfiroje Malchut, – į Biną, į gailestingumo savybę ir sujungė jas kartu, įtraukdamas vieną į kitą taip, kad dėl šio tarpusavio įsijungimo net ir bhina dalet (ketvirtoji stadija), atspindinti griežtumą, pradėjo savyje turėti ir atidavimo kibirkštis, būdingas Bina kli (indui) (kaip buvo pasakyta 5 punkte – pasižiūrėk ten). Tokiu būdu buvo padarytas paruošimas žmogaus guf (norui) – t. y. Adam norui, kuris kyla iš bhina dalet, kad jame taip pat būtų įtrauktas atidavimo aspektas ir kad jis galėtų atlikti gerus veiksmus ne dėl savęs, o kad suteiktų malonumą Kūrėjui, kol galų gale net ir gavimas (priėmimas) jame taps visiškai skirtas atidavimui. Ir būtent per tai bus pasiektas trokštamas pasaulio ištaisymas, dėl kurio pasaulis buvo sukurtas, kaip minėta anksčiau.
59. Šis „šituf“ (t. y. tarpusavio įsijungimas, partnerystė, dalyvavimas) tarp Malchut ir Binos įvyko parcufe SAG de-AK ir privedė prie „cimcum bet“ (antrojo susitraukimo, C"B) pasauliuose – nuo jo ir žemiau, kadangi jame susiformavo naujas sijuomas (pabaiga) aukščiausiajai šviesai, atsiradęs Binos vietoje. Išeina, kad Malchut mesayemet (užbaigianti), kuri stovėjo SAG de-AK kojų pabaigoje virš „šio pasaulio taško“, pakilo ir užbaigė aukščiausiosios šviesos sklidimą Binos de-guf SAG de-AK vietoje, kuri vadinama Tiferet, nes KAHAB de-guf vadinasi HAGAT, ir išeina, kad Tiferet – tai Bina de-guf. Taip pat Malchut mezdavėget (susijungianti), kuri buvo pe de-roš (burnos) vietoje SAG de-AK, pakilo į nikvej einaim de-AK vietą – tai yra pusė Binos de-roš ir ten įvyko zivugas M"A de-AK, kuris vadinamas Nekudim pasauliu – nikvej einaim vietoje.
60. Šis [susitraukimas] taip pat vadinamas „cimcum NEHI de-AK“, kadangi SAG de-AK, kuris anksčiau baigdavosi viename lygmenyje su parcufu Galgalta de-AK, virš „šio pasaulio taško“, dėl Malchut įsitraukimo ir pakilimo į Binos vietą, pradėjo baigtis virš vidinio AK taburo, t.y. Tiferet viduryje, kuri yra vidinio AK Binos gufo (kūno) pusė, nes būtent ten pakilo Malchut mesayemet (užbaigianti) ir sustabdė aukščiausiąją šviesą, kad ji neplistų žemiau jos. Ir dėl to ten susidarė tuščia, laisva erdvė be šviesos. Iš to matome, kad TANHI (Tiferet, Nehi) de-SAG buvo sumažinti ir ištuštinti nuo aukščiausiosios šviesos. Todėl cimcum bet vadinamas cimcum NEHI de-AK, nes dėl naujo sijuomo, kuris buvo padarytas taburo vietoje, NEHI de-SAG de-AK neteko savo šviesų.
Taip pat paaiškėjo, kad ACHAP (ozėn – ausis, chotem – nosis, pe – burna) roš de-SAG išėjo iš roš lygmens ir pradėjo būti laikomi jo guf. Nes Malchut mezdaveget pakilo į nikvej einaim ir dešimt sfirų roš išėjo iš ekrano, esančio nuo nikvej einaim ir aukščiau. O nuo nikvej einaim ir žemyn tai jau vadinama parcufo guf, nes gali gauti tik švytėjimą nuo nikvej einaim ir žemiau ir todėl tai laikoma guf.
Ir štai, šių dešimties sfirų lygmuo, kuris išėjo per nikvej einaim de-SAG de-AK, tai yra dešimt sfirų, vadinamų Nekudim pasauliu. Ir jos nusileido žemyn nuo nikvej einaim de-SAG ir atėjo į savo vietą, esančią žemiau vidinio AK taburo, kur ir išsiskleidė: roš ir guf (t. y. galva ir kūnas). Ir žinok, kad ši nauja, anksčiau paminėta sijumo vieta, susiformavusi Binos de-guf vietoje, vadinama „parsa“. Ir čia egzistuoja vidinis ir išorinis aspektas. Ir tik išorinės dešimt sfirų vadinamos Nekudim pasauliu, o vidinės dešimt sfirų vadinamos MA ir BON paties AK.
61. Tačiau reikia suprasti, kadangi dešimties sfirų Nekudim ir MA de-AK buvo sukurtos ir išėjo iš nikvej einaim (akių angų) roš de-SAG, kaip buvo minėta anksčiau, jos turėjo aprengti SAG nuo jo pe de-roš (burnos lygmens) ir žemiau, kaip tai buvo ankstesniuose parcufuose, kai kiekvienas žemesnysis aprengia savo aukštesnįjį nuo pe de-roš ir žemyn. Tai kodėl gi čia buvo kitaip? Kodėl jos nusileido aprengti vietą, esančią žemiau taburo de-AK? Ir kad tai suprastume, turime gerai suprasti, kaip susiformavo šitas „šituf“ (sujungimas), kai Bina ir Malchut susijungė į vieną visumą.
62. Reikalas tas, kad parcufo SAG atsiradimo metu visas jis baigėsi aukščiau vidinio AK taburo, kaip tai jau buvo paaiškinta parcufe AB de-AK, kadangi [dešimties sfirų parcufo SAG] negalėjo plėstis žemyn nuo taburo ir žemiau, nes ten prasideda vidinio AK bhinos dalet valdžia – t. y. dešimties sfirų jos pabaigos (sijumo) savybėje, o parcufuose AB ir SAG nėra nieko, kas būtų susiję su bhina dalet (kaip minėta 54 punkte). Tačiau, kai pradėjo atsirasti nekudot de-SAG de-AK, tai yra, po to, kai SAG ekrano, turinčio bhinos bet avijutą, išsivalymo (izdachechut) dėka – kuris įvyko dėl apgaubiančios šviesos smūgio į jį – ir kai jis pasiekė bhinos bet itlabšuto ir bhinos alef avijuto būseną, tada išnyko parcufo SAG taamim (šviesos lygiai) ir išėjo nekudot de-SAG lygmuo pagal avijutą, likusį ekrane – kaip VAK be roš (t. y. apatinės sfiros be aukščiausio vadovaujančio lygmens).
Kadangi dešimties sfirų, išeinančių pagal bhinos alef avijutą, atitinka ZA (Zeir Anpin) lygmenį be GAR (t. y. be pirmųjų trijų sfirų – gimel rišonot). Taip pat zachar lygmenyje, kuris atitinka bhina bet de-itlabšut, nėra [pilnos] Binos savybės, tik tam tikras artėjimas prie jos ir jis laikomas VAK de-Bina (apatinėmis šešiomis sfiromis Binos be galvos/vedimo). Todėl šis nekudot de-SAG lygmuo panašus savo forma į dešimt sijumo sfirų, esančių žemiau taburo de-AK, nes jos taip pat sudaro VAK be roš (kaip minėta 52 punkte). O žinoma, kad formos panašumas suartina dvasinius objektus, sujungdamas juos į vienį. Dėl šios priežasties šis nekudot de-SAG lygmuo nusileido žemiau taburo de-AK ir ten susimaišė su ZON (Zeir Anpin ir Nukva) de-AK ir jie pradėjo veikti kartu kaip vienas vienetas, nes jų lygio aukštis buvo vienodas.
63. Ir nėra sunkumo dėl to, kad tarp jų vis dar yra didelis atstumas, esantis juose iš avijuto pusės, nes Nekudot de-SAG kilo iš bhina Bet avijuto, o juose nėra nieko iš bhina Dalet. Ir nors jie – ZA pakopa, ji dar nėra panaši į ZA pakopą, kuri yra žemiau de AK taburo, nes tai yra ZA bchinos Dalet ir tarp jų yra didelis skirtumas.
Atsakymas yra tas, kad avijuto negalima pamatyti parcufe tuo metu, kai į jį įsivelka šviesa, bet [yra matomas] tik po to, kai šviesa išeina. Todėl, kai parcufas Nekudot de-SAG pasirodė ZA lygmenyje, jis nusileido ir įsivilko į ZON pakopą, kuri yra nuo AK taburo ir žemiau. Ir tada bhina Bet ir bhina Dalet susimaišė viena su kita ir tai lėmė antrąjį apribojimą (cimcum Bet), kaip buvo minėta aukščiau ir šio parcufo Bina de-Guf vietoje susiformavo naujas sijum. Ir tai taip pat lėmė zivug vietos pasikeitimą ir pe de-roš pradėjo būti nikveij einaim, kaip buvo minėta aukščiau.
64. Ir pasirodo, kad Malchut susijungimo su Bina šaltinis, vadinamas „cimcum bet“ (CB), susiformavo tik žemiau taburo de-AK dėl ten išplitusio parcufo Nekudot de-SAG. Ir todėl ši dešimties sfirų de-Nekudim pakopa, kilusi iš CB, negalėjo išplisti virš taburo de-AK, nes jokia jėga ar valdymas negali pasireikšti virš savo kilmės šaltinio. O kadangi CB formavimosi vieta prasideda nuo taburo ir žemiau, tai taip pat ir Nekudim pakopa buvo priversta ten sklisti.