Kongresas „Kabala visiems“ – „Vienoje maldoje“ 

2025 m. spalio 9-11d.

2 pamoka – Malda prieš maldą

Paringtos ištraukos iš šaltinių

1. Noam Elimelech. „Malda prieš maldą“

Tebūnie Tavo noras, mūsų Kūrėjau ir mūsų protėvių Kūrėjau, kuris girdi šaukiančių balsą ir gailestingai įsiklausai į Izraelio, Tavo tautos, maldą, kad nukreiptum mūsų širdis ir mintis į Tave ir pripratintum mūsų lūpas prie maldos. Palankiai išklausyk savo vergų balsą, kurie kelia savo maldavimą į Tave, kurie šaukiasi pagalbos ir yra palūžę dvasioje.

2. „Zohar visiems“. „Pratarmė knygai „Zohar“. Straipsnis „Tora ir malda“

Prieš maldą turime pamatyti, ko trūksta Šchinoje, kad žinotume, ką joje reikia ištaisyti ir kuo ją papildyti. Tačiau visos Izraelio tautos kartos yra įtrauktos į šventąją Šchiną. Ir tų ištaisymų, kuriuos ji gavo iš ankstesnių kartų, mes neturėtume joje daryti, o tik juos užbaigti – ištaisyti tai, ko joje trūko po jų ištaisymų.

3. Rabašas. 27 straipsnis (1991 m.) „Ką dvasiniame darbe reiškia „moteris, kuri pirmoji pastojo, pagimdo berniuką“?

Kai žmogus eina melstis Kūrėjui, kad jam padėtų, jis pirmiausia turi pasiruošti, pasitikrinti save, pamatyti, ką jis turi ir ko jam trūksta. Ir tada jis galės žinoti, ko prašyti Kūrėjo, kad jam padėtų. Ir apie tai sakoma: „Iš gelmių šaukiausi Tavęs, o Kūrėjau.“

„Iš gelmių“ reiškia, kad žmogus yra pačiame dugne, kuriame gali būti tik, kaip sakoma: „Pragaro dugne“, t. y. jo chisaronas yra žemai ir jis jaučiasi esąs žemiau visų žmonių.

Tai yra, jis jaučia, kaip toli jis yra nuo šventumo – labiau nei visi kiti žmonės. Tai yra, nėra nė vieno, kuris iš tikrųjų pajustų, kiek jo kūnas neturi nieko bendra su šventumu. Ir todėl tie žmonės, kurie nemato tiesos, kaip toli jie yra nuo šventumo, jie, atitinkamai, gali būti patenkinti savo dvasiniu darbu, o pats kenčia nuo šios būsenos, kurioje atsiduria.

4. Rabašas. 17 straipsnis (1986 m.) „Susirinkimo tvarka“

Esame įpareigoti dirbti ties vienu punktu, būtent: vertinti dvasingumą. Tai reiškia atkreipti dėmesį į tai, „kam aš kalbu“, „kieno priesakus vykdau“ ir „kieno Toros mokausi“. Tai yra, apsvarstyti patarimus [paaiškinančius], kaip vertinti Toros Davėją.

Ir kadangi žmogus, prieš jam suteikiant garbę gauti tam tikrą švytėjimą iš viršaus, turi ieškoti žmonių, daugiau ar mažiau panašių į jį – kurie taip pat ieško būdų, kaip padidinti bent kokio kontakto su Kūrėju svarbą, kad ir koks jis būtų ir kadangi čia veikia daugelio nuomonė, tai kiekvienas gali gauti pagalbos iš savo draugo.

Tačiau reikėtų žinoti, „kad minimali dauguma yra du“. Tai yra, jei du draugai sėdi kartu ir galvoja, kaip padidinti Kūrėjo svarbą, jie jau turi galią gauti Kūrėjo didybės sustiprinimą per pabudimą iš apačios, o po šio veiksmo seka pabudimas iš viršaus.

5. Baal Sulamas. Šamati 122. „Suprasti, kas atskleidžiama „Šulchan Aruch“

Todėl reikalingas pasiruošimas maldai, kad jis įprastų melstis taip, tarsi jo lūpos ir širdis sutartų. Ir tai gali įvykti, kai širdis sutinka dėka įpročio, kai supranta, kad gavimo būsena reiškia atskyrimą, o svarbiausia yra susiliejimas su Gyvenimo Šaltiniu, kuris yra davimas.

6. Rabašas. 13 straipsnis (1988 m.) „Ką reiškia, kad tautos vadovas yra tauta, dirbanti dvasinį darbą?“

Kai žmogus studijuoja Torą arba užsiima priesakų laikymosi ar malda, jis turėtų sutelkti savo mintis į tai, kad už visus savo gerus darbus jis nori, jog Kūrėjas jam kaip atlygį suteiktų tobulą tikėjimą. Ir tai parašyta rabi Elimelecho maldoje („Malda prieš maldą“): „Ir įtvirtink Savo tikėjimą mūsų širdyse amžinai, be pertrūkių ir tegul Tavo tikėjimas būna vieningas mūsų širdyse, kaip nepajudinamas pagrindas.“

7. Rabašas. 27 straipsnis (1991 m.) „Ką reiškia dvasiniame darbe „moteris, kuri pastoja pirmoji, pagimdo berniuką“?“

 Žmogus, kuris ketina melstis, turi pasiruošti maldai. O kas yra šis pasiruošimas? Kaip parašyta: „Tegul jis kreipiasi į Kūrėją, o Izraeli“ (Šabatas, 10). Ir ten teigiama, kad, kalbant apie pasiruošimą, kiekvienas tai darė pagal savo supratimą. Ir reikėtų paaiškinti, kad kiekvienas ruošėsi tam, kad žinotų, ko prašyti. Nes žmogus turi žinoti, ko prašyti, tai yra, jis turi žinoti, ko jam trūksta.

Tai reiškia, kad žmogus turi daug poreikių, kurių jis gali prašyti, bet įprasta prašyti to, ko žmogui labiausiai trūksta. Nes pasaulyje įprasta, kad kai žmogus yra kalėjime, visas jo rūpestis yra tik tai, kad Kūrėjas jį išlaisvintų iš kalėjimo. Ir nors kartais nutinka ir taip, kad žmogus neturi pajamų ir panašiai, tačiau bet kokiu atveju žmogus tada irgi neprašo duoti pajamų, nors jam ir to reikia, nes pagrindinė jo kančia yra ta, kad jis sėdi kalėjime. Todėl žmogus prašo būtent to, ko jam labiausiai reikia.

8. Rabašas. 10 straipsnis (1986 m.) „Apie maldą“

Kai žmogus ketina melstis ir prašyti Kūrėjo, kad Jis pripildytų jo chisaroną, žinoma, būtina, kad jo malda būtų aiški. Kitaip tariant, jis turi tiksliai žinoti savo chisaroną. Kitaip tariant, kai jis ketina prašyti Kūrėjo, jis turi įsivaizduoti, kad dabar kalbasi su Karaliumi. Ir Karalius gali vienu metu jį palaiminti, kad jis būtų laimingiausias žmogus pasaulyje, nes Karaliaus namuose nieko netrūksta. Tokiu atveju žmogus, prieš melsdamasis, pirmiausia turi tinkamai patikrinti, kad žinotų, ko jam iš tikrųjų trūksta ir Karaliui suteikus pripildymą jo chisaronui, jam nieko netrūktų ir jis taptų tobuliausiu žmogumi pasaulyje.

9. Baal Sulamas. 18 laiškas

Ryte, pabudęs iš miego, žmogus pirmąją akimirką skirs susiliejimui su Kūrėju ir išlies savo širdį Kūrėjui, kad Jis saugotų jį visas 24 valandas per parą ir jokia tuščia mintis nekiltų į galvą ir kad jam neatrodytų tai neįmanoma arba virš gamtos, gamtos, kuri pastatė geležinę uždangą, pavidalu ir t.t. Ir žmogui pageidautina nuimti gamtos uždangas, kurios jam atrodo tokios tikros. Iš pradžių tegul patiki, kad gamtos uždangos neatskiria Kūrėjo, baisu net pagalvoti, o po to melsis visa širdimi – net apie tai, kas yra aukščiau už jo prigimties norus. Ir supraskite tai visada, taip pat ir bet kurią valandą, kai per jį pirmyn ir atgal pereis ne šventumo formos, tegul tuoj pat sustoja, kai tik atsipeikės, ar trokšta išlieti savo širdį visomis jėgomis, kad nuo šios akimirkos Kūrėjas išgelbėtų jį nuo susiliejimo su Juo nutraukimo. Ir pamažu jo širdis susitaikys su Kūrėju ir jis iš tikrųjų trokš susilieti su Juo. Ir Kūrėjo valia bus įvykdyta Jo rankoje.

10. Rabašas. 13 laiškas

Ir visada reikia stengtis, kad nuopuoliai, kurie buvo iššaukti sukėlėjų neužimtų ir neatimtų daug laiko, bet iš karto sustiprėti, pasitikėti Kūrėju ir melstis „iš gelmių“, t. y. įkritęs į gilią duobę, „šaukiausi Tavęs, Kūrėjau“.