Pamoka 31

Kabalistinė muzika

Atrinktos ištraukos iš šaltinių

Skaidrės 2-4

Baal Sulamas, „Išminčiaus vaisiai. Pokalbiai“, „Dainų ir muzikos malonumas“

„Melodijos esmė yra ta, kad ji yra tarpe tarp dvasingumo ir materialumo. Tai yra, viskas, kas suvokiama vaizduojamame prote ir viskas, ką širdis gali galvoti ir apmąstyti, ir viskas, ką lūpos gali kalbėti, o ausis girdėti, yra pagrindinės jėgos, veikiančios širdyje. Todėl visos aukščiau paminėtos savybės yra materialios ir jose nėra jokios dvasinės formos. Juk jei jos nebūtų materialios, jos nesukeltų pojūčio materialioje būtybėje.

Ir pasaulyje nėra pojūčio, kuris nebūtų susijęs su vaizduote. O kadangi vaizduotė susijusi su materialiu, kartu su ja materializuojasi ir pojūtis. Tačiau pojūčiai, kuriuos sužadina muzika, neturi savyje jokios materialios jėgos ir jokios materialios vaizduotės, išskyrus tai, kad jie susijungia su pojūčiais, kurie jau praėjo kūrinyje dėl vaizduotės ir viskas buvo pamiršta.

Ir dabar, dėka muzikos dėsnio, atsiskleidžia ankstesni pojūčiai, be jokio panašumo į ankstesnius įsivaizdavimus. Todėl juose yra malonumas, net jeigu tai liūdni pojūčiai. Ir nors savo metu, tai yra tada, kai jie buvo sujungti su ankstesnėmis vaizduotėmis, jie buvo labai migloti, visgi dabar, kai veiksmai pamiršti, o vaizdiniai lieka savo vietoje ir atsiskleidžia tik pojūčiai, jie todėl labiau susiję su dvasingumu ir amžinumu.

Todėl juose yra didelis malonumas ir visiškai nėra miglotumo, nes amžinybė lieka paslaptyje malonume, kaip žinoma“.

Skaidrės 5-6

Baal Sulamas. „Šamati“. 50. „Dvi būsenos“

„...kaip Kūrėjas yra duodantis, taip ir [gyvenantys] pasaulyje dabar užsiima tik davimu.

Ir tai panašu į liūdną melodiją, kai yra muzikantų, gebančių išreikšti tas kančias, dėl kurių sukurta ši melodija. Juk visos melodijos panašios į kalbą, ir melodija paaiškina tuos žodžius, kuriuos jis norėtų pasakyti. Ir jei ši melodija sujaudina žmones, kurie jos klausosi, iki ašarų ir kiekvienas verkia dėl tų kančių, kurias išreiškia ši melodija, tada tai [iš tikrųjų] vadinama „melodija“ ir visiems patinka jos klausytis.

O iš tiesų, kaip gali būti, kad žmonės mėgaujasi kančia? Tačiau kadangi melodija rodo kančią ne dabartyje, o praeityje – t. y. kančia, kuri buvo praeityje, jau yra pasaldinta ir gavusi savo užpildymą, – todėl žmonės mėgsta jų klausytis. Juk tai rodo sprendimų pasaldinimą – tai, kas vienam buvo kančia, pasaldėjo. Todėl tos kančios klausytis saldu. Ir tuomet pasaulis vadinamas vardu „šventoji Šchina““.

Skaidrė 7

Rabašas. 238. „Jaunikio ir nuotakos džiaugsmas“

„...džiaugsmas nuo šokio panašus į liūdną melodiją, iš kurios žmonės gauna malonumą, nes ši melodija vaizdžiai perteikia kančių rinkinį, kurių laikas jau praėjo ir dabar mes jau mėgaujamės nauda, gauta dėl šių kančių. Lygiai taip pat ir šokyje yra džiaugsmas iš to, kas praėjo po visų pakilimų ir nuosmukių, ir, kaip bebūtų, jie liko tvirtai stovėti savo vietoje“.

Skaidrė 8

Rabašas, straipsnis 1 (1991 m.), „Ką reiškia „Nėra pas mus Karaliaus, tik Tu“ darbe“

„Tuo metu, kai žmogus mato, kad jis pilnas trūkumų ir jo širdis nesutinka su Kūrėju ir jis jaučia, kad yra nutolęs nuo Kūrėjo, o kartais net nori pabėgti iš mūšio lauko, kaip jis gali sakyti, kad tai yra Kūrėjo malonė ir šlovinti už tai Kūrėją? [...]

Ir apie tai parašyta: „Kūrėjo malonės amžinai giedosiu“. Tai yra, viena vertus, jis turi džiaugsmą ir jis už tai gieda. Kita vertus, jis mato, kad turi atgailauti. Tai yra, jis turi prašyti Kūrėjo, kad Jis jį priartintų ir duotų jam norą duoti, kuris yra antroji prigimtis“.

Skaidrė 9

„Zohar visiems“, sk. „Vajechi“, „Ir gyveno Jokūbas“, p. 117

„Išsireiškimas: „Tarnaukite Kūrėjui su džiaugsmu, ateikite pas Jį su giesme“ reiškia, kad Kūrėjui tarnauti galima tik būnant džiaugsme. Šchina nekaraliauja liūdesyje. Apie tai sakoma: „O dabar atveskite man muzikantą (menagen מְנַגֵּן)“. Ir kai pradėjo groti muzikantas (k’nagen ha-menagen כְּנַגֵּן הַמְנַגֵּן)…“ Čia tris kartus pavartota šaknis „נגן (nagen)“ tam, kad pažadintų dvasią iš tobulumo šaltinio“ – t. y. Zeir Anpin, kuris turi tris linijas, „ir tai tobula dvasia“. Trigubas šaknies „נגן (nagen)“ pakartojimas atitinka tris jo linijas.

Skaidrė 10

Rabašas, straipsnis 7, 1990 m., „Kada yra maldos ir kada padėkos laikas darbe“

„Šchina būna tik džiaugsme“, kaip parašyta: „Ir buvo, kai grojo muzikantas ir buvo virš jo Kūrėjo dvasia“. Išeina, kad pagrindinis laikas, kai žmogus nusipelno Šchinos buvimo, yra būtent tobulumo laikas. Juk būtent tobulumo metu ateina laikas, kai jis gali tai gauti į savo sielos savybę.“

Skaidrė 11

Rabi Kalonimus Kalman Šapira „Bnei Mahšava Tova“

„Melodija – tai tik tam tikra sielos ir jos jausmų išraiška ir ji atsiskleidžia kalboje, kai žmogus pasakoja draugui savo mintis ir liūdesio bei džiaugsmo jausmus, o dar stipriau – jo balse… Todėl melodija, ar tai būtų džiugūs, ar kartūs garsai, pažadina žmogaus jausmus, kuriuose atsiskleidžia kibirkštys ir dalelės jo sielos“.

Skaidrė 12

„A-RaNa kalbos“ (rabi Nachmanas iš Breslavo), 273

„Gerai žmogui įprasti, kad jis galėtų atgaivinti save kokia nors melodija, nes melodija – tai didis ir pakilus dalykas“.