Kongresas „Kabala visiems“, 2025 m. spalis – „Vienoje maldoje“
3 Pamoka – sąlygos melstis iš širdies gelmių
Parinktos ištraukos iš šaltinių
1. Baal Sulamas. Šamati 209. „Trys maldos sąlygos“
Yra trys maldos sąlygos:
1. Tikėti, kad Kūrėjas gali jį išgelbėti, nepaisant to, kad jo sąlygos - blogiausios iš visų jo amžininkų, vis dėlto, argi Kūrėjo ranka trumpa, kad negalėtų išgelbėti jo? Juk, priešingu atveju, pasirodo, baisu pasakyti, kad „(net) Šeimininkas negali išgelbėti savo turto „kelim““.
2. Kai jis jau nebeturi patarimo, nes jau padarė tai, kas buvo jo jėgose, bet jo žaizdos neužgijo.
3. Jei Jis nepadės jam, geriau mirtis, nei toks gyvenimas.
Ir malda – tai širdies praradimas. Tai yra, kiek jis jaučiasi praradęs save, tokio stiprumo yra jo malda. Juk neabejotina, kad negalima lyginti to, kam trūksta pertekliaus, ir to, kam paskelbtas mirties nuosprendis, ir liko tik jį įvykdyti. Ir jis jau surakintas geležiniais pančiais ir stovi ir maldauja, prašydamas už savo gyvybę. Juk neabejotina, kad jis neužmigs ir neužsnūs, ir nė akimirkai nenukryps nuo maldos už savo gyvybę.
1 sąlyga: Tikėjimas ir pasitikėjimas Kūrėju
2. Rabašas. 6 straipsnis (1984 m.) „Meilė draugams – 2“
Reikia pasitelkti tikėjimą, kad įgytum pasitikėjimą jog galima pasiekti tikslą ir nenusivilti dėl pirmųjų nesėkmių. Tikėjimas žmogui reikalingas, kad jis nenukryptų pusiaukelėje. Žmogus turi tikėti, kad Kūrėjas padeda visiems, netgi tokiems menkiems žmonėms kaip jis, pasiekti susiliejimą su Juo.
3. Baal Sulamas. 34 laiškas
Mes siunčiame savo prašymus aukštyn, „smūgis po smūgio“, nenuilstamai ir be perstojo ir visiškai nenusilpstame nuo to, kad Jis neatsako į mūsų tikėjimą, kad Jis girdi mūsų maldą, bet laukia mūsų tos akimirkos, kai turėsime kelim, kad priimtume tikrąjį gėrį. Ir tada mes iš karto gausime atsakymą į kiekvieną maldą, nes „Kūrėjo ranka nenusilps“, baisu pagalvoti.
4. Baal Sulamas. 24 laiškas
Jau žinai, kad malda ir pasitikėjimas eina kartu. Ir reikia visiškai tikėti, kad Kūrėjas girdi visų lūpų maldas, ypač tą, kuri susijusi su šventąja Šchina ir su šiuo tikėjimu įgyjamas pasitikėjimas, ir tada jo malda taps tobula, tikint, kad jis bus išgelbėtas, ir tada jis bus vertas visą dieną jausti pasitikėjimą ir džiaugsmą, tarsi jis jau būtų išgelbėtas.
5. Rabašas. 17 straipsnio 2 dalis (1984 m.) „Grupės susirinkimo tvarka“
Pirma, turime šlovinti Kūrėją, nes pasaulyje priimta, kad kai kažkas ko nors iš kito prašo, galioja dvi sąlygos.
- Kad jis turi tai, ko iš jo prašau. Pavyzdžiui, turtus ar galimybes ir yra žinomas dėl savo turtų bei didybės.
- Kad jis turėtų gerą širdį, t. y. norėtų duoti kitiems.
Tokio žmogaus galima paprašyti paslaugos. Todėl sakoma: „Žmogus visada turėtų šlovinti Kūrėją, o tada melstis.“ Tai yra, kai žmogus tiki Kūrėjo didybe – kad Jis turi įvairių malonumų, kuriuos gali suteikti kūriniams ir Jo noras – kurti gėrį, tada galime sakyti, kad jis meldžiasi Kūrėjui ir kad, žinoma, Jis jam padės, nes Jo noras – kurti gėrį, todėl Kūrėjas gali jam duoti tai, ko trokšta jo širdis. Ir tada malda gali būti [pakylėta] su pasitikėjimu, kad Kūrėjas priims jo maldą.
2 sąlyga: Tik Kūrėjas gali padėti
6. Rabašas. 16 straipsnis (1984 m.) „Apie davimą“
Kai jis pradeda dirbti, siekdamas davimo pakopos, jis mato, kad yra labai toli nuo to. Kad jis neturi noro, kad mintyse, kalboje, veiksmuose turėtų gebėjimą kurti ketinimą dėl davimo. Ir tada jis nežino, ką daryti, kad įgytų davimo jėgą. Ir kaskart, kai jis prideda jėgų, jis mato, kad tai yra toli nuo jo. Kol jis suvokia, kad žmogus neturi galimybės to pasiekti. Ir tada jis suvokia, kad tik Kūrėjas gali jam padėti, kaip buvo pasakyta anksčiau. Ir tik tada jis supranta, kad turi užsiimti Tora ir priesakais, kad gautų atlygį. O jo atlygis, dėl kurio jis darbuojasi, yra tas, kad Kūrėjas suteiks jam davimo jėgą. Būtent šio atlygio jis tikisi. Juk jis trokšta susilieti su Kūrėju, o tai yra formos panašumo savybė t. y. davimo savybė.
7. Baal Sulamas. Šamati 1. „Nėra nieko, išskyrus Jį“
Pasakyta: „Nėra nieko išskyrus Jį“. Tai reiškia, kad nėra jokios kitos jėgos pasaulyje, kuri turėtų galimybę ką nors padaryti prieš Kūrėjo valią. O tai, jog žmogus mato, kad yra pasaulyje dalykai, neigiantys Aukštesniąsias jėgas (pažodžiui: „aukščiausiąją palydą“), tai priežastis ta, kad tokia Kūrėjo valia. Ir tai yra ištaisymo būdas, vadinamas „kairioji ranka atstumia, o dešinioji priartina“. Kitaip sakant tai, kad kairioji atstumia, yra ištaisymo dalis. Tai reiškia, kad pasaulyje egzistuoja dalykai, kurie ir skirti tam, kad išvesti žmogų iš tiesaus kelio, kurių veiksmai atstumia jį nuo šventumo. Ir šių atstūmimų nauda tame, kad dėka jų žmogus gauna poreikį ir tobulą norą, kad Kūrėjas jam padėtų, nes kitaip jis mato, kad prapuolė.
8. Baal Sulamas. Šamati 5. „Lišma – tai pabudimas, duotas iš viršaus, o kam reikalingas pabudimas iš apačios?“
Malda turi būti tobula. Tai yra iš širdies gelmių, kas reiškia, jog žmogus šimtu procentų žino, kad nėra nieko pasaulyje, kas galėtų jam padėti, išskyrus patį Kūrėją. O kaip žmogus žino, kad nėra nieko, kas jam padėtų, be paties Kūrėjo? Šį žinojimą žmogus gali gauti tik jei įdėjo visas jėgas, kuriomis disponuoja, ir tai jam nepadėjo.
Todėl žmogus privalo atlikti visus veiksmus, kurie tik gali būti pasaulyje, kad tapti vertu savybės „dėl dangaus“. Tada jis galės pakelti maldą iš širdies gelmių. Ir tada Kūrėjas girdi jo maldą.
3 sąlyga: „Geriau mirtis nei toks gyvenimas“
9. Rabašas. 9 laiškas
Tas, kuris yra pripratęs prie darbo ir nori pamatyti tiesą, kad galėtų ja sekti ir visas jo noras yra tik ištaisyti savo veiksmus, tai pagal jo siekį tiesos, būtent tokiu mastu jam iš dangaus parodo tikrąją priemonę, kiek jis yra toli nuo darbo lišma. Dėl to jis yra priverstas būti žemoje būsenoje, nes mato savo blogį labiau nei visi žmonės jo kartoje. Kadangi visas pasaulis nemato tiesos, kiek yra valdomas blogio, o darbo dėl Kūrėjo jie dar ir nepradėjo. O jis mato, kad neturi jokios galimybės nieko padaryti dėl dangaus ir savaime suprantama, jis jaučiasi, kad yra atskirtas nuo Kūrėjo. Ir jaučiasi tarsi miręs, kadangi yra atskirtas nuo gyvenimo šaltinio ir kadangi jaučia mirties skonį, savaime suprantama, yra prislėgtas, nes žemesnis – blogesnis už mirusįjį. Ir tada jis šaukia: „Geriau mirtis nei toks gyvenimas“. Nes tada bent jau nedaro žalos Torai ir priesakams, t. y. nenaudoja šventų dalykų savo naudai, nes jaučia, kad naudoja šventus vardus kasdieniams poreikiams.
10. Rabašas. 5 straipsnis (1989 m.) „Ką reiškia, kad pasaulis buvo sukurtas išmaldos forma?“
Kartais kančia pasiekia tokį lygį, kad žmogus sako: „Geriau mirtis nei toks gyvenimas“, jei negaliu užpildyti to, ko man trūksta. Ir tai dėl kančių, kurias jis patiria dėl jame esamo chisarono. Ir natūraliai suprantama, kad kai jis gauna chisarono pripildymą, apie kurį jis pasakė: „Geriau mirtis nei toks gyvenimas“, kokį malonumą žmogus tada jaučia, pripildymo gavimo akimirką. Ir iš tikrųjų, kai kalbame apie darbą, žmogus turi pajusti chisaroną dėl to, kad neturi susiliejimo su Kūrėju. Iki tokio lygio, kad sako: jei negaliu susilieti su Kūrėju, šis chisaronas jam sukelia tiek daug kančių, kad sako: „Geriau mirtis nei toks gyvenimas“. Ir tai vadinasi tikrasis noras, t. y., šis chisaronas yra vertas pripildymo.