Pamoka 30. 

Tema: Draugų meilė

Atrinktos ištraukos iš šaltinių

Skaidrės 2-3

RABAŠAS, 6 straipsnis (1984 m.), „Draugų meilė – 2“

„Jeigu keli asmenys susirenka nors ir su menka jėga, kad verta atsisakyti meilės sau, bet jiems dar trūksta pakankamos galios ir davimo svarbos tapti savarankiškais be išorinės pagalbos, jeigu tie asmenys anuliuoja save  vienas prieš kitą ir visi turi bent potencialią meilę Kūrėjui, nors ir negali to išpildyti praktiškai, tai kiekvienas, prisijungdamas prie grupės ir anuliuodamas save jai, tampa vienu kūnu. Pavyzdžiui, jei tame kūne yra dešimt žmonių, jis turi dešimt kartų daugiau jėgos nei pavienis žmogus. 

Tačiau yra sąlyga: kai jie susirenka, kiekvienas turi manyti, kad jis dabar atėjo anuliuoti meilę sau. Tai reiškia, kad jis nesvarstys, kaip patenkinti savo norą gauti, bet galvos kiek įmanoma daugiau tik apie meilę kitiems. Tik tokiu būdu galima įgyti norą ir poreikį įgyti naują savybę, vadinamą „norą duoti“. Per meilę draugams galima pasiekti Kūrėjo meilę, tai yra norą suteikti Kūrėjui malonumą.“

Skaidrė 4

Baal Sulamas, 47 laiškas

„…Primenu jums draugų meilės svarbą, nepaisant visko, šiuo metu, nes nuo to priklauso mūsų teisė egzistuoti ir pagal tai vertinama artima mūsų sėkmė.

Todėl atitraukite save nuo visų įsivaizduojamų užsiėmimų ir nukreipkite savo širdis į mintis bei tinkamas taktikas, kad iš tikrųjų sujungtumėte savo širdis į vieną. Tada žodžiai „Mylėk savo artimą kaip save patį“ išsipildys tiesiogine prasme, nes eilutė neperžengia pažodinės prasmės, ir būsite išvalyti meilės mintimi, kuri padengs visas nuodėmes. Išbandykite tai, pradėkite iš tikrųjų jungtis meilėje, ir tada pamatysite – 'skonį pajus gomurys'.“

Skaidrė 5

RABAŠAS, 7 straipsnis (1984 m.), „Pagal tai, kas paaiškinta apie "Mylėk savo artimą, kaip save patį""

„Tie, kurie nori laikytis taisyklės, „Mylėk savo artimą, kaip save patį“. Jų vienintelis tikslas – išeiti iš meilės sau ir įgyti kitokią prigimtį – meilę kitiems. Ir nors tai yra Mitzva [priesakas], kurio reikia laikytis ir kurio laikytis žmogus gali save priversti, meilė vis tiek yra duodama širdžiai, o širdis natūraliai tam prieštarauja. Ką gi galima padaryti, kad meilė kitiems paliestų širdį?“

Skaidrės 6-7

RABAŠAS, 40 laiškas

„Kiekviena dovana, kurią žmogus duoda draugui, yra tarsi kulka, padaranti įbrėžimą akmenyje. Nors pirmoji kulka tik subraižo akmenį, antroji, pataikiusi į tą pačią vietą, jau padaro įdubimą, o trečioji – skylę.

Ir, šaudant kulkas, kaskart skylė tampa giluma draugo akmeninėje širdyje, į kurią susirenka visos dovanos. Kiekviena dovana tampa meilės kibirkštimi, kol visos kibirkštys susikaupia akmeninėje širdyje ir tampa liepsna.

Skirtumas tarp kibirkšties ir liepsnos tas, kad ten, kur yra meilė, yra atvira išraiška, tai yra atviras parodymas visoms tautoms, kad jame dega meilės ugnis. Ir meilės ugnis sudegina visas nuodėmes, kurias žmogus sutinka pakeliui.“

Skaidrės 8-9

RABAŠAS, 40 laiškas

„Per širdžių trintį, net ir pačių stipriausių, kiekvienas išgaus šilumą iš savo širdies sienelių, ir ta šiluma uždegs meilės kibirkštis, kol susiformuos meilės apdaras. Tuomet abu bus padengti vienu apklotu, tai yra viena meilė apgaubs ir apkabins juos abu, nes žinoma, kad Dvekut [susiliejimas] sujungia du į vieną.

Ir kai žmogus pradeda jausti draugo meilę, jame tuoj pat ima busti džiaugsmas ir malonumas, … Draugo meilė jam yra nauja, nes visada žinojo, kad tik jis pats rūpinasi savo gerove. Tačiau vos tik jis sužino, kad draugas juo rūpinasi, jame pabunda neišmatuojamas džiaugsmas, ir jis nebegali rūpintis savimi, nes žmogus gali stengtis tik ten, kur jaučia malonumą. O kai jis pradeda jausti malonumą rūpindamasis draugu, natūraliai nebegali galvoti apie save.“

Skaidrė 10

Baal Sulamas, Šamati, 225 straipsnis. „Savarankiškumas“

„Žmogus negali pakilti aukščiau savo rato. Todėl jis turi maitintis iš savo aplinkos, ir nėra kito kelio, tik per Torą ir daug darbo. Todėl, jei žmogus išsirenka gerą aplinką, jis sutaupo laiko ir pastangų, nes jo siekiai pagal jo aplinką.“