MATERIJA IR FORMA KABALOS MOKSLE
(Adaptuotas, literatūriškai apdorotas tekstas susipažinimui)
Visas mokslas yra padalytas į dvi dalis: pirmoji vadinama materijos pažinimu, antroji – formos pažinimu. Tai reiškia, kad mus supančioje tikrovėje nėra nieko, kas būtų neatpažįstama kaip materija ir forma.
Taigi, stalo materija yra stalo formos medis. Materija, tai yra mediena, yra formos, kuri yra stalas, nešėja. Panašiai „melagio“ sąvokai materija yra asmuo, o forma – melagis. Taigi materija – žmogus, kuris yra formos – melo – nešėjas. Ir taip visame kame.
Panašiai bet koks mokslas, tiriantis tikrovę, taip pat yra padalytas į dvi dalis, tiriančias materiją ir formą. Mokslo dalis, kuri tiria tikrovėje egzistuojančios materijos savybes (ir gryną materiją be jos formos, ir materiją kartu su forma), priklauso „materijos pažinimui“. Šios žinios turi empirinį pagrindą, tai yra pagrįstos įrodymais ir praktinių eksperimentų rezultatų palyginimais, kuriuos priima kaip patikimą tikrų išvadų pagrindą.
Kita mokslo dalis nagrinėja tik formą, abstrahuotą nuo materijos ir neturinčią su ja ryšio. Pavyzdžiui, formos „tiesa“ ir „melas“ yra abstrahuojamos nuo materijos, tai yra nuo žmonių, kurie yra jų nešėjai, ir nagrinėjama tik pačių šių formų reikšmė arba nereikšmingumas gryna forma, neįkūnyta jokioje materijoje. Tai vadinama „formos pažinimu“.
Šios žinios neturi empirinio pagrindo, nes tokios abstrakčios formos praktikoje neranda išraiškos, patvirtintos patirtimi, nes yra už realybės ribų. Juk abstrakti forma yra tik vaizduotės vaisius. Tik vaizduotė gali tai nupiešti, nors realybėje forma neegzistuoja.
Remiantis tuo, visos tokio pobūdžio mokslo žinios yra pagrįstos tik teorija, tai yra jos nėra patvirtintos praktiniais eksperimentais, tėra teorinio diskusinio tyrimo vaisius. Visa aukštoji filosofija priklauso šiai kategorijai. Štai kodėl dauguma šiuolaikinių mokslininkų nustojo tuo užsiiminėti, nes yra nepatenkinti teoriniais tyrimais paremtomis diskusijomis, kurios, jų nuomone, nėra patikimas pagrindas, nes patikimu laikomas tik empirinis pagrindas.
Kabalos mokslas taip pat skirstomas į dvi pirmiau minėtas dalis: materijos pažinimą ir formos pažinimą. Tačiau jis gerokai pranoksta klasikinį mokslą, nes jame net formos pažinimas yra visiškai paremtas moksliniu praktinio suvokimo tyrimu, tai yra remiantis praktine patirtimi.