1 dalis: Pasiruošimas 2025 metų vasario konvencijai 

Pamoka 3: Tik Kūrėjas gali padėti pasiekti Lišma

Rabašas. 10 straipsnis (1986 m.) „Apie maldą“

Kol žmogus nesužino, kad pats nesugeba įgyti atidavimo kelim, jis neprašo Kūrėjo, kad jam juos duotų. Išeina, kad jis neturi tikrojo, jog Kūrėjas atsakytų į jo maldą.

Ir todėl žmogus turi dirbti pats, kad įgytų atiduodančius kelim. Ir po daug darbo, kurį jis skyrė tam ir vis jų nerado, prasideda tikra malda iš širdies gelmių. Ir tada jis gali gauti pagalbą iš viršaus, kaip sakė mūsų išminčiai: „Ateinančiam apsivalyti  padeda“.

Bet kadangi ši malda prieštarauja prigimčiai, nes žmogus buvo sukurtas su noru gauti, o tai yra egoistinės meilės savybė, kaip jis gali melstis Kūrėjui, kad suteiktų jam jėgą atiduoti, jei visi jo organai prieštarauja šiam troškimui? Todėl šis darbas vadinamas malda, t.y. reikia daug pastangų, kad galėtų melstis Kūrėjui, kad Jis suteiktų žmogui jėgą duoti ir atimtų iš žmogaus jėgą gauti.

Baal Sulamas. Šamati. 5. "Lišma – tai pažadinimas iš aukščiau, ir kodėl reikalingas prabudimas iš apačios" 

Žmogus turi tikėti, kad Kūrėjas priima žemesniųjų darbą, ir nesvarbu, kokia jų darbo apimtis ir rūšis, nes Kūrėjas bendrai žiūri [tik] į ketinimą, ir [būtent] tai teikia Kūrėjui malonumą, tada žmogus nusipelno malonumo [remdamasis] Kūrėju. 

Juk jau Kūrėjo darbo metu jis jaus gėrį ir malonumą, nes dabar žmogus dirba būtent Kūrėjui, kadangi pastangos, kurias jis įdėjo dirbdamas priverstinai, parengė žmogų, kad jis galėtų dirbti tikrai dėl Kūrėjo. Pasirodo, kad ir tada malonumas, kurį jis gauna, [remiasi] Kūrėju, t. y. būtent dėl Kūrėjo.

Pamoka 4: Maldos kėlimas dėl Lišma

Baal Sulamas. Šamati. 5. "Lišma – tai pažadinimas iš aukščiau, ir kodėl reikalingas prabudimas iš apačios" 

Tai reiškia, kad žmogaus darbas, norint gauti iš Kūrėjo savybę lišma, reikalingas tik chisarono ir indo (kli) įgijimui – užpildymas niekada nepriklauso nuo žmogaus, o yra Kūrėjo dovana.

Bet malda turi būti užbaigta, iš širdies gelmių, kai žmogus visiškai tikras tuo, kad nėra pasaulyje nieko, kas galėtų jam padėti, išskyrus patį Kūrėją. Tačiau kaip žmogui sužinoti, kad niekas pasaulyje jam negali padėti, išskyrus asmeniškai patį Kūrėją? Tai sužinoti žmogus gali, tik jeigu įdėjo visas įmanomas pastangas, kokias tik gali, ir įsitikino, kad jau niekas jam nepadės.
Todėl privalo žmogus daryti bet kokius įmanomus veiksmus, norėdamas pasiekti davimo Kūrėjui savybę. Tik tada jis sugebės melsti pagalbos iš širdies gelmių – ir tada Kūrėjas girdi jo maldą.

Baal Sulamas. Šamati. 20. „Apie Lišma“

Apie lišma. Norint gauti Lišma dovaną, žmogui reikalingas pažadinimas iš viršaus, juk tai švytėjimas iš aukščiau, ir žmogaus protas negali šito suprasti, bet tas, kuris jaučia skonį, žino. Apie tai pasakyta – „Paragaukite ir pamatysite, kad Kūrėjas nuostabus“.

Todėl žmogus, priimdamas aukščiausios malchut jungą, turi būti visiškai tobulas, tai yra atiduodantis viską, negaudamas nieko. O jeigu žmogus mato, kad jo organai nesutinka su šia nuomone, jis neturi kito patarimo, išskyrus maldą – išlieti savo maldą Kūrėjui, kad Jis padėtų jam, ir kūnas sutiktų vergauti Kūrėjui.

Baal Sulamas. Šamati. 79. "Acilut ir BEA"

Jis turi pasiekti mokymąsi „lišma“, tai yra dėl Toros. Tai reiškia, kad Tora jį išmokys Kūrėjo kelių. Ir tada jis turi pirmiausia atlikti malchut pasaldinimą bina, kas reiškia, kad jis pakelia malchut, vadinamą noru gauti, į biną, kuri yra davimo savybė. Tai reiškia, kad visas jo darbas bus tik dėl davimo.  

Ir tada jis patiria tamsos [būseną]. Tai reiškia, kad jis jaučia, kad pasaulis jam tapo tamsus, nes kūnas suteikia jėgų darbui tik gavimo savybėje, o ne davimo savybėje. Ir tada jam nėra kito patarimo, kaip tik melstis Kūrėjui, kad Jis suteiktų šviesą jo akims, kad jis galėtų dirbti davimo savybėje. Ir tai yra šių žodžių prasmė: „Kas “mi”, kuriame yra klausimas“. Ir tai reiškia biną, vadinamą „mi“. O „klausimas“ – “šeela” iš žodžių: „prašo “šoalin” lietaus“, kas reiškia maldą. Kai jis pasiekia „mi“ savybę, biną, tuomet šioje vietoje reikia melstis dėl to.

Baal Sulamas, Šamati, 19 straipsnis, "Ką reiškia, kad Kūrėjas nekenčia kūnų, dvasiniame darbe?"

Būtent tada, kai pabunda noras gauti, atsiranda vieta darbui, kad žmogus turėtų glaudų ryšį su Kūrėju, kad Jis padėtų jam pakeisti norą gauti į norą duoti.

Ir žmogus turi tikėti, kad iš to jis Kūrėjui suteiks malonumą – kad žmogus meldžiasi Jam, kad Jis priartintų jį prie susiliejimo savybės, vadinamos „panašumu pagal formą“, kas yra noro gauti anuliavimas, kad jis taptų dėl davimo. Ir apie tai sako Kūrėjas: „Įveikė Mane sūnūs mano“. Tai reiškia: Aš daviau jums norą gauti, o jūs prašote Manęs, kad Aš jums suteikčiau vietoje jo norą duoti.

Rabašas. Straipsnis 40 (1990 m.) "Ką reiškia „nes jūs mažesni už visas tautas“ dvasiniame darbe"  

Žmogus mato, kad neturi jokios galimybės dirbti su noru duoti ir ne dėl savo paties naudos. Tai įmanoma tik kaip stebuklas iš Dangaus. Iš tikrųjų tai vadinama išėjimu iš Egipto. Tai reiškia išėjimą iš proto, kurį jis turi pagal gamtą, kai neįmanoma padaryti jokio judesio be malonumo. Ir čia jis prašo Kūrėjo, kad suteiktų jam jėgų dirbti ten, kur jis neturi jokio skonio ir pojūčių, o tik tiki, kad Kūrėjas džiaugiasi šiuo darbu, nes jis visas yra davime.  

Ir todėl ši malda yra tikra, nes žmogus mato, kad nėra vilties, kad kada nors turės galimybę dirbti dėl davimo. Taigi žmogus jaučia, kaip jis pasimetęs. Tai reiškia, kad jis turi glaudų ryšį su Kūrėju. Ir šį ryšį žmogus turi vertinti – tai, kad žmogus prašo Kūrėjo pagalbos, nes nėra nieko daugiau pasaulyje, kas galėtų jį išgelbėti.

2 dalis: Pasaulių struktūra

Baal Sulamas, Dešimties Sfirų mokymas (TES), 2 dalis, Lentelė atsakymams į žodžių reikšmes, i.43

43. Ekranas (3 dalis, 2 punktas)

Ekranas yra sulaikymo jėga, kuri pabunda kūrinyje prieš Aukštesniąją šviesą, kad sustabdytų ją nuo nusileidimo į ketvirtą fazę. Tai reiškia, kad kai tik Šviesa pasiekia ir paliečia ketvirtą fazę, ta jėga iš karto pabunda, trenkia jai ir stumia ją atgal. Ši jėga vadinama „ekranu“.

Turite suprasti skirtumą tarp ekrano ir sulaikymo kūrinyje: tai yra visiškai atskiri dalykai. Sulaikymo jėga, kuri veikė ketvirtoje fazėje, yra nukreipta į indą kūrinyje, kas yra noras gauti. Tai reiškia, kad dėl troškimo lygiuotis su Kūrėju, kūrinys susilaiko nuo gavimo, nors trokšta gauti, kadangi noras jame, vadinamas „ketvirta fazė“, yra Aukštesnioji jėga, kurios sukurtos būtybės negali panaikinti ar sumažinti net šiek tiek. Verčiau, kūrinys gali susilaikyti nuo noro gauti, nesvarbu, koks didelis tas noras bebūtų.

Ši sulaikymo jėga visada pasilieka kūrinyje ketvirtoje fazėje, išskyrus tada, kai atsiskleidžia nauja Šviesa. Tuo atveju kūrinys būtinai turi panaikinti sulaikymo jėgą, tai yra apribojimą jame, ir noras Aukštesniajai šviesai pasirodo jame. Tai jam suteikia jėgą pritraukti šią šviesą prie savęs.

Čia prasideda ekrano veikimas kūrinyje, kadangi bet koks noras pilnai pritraukia Aukštesniąją šviesą, kaip buvo Ein Sof, kadangi tai yra Aukštesnioji jėga, kurios žemesnysis negali sumažinti. Taigi, Šviesa nusileidžia siekdama užpildyti ketvirtą fazę.

Tačiau, kai tik Šviesa paliečia ketvirtą fazę, pabunda ekranas, trenkia Šviesai ir stumia ją atgal. Dėl to jis gauna  Šviesą  tik trijose fazėse, o ketvirtoji fazė jos negauna.

Jūs matote, kad ekranas veikia tik tada, kai Šviesa ateina, kai apribojimas yra laikinai panaikintas, siekiant praplėsti naują Šviesą, kaip buvo aiškinta. Tačiau sulaikymo veiksmas yra nuolatinis, sulaikantis nuo Šviesos praplėtimo. Taigi, apribojimas ir ekranas yra dvi visiškai atskiros skiriamosios savybės, ir žinokite, kad ekranas yra apribojimo rezultatas.