KŪRĖJO PASLĖPTIS IR ATSKLEIDIMAS
(Adaptuotas, literatūriškai apdorotas tekstas susipažinimui)
DVIGUBA PASLĖPTIS (PASLĖPTIS PASLĖPTYJE)
Žmogus nejaučia net priešingos Kūrėjo pusės, nejaučia, kad apskritai iš Kūrėjo kas nors kyla.
Žmogus jaučia, kad Kūrėjas jį paliko, nekreipia į jį dėmesio.
Žmogus kančias priskiria likimui ir aklai gamtai (kadangi Kūrėjo požiūris į jį jaučiamas kaip itin painus, jis pradeda netikėti).
Aprašymas: Žmogus meldžiasi dėl savo bėdų ir daro gerus darbus – bet atsakymo negauna.
Žmogus nustoja melstis dėl savo nelaimių – ir gauna atsakymą. Žmogus įveikia save, tiki Aukštesniuoju valdymu, ištaiso savo veiksmus, tačiau nesėkmės negailestingai nubloškia jį atgal. Žmogus nustoja tikėti, daro blogus darbus – tada ateina sėkmė ir ramybė.
Pinigai pas žmogų ateina ne sąžiningai, o tik apgaulės būdu.
Žmogui atrodo, kad žmonės, einantys Kūrėjo keliu, – vargšai, sergantys, niekingi, nekultūringi, kvaili, veidmainiški.
Žmogui atrodo, kad žmonės, kurie neina Kūrėjo keliu, yra sėkmingi, pasitikintys savimi, sveiki, ramūs, protingi, geri, mieli.
Kai Aukštesnysis valdymas sukelia blogus jausmus, žmogus linkęs pabėgti nuo minčių, kad kančia kyla iš Kūrėjo. Tai veda prie tikėjimo, kad Kūrėjas valdo kūrinius, praradimo. Žmogus tiki, kad viskas, kas su juo vyksta, ateina likimo ir gamtos valia.
VIENGUBA PASLĖPTIS
Kūrėjas yra paslėptas, kitaip tariant, jis pasireiškia ne kaip absoliučiai geras, o kaip atnešantis kančias. Manoma, kad žmogus mato priešingą Kūrėjo pusę. Tačiau žmogus vis tiek tiki, kad viskas jam ateina ne dėl aklo atsitiktinumo ar iš gamtos, o kad Kūrėjas taip elgiasi su juo bausdamas už tai, ką jis padarė, arba norėdamas atvesti į gėrį. Žmogus stipriau tiki, kad Kūrėjas taip jį prižiūri.
Aprašymas: Žmogui neužtenka uždarbio, jis pilnas rūpesčių ir bėdų, kenčia nuo ligų, jo niekas negerbia, nesiseka, jis neranda ramybės.
ATSKLEIDIMAS
Tikėjimo stiprinimas paslėptyje, kad Kūrėjas valdo visą pasaulį, priveda jį prie knygų – jis gauna švytėjimą (ištaisančią šviesą) ir supratimą, kaip sustiprinti tikėjimą Kūrėjo valdymu.
Kai pastangų, nukreiptų į tikėjimą Kūrėjo valdymu, bus sukaupta tiek, kad paveiktų visa jį ištaisanti šviesa (kad žmogus ją įsisavintų), žmogus tampa pasirengęs būti Kūrėjo valdomas atskleidimo būsenoje – ir Kūrėjas atsiskleidžia kaip „Geras ir Kuriantis gėrį“ visiems savo kūriniams visais natūraliais būdais, pagal jų norus.
Aprašymas:
Žmogus iš Kūrėjo jaučia gėrį, ramybę, nuolatinį dvasinį pasitenkinimą, lengvai ir pakankamai uždirba, nepažįsta rūpesčių ir ligų, tampa gerbiamas, jį visur lydi sėkmė.
Jei žmogus ko nors trokšta, jis meldžiasi ir iš karto gauna iš Kūrėjo.
Kai žmogus daro daugiau gerų darbų, sėkmė didėja.
Kai žmogus daro mažiau gerų darbų, sėkmė mažėja.
Žmogus mato, kad žmonės, einantys ištaisymo keliu, gerai uždirba, yra sveiki, gerbiami, ramūs, maloniai bendrauja.
Žmogus mato, kad žmonės, kurie neina ištaisymo keliu, neturi pajamų, serga, yra pilni rūpesčių, niekingi, kvaili, nekultūringi, veidmainiai, klastingi, šlykštūs.