<- Kabalos biblioteka
Tęsti skaitymą ->
Kabalos biblioteka

Ramchalis

Agra

Kongresas „Kabala visiems“ – „Vienoje maldoje“ 

2025 m. spalio 9-11d.


1 pamoka. Maldos jėga
 

1. Baal Sulamas. 57 laiškas 

Tiek maži, tiek dideli dalykai pasiekiami tik maldos jėga, o visos pastangos ir darbas, kuriuos privalome [atlikti], yra skirti tik tam, kad atskleistume savo jėgų menkumą ir savo žemumą, tai, kad savo jėgomis nesugebame nieko padaryti, nes tik tada esame pasiruošę išlieti tobulą maldą Kūrėjui.


2. Rabašas. 34 laiškas

Svarbiausias darbas yra malda, nes tik per maldą žmogus gali išeiti iš daugelio valdžios ir patekti į Vienintelio (Kūrėjo) valdžią. Nes maldos klausimu mažas ir didelis yra lygūs. Ir atvirkščiai - tas, kuris labiau jaučia savo menkumą, katnut, labiau gali pakelti tikrąją maldą iš širdies gilumos. Kadangi jis pats žino, kad savo veiksmais negali atsikratyti blogio prado, tai jis gali pasakyti, kad tik tas, kuris sukurtas su ypatingais talentais ir subtiliomis savybėmis, gali kažką nuveikti savo jėgomis. O tas, kuris neturi nei talentų, nei gerų savybių, jam reikalinga tik dangaus malonė. Pasirodo, kad tik toks žmogus sugeba pakelti tikrą maldą.


3. Rabašas. 37 straipsnis (1991 m.) „Kas yra „Tora“ ir kas yra „Toros įsakas“ dvasiniame darbe“

Žmogus mato, kad neturi jėgų eiti prieš savo prigimtį. Ir tada jam nelieka kitos išeities, kaip tik kreiptis į Kūrėją ir pasakyti, kad dabar aš pasiekiau būseną, kai matau, kad jei Tu man nepadėsi, aš prapuolęs ir niekada neturėsiu jėgų įveikti norui gauti, kuris yra mano prigimtis. Ir tik Kūrėjas gali duoti kitą prigimtį.


4. Rabašas. 246. „Apie šekelius – 2“

Kai žmogus nori atlikti kokį nors veiksmą dėl davimo, jei jis pradeda svarstyti jo naudą, kūnas priešinasi, nes nemato, kad galėtų gauti naudos dirbdamas dėl davimo. Ir tada jis neturi kito būdo, išskyrus maldą, kaip sakė mūsų išminčiai: „Malda padaro pusę“ – nes apie tai pasakyta, kad Kūrėjas mums padeda, kaip aiškina išminčiai: „Jei Kūrėjas jam nepadėtų, jis neištvertų.“ Pasirodo, žmogus gali duoti tik pusę, t. y. maldą. O Kūrėjas duoda kitą pusę.


5. Rabašas. 208. „Apie dulkes“

Ištaisymas yra tame, kad jis vėl prisiima davimo savybę. Deja, tai ne žmogaus jėgoms, nes tai prieštarauja jo prigimčiai. Todėl pasakyta: “Kūrėjau, išgirsk ir pasigailėk manęs!“

Ir „gailestingas“ – kaip pasakė mūsų išminčiai: nepaisant to, kad jis to nenusipelnė ir nėra to vertas. Ir tai vadinama: „Ir Aš pasigailėsiu, kai bus laikas pasigailėjimui“, nes mes prašome Kūrėjo suteikti mums šią jėgą, nors patys negalime jos iššaukti. Ir todėl pasakyta: „Kūrėjau, būk mano padėjėjas!“. Kaip pasakė mūsų išminčiai: „Ir jei Kūrėjas jam nepadėtų, jis neištvertų.“ O mes negalime duoti daugiau nei malda.


6. Baal Sulamas. Šamati. 57. „Priartink jį prie Jo noro“

Tačiau turime žinoti, kad malda ištaiso žmogų dar labiau nei bausmės. Ir todėl, kai malda atskleidžiama vietoj bausmės, tai pašalinamos kančios ir suteikiama maldai jos vieta, kad ji ištaisytų kūną. Ir tai, kaip pasakė mūsų išminčiai: „Nusipelnė – per Torą, nenusipelnė – per kančias“. Ir turime žinoti, kad Toros kelias yra sėkmingesnis ir naudingesnis nei kančių kelias, nes kelim, kurie bus pajėgūs priimti Aukštesniąją šviesą, yra platesni, ir jų dėka galima nusipelnyti susiliejimo su Kūrėju. Ir tai vadinama: „Verčia jį, kol jis pasakys: aš noriu“. Kitaip tariant, Kūrėjas sako: „Aš trokštu žemesniojo veiksmų“.

O malda yra tai, kaip pasakė mūsų išminčiai: „Kūrėjas trokšta teisuolių maldos“, nes per maldą mes paruošiame kelim, kad Kūrėjas galėtų vėliau perduoti Aukštesnįjį gėrį, juk (jau) yra kli, galintis priimti gėrį.


7. Rabašas. 19 straipsnis (1985) „Eikime pas Faraoną – 1“

Reikia susitelkti į [principą]: „Eikime pas faraoną“ ir tikėti visomis blogiausiomis įmanomomis situacijomis, kurios gali nutikti ir nebėgti iš mūšio lauko, bet visada pasikliauti Kūrėju, kad Jis gali padėti ir suteikti žmogui [pagalbą], nesvarbu, ar jam reikia mažai pagalbos, ar daug. Ir iš tiesų, tas, kuris supranta, kad jam iš Kūrėjo reikia daug pagalbos, nes jis yra blogesnis už kitus žmones, yra labiau vertas to, kad jo malda būtų išklausyta, kaip pasakyta: „Kūrėjas yra arti tų, kurių sudužusios širdys ir gelbsti tuos, kurie dvasiškai prislėgti“.


8. Rabašas. 10 straipsnis (1986 m.) „Apie maldą“

Mūsų išminčiai pasakė: „Ir jūs tarnausite – tai yra malda, darbas širdyje.“ Ir iš čia suprantame, kodėl jie maldą vadina darbu širdyje. Juk žmogus turi daug dirbti su savimi, kad anuliuotų meilę sau ir prisiimtų darbą, reikalingą įgyti davimo kelim. Pasirodo, kad norėdamas įgyti davimo kelim, jis turi dirbti su savimi, kad norėtų melstis, idant jam būtų suteikta davimo jėga.


9. Baal Sulamas. 56 laiškas

Žmogus turi stiprinti save maldoje: „Tebūnie Jo noras... nesistenkime veltui“, – baisu apie tai pagalvoti. Nes šiame reikale mums reikia didelės sėkmės.

Taip pat žinokite, kad pastangos ir darbas, kurie atsiskleidžia žmogaus širdyje jo maldos metu, yra ištikimiausi bei sėkmingiausi ir pirmiau, nei visa kita, pasiekia tikslą realybėje.


10. „Zohar visiems“. Skyrius Šmot. Straipsnis „Aimanos, verksmas ir raudojimas“, 356 punktas

Tas, kuris meldžiasi, verkia ir rauda tiek, kad nebegali pajudinti lūpų – tai tobula malda širdyje ir ji niekada negrįžta tuščia, bet yra priimama. Didi yra rauda, kuri panaikina žmogaus nuosprendį visoms jo dienoms.