<- Kabalos biblioteka
Tęsti skaitymą ->
Kabalos bibliotekos pagrindinis puslapis / Bnei Baruch / Vienybės diena - 2025 m. gruožio 7 d. Šventinė pamoka

Vienybės diena – 2025 m. gruodžio 7 d. Šventinė pamoka
Atrinktos ištraukos iš šaltinių


1. Baal Sulamas. Šamati, 197. „Knyga, pasakotojas, pasakojimas“

Knyga vadinama tuo, kas buvo iki sukūrimo.

Pasakotojas – tai knygos autorius. Pasakotojas – tai pasakotojo ir knygos susijungimas, kuris turi priimti pasakojimo būseną, t. y. Torą kartu su Toros Davėju.“


2. Rabašas. 49. „Mūsų tikėjimas knygomis ir išminčiais“

„Vieno miesto gyventojai nusipirko briliantą ir visi džiaugėsi, kad taip pigiai jį įsigijo. Tačiau vienam iš jų kilo klausimas ar tikrai tas briliantas yra tikras.

Bet nė vienas miestelėnas nesuprato apie briliantus, todėl jie nuėjo pas vieną brangakmenių specialistą, kad šis pasakytų, tikras tai briliantas ar padirbtas. Ir jie pasikliovė jo atsakymu, kad briliantas – tikras.

Tačiau vienas iš jų suabejojo, kad jie pasikliauja šiuo prekeiviu, o juk galbūt jis yra apgavikas. Ir jis pats panorėjo išmokti šią profesiją, kad pats taptų specialistu. Jis mokosi ir jam sekasi.

Moralas: galima tikėti, kad mūsų Tora ir priesakų studijos reiškia, kad remiamės tikėjimu, kurį gavome iš išminčių ir knygų.“


3. Baal Sulamas. Įvadas į knygą Zohar , p. 8

„Aukštesniosios  šviesos vadinamos knygasefer, kaip pasakyta Sukūrimo knygoje, 1 skyrius, mišna 1: Jis sukūrė savo pasaulį trimis „knygomis“: knygasefer, rašantysis – sofer ir pasakojimas – sipūr. Taip pat pasakyta: „Ir bus susukti kaip knygos ritinys dangaus skliautai“.

Taigi bet kurios knygos išmintis atsiskleidžia ne dėl jos baltumo, o tik dėl spalvų, t. y. rašalo, iš kurio susidaro knygos raidės, išminties junginiuose, pasiekiančiuose skaitytoją. […]

Panašiai ir Acilut pasaulis, kuris yra Chochma ir visiškai dieviškas, simbolizuoja knygos baltumą. Kitaip tariant, mes neturime jokio suvokimo jame, o visas dangaus knygos atskleidimas vyksta sfirose Bina, Tiferet ir Malchut, t. y. trijuose BEA pasauliuose, kurie simbolizuoja dangaus knygos rašalą.“


4. Rabašas. Straipsnis 30 (1988) „Ko reikalauti iš draugų susirinkimo“

„Meilė draugams, pastatyta ant meilės artimui pamato – per kurią galime pasiekti meilę Kūrėjui – yra priešinga tam, kas paprastai priimta tarp draugų. Tai reiškia, kad artimo meilės klausimas nėra tame, kad draugai mane mylėtų, bet kad aš turiu mylėti draugus. Ir jei taip, man nesvarbu, kad draugas kalba apie mane blogai ir neabejotinai manęs nekenčia. Ir jei žmogus nori įsigyti draugų meilę remdamasis artimo meile, jis turi praeiti ištaisymą, kad galėtų pamilti kitą.

Todėl, kai žmogus deda pastangas ir pateisina draugą, tai yra nuostabi priemonė - dėka pastangos, vadinamos pabudinimu iš apačios, jam iš viršaus suteikiama jėgų, kad galėtų mylėti kiekvieną draugą be išimties.“


5. Baal Sulamas. Laiškas 11

„Dar prašau tavęs dėti daugiau pastangų meilėje tarp draugų, išradinėti būdus, kurie didintų meilę tarp draugų ir sunaikintų jumyse norą kūniškai naudai. Nes būtent tai sėja neapykantą. O tarp tų, kurie teikia malonumą savo Kūrėjui, negali būti jokios neapykantos – priešingai, tarp jų viešpatauja gailestingumas ir beribė meilė. Ir tai yra paprasti dalykai.“


6. Baal Sulamas. Laiškas 47

„Priminsiu jums dar kartą meilės draugams veiksmingumą – bent jau šiuo metu, – nes nuo to priklauso mūsų teisė egzistuoti ir tuo matuojama mūsų sėkmė, kuri yra arti.

Todėl nusigręžkite nuo visų savo iliuzinių užsiėmimų ir atiduokite savo širdį tam, kad mąstytumėte teisingas mintis ir išrastumėte teisingas gudrybes, jog sujungtumėte savo širdis į tikrai vieną širdį ir išsipildys jumyse, kaip pasakyta: „Mylėk savo artimą, kaip save patį“ – paprastumu. […] Ir nuo meilės minties, kuri padengs visus nusižengimus, tapsite švarūs, ir išbandykite mane šiame dalyke bei pradėkite jungtis meilėje ištiesų – ir tada pamatysite, „ir gomurys pajus skonį“.“


7. Baal Sulamas. Laiškas 13

„Vis dėlto jaučiu jus visus kartu ir kad šiandieną pakeitėte į rytojų, ir vietoj „dabar“ sakote „vėliau“. Ir tam nėra jokio vaisto. Išskyrus stengtis suprasti šią klaidą ir šį iškraipymą, nes išgelbėtas Kūrėjo išgelbėjamas tik tada, jei jam reikia išgelbėjimo šiandien, o tas, kuris gali laukti iki rytojaus, bus protingas po daugelio metų – baisu pagalvoti.

Ir tai atsitiko dėl jūsų aplaidumo mano prašymui sustiprėti draugų meilėje, kurią aiškinau jums visomis 70 kalbų, nes pakanka šios priemonės, kad papildytumėte visus savo trūkumus.“


8. Baal Sulamas. Laiškas 49

„Įsakau, kad pradėtumėte visa jėgų mylėti vienas kitą, kaip save patį, dalyvauti vienas kito kančiose ir džiaugtis vienas kito džiaugsmu, kiek tik įmanoma. Ir tikiuosi, kad įvykdysite mano žodį ir laikysitės jo pilnai ir tobulume.“


9. Baal Sulamas. Laiškas 47

„Aš nustačiau jums nurodymus, kurių dėka galėsite bent jau išlaikyti būseną, nuo jos negrįždami atgal. Ir viena ypatinga savybė – draugų susiliejimas yra juose.

Ir tvirtai pažadu, kad ši meilė turi nuostabią savybę. Ir priminsiu jums viską gerą, ko jums reikia ir jei tame sutvirtėtumėte, be abejonės, judėtumėte nuo sėkmės prie sėkmės – šventumo pakopomis.“


10. Zohar visiems. Šlach lecha. Straipsnis „Žvalgai“, p. 68

„Palaiminta tų dalia, kurie užsiima Tora Lišma (dėl Jos pačios), nes jie susijungia su Kūrėju tikrąja prasme. Jie vadinami broliais ir artimaisiais, kaip pasakyta: „Dėl savo brolių ir artimųjų meldžiu tau ramybės“.“


11. Zohar visiems. Acharėj Mot. Straipsnis „Štai kaip gera ir malonu“, p. 66

„O jūs, čia esantys draugai, kaip iki šiol buvote malonioje meilėje, taip nuo šiol ir toliau neatsisiskirkite vieni nuo kitų, kol Kūrėjas neapsidžiaugs kartu su jumis ir nepaskelbs virš jūsų ramybės ir per jus ateis ramybė pasaulyje. Tai ir yra posakio prasmė: „Dėl savo brolių ir artimųjų meldžiu tau ramybės“.“


12. Zohar visiems. Acharėj Mot. Straipsnis „Štai kaip gera ir malonu“, p. 65

Štai kaip gera ir malonu broliams sėdėti drauge ir vienybėje – draugai tada, kai jie sėdi kartu, neatsisiskirdami. Iš pradžių jie atrodo, kaip žmonės, kovojantys tarpusavyje ir norintys vienas kitą nužudyti. O paskui jie sugrįžta prie broliškos meilės. Ir ką apie juos sako Kūrėjas? „Štai, kaip gera ir malonu broliams sėdėti drauge ir vienybėje.“ „Ir vienybėje“ nurodo į Šchinos įsijungimą tarp jų. Bet ne tik tai – Kūrėjas klausosi jų kalbų ir tai Jam teikia malonumą, ir Jis džiaugiasi jais. Tai ir yra pasakyto „Tada kalbėjo vienas su kitu tie, kurie bijo Kūrėjo; ir Kūrėjas įsiklausė, ir išgirdo, ir buvo įrašyta Jo akivaizdoje atminimo knygoje.“