Pamoka 29

Tema: „Dešimtuko” sąvokos pristatymas

Atrrinktos ištraukos iš šaltinių

SKAIDRĖS 2-4

Baal Sulamas, Įvadas į Dešimties sfirų Mokymą, 4 punktas

„Išties teisinga, kad pats Kūrėjas uždeda žmogaus ranką ant gero likimo duodamas jam malonumų ir pasitenkinimo kupiną gyvenimą materialiame pasaulyje, kuris pilnas kančios ir skausmo ir neturi jokio turinio. Todėl žmogus būtinai išeina ir pabėga iš šio gyvenimo, kai tik pamato, net jei tik pro plyšį, ramaus prieglobsčio vietą išsigelbėti nuo gyvenimo, kuris sunkesnis už mirtį. Išties, nėra didesnio Kūrėjo rankos uždėjimo nei šis.

O žmogaus pasirinkimas susijęs tik su sustiprėjimu. Nes čia tikrai reikia daug pastangų ir triūso, kol žmogus išgrynina savo kūną, kad galėtų teisingai laikytis Toros ir priesakų, ne savo paties malonumui, o tam, kad suteiktų malonumą Kūrėjui, kas vadinama Lišma [jos labui]. Tik tokiu būdu žmogus nusipelno laimingo ir malonaus gyvenimo, kuris ateina laikantis Toros.

Prieš pasiekiant tą išgryninimą, tikrai yra pasirinkimas stiprėti geru keliu visokiomis priemonėmis ir taktikomis. Žmogus turi daryti viską, ką tik gali, kol baigs išgryninimo darbą ir nepalūš pakeliui.“

Skaidrė 5

Tanija, Igeret Hakodeš, 23 dalis.

„Vietoje, kur yra dešimt žmonių, jau yra vieta Šchinos [Dieviškumo] buvimui. Mišnos išminčiai rašė: 'Dešimt, kurie susėda ir studijuoja Torą, tarp jų gyvena Šchina', nes 'čia yra visas žmogus'.“

SKAIDRĖ 6

RABAŠAS, 28 straipsnis (1986), „Bendruomenė yra ne mažiau kaip dešimt“

„Mūsų išminčiai sakė (Sanhedrinas, 39), 'Kiekvienoje dešimtyje yra Šchina.'“

Žinoma, kad Malchut vadinama „dešimtąja“. Taip pat žinoma, jog gaunantis Kli taip pat vadinamas „sfira Malchut“ – dešimtąja sfira, kuri priima Aukščiausią gausą. Ji vadinama „noru gauti“, ir visos kūrinijos kyla tik iš jos. Dėl šios priežasties bendruomenė yra ne mažiau kaip dešimt, nes visos materialios šakos kyla iš aukštesniųjų šaknų. Todėl pagal taisyklę, „Nėra Šviesos, neturinčios dešimties sfirų,“ materialiame pasaulyje kažkas nelaikoma bendruomene, kuri gali būti laikoma svarbia, jei ten nėra dešimties žmonių, kaip kad aukštesnėse dvasinėse pakopose.“

SKAIDRĖ 7

Maor ve-Šemeš, VaEchi

„Susirinkimo esmė yra tame, kad visi būtų vienoje vienybėje ir visi siektų tik vieno tikslo: surasti Kūrėją. Kiekvienoje dešimtyje yra Šchina [Dieviškumas]. Akivaizdu, kad jei žmonių daugiau nei dešimt, tai ir Šchinos atskleidimas didesnis. Todėl kiekvienas turi susijungti kartu su savo draugu ir ateiti pas jį, kad išgirstų žodžius apie Kūrėjo darbą ir kaip surasti Kūrėją. Jis turėtų anuliuoti save prieš draugą, o draugas turėtų daryti tą patį, ir taip turėtų elgtis kiekvienas. Tada, kai susirinkimas bus su tokiu ketinimu – 'daugiau nei veršiukas nori žįsti, karvė nori žindyti' – Kūrėjas artėja prie jų ir yra kartu su jais.“

SKAIDRĖS 8-9

RABAŠAS, 6 straipsnis (1984), „Draugų meilė – 2“

„Jeigu keli asmenys susirenka nors ir su menka jėga, kad verta atsisakyti meilės sau, bet jiems dar trūksta pakankamos galios ir davimo svarbos tapti savarankiškais be išorinės pagalbos, jeigu tie asmenys anuliuoja save  vienas prieš kitą ir visi turi bent potencialią meilę Kūrėjui, nors ir negali to išpildyti praktiškai, tai kiekvienas, prisijungdamas prie grupės ir anuliuodamas save jai, tampa vienu kūnu.

Pavyzdžiui, jei tame kūne yra dešimt žmonių, jis turi dešimt kartų daugiau jėgos nei pavienis žmogus. 

Tačiau yra sąlyga: kai jie susirenka, kiekvienas turi manyti, kad jis dabar atėjo anuliuoti meilę sau. Tai reiškia, kad jis nesvarstys, kaip patenkinti savo norą gauti, bet galvos kiek įmanoma daugiau tik apie meilę kitiems. Tik tokiu būdu galima įgyti norą ir poreikį įgyti naują savybę, vadinamą „norą duoti“.

Per meilę draugams galima pasiekti Kūrėjo meilę, tai yra norą suteikti Kūrėjui malonumą.“

SKAIDRĖ 10

Baal Sulamas, 47 laiškas

„…Primenu jums draugų meilės svarbą, nepaisant visko, šiuo metu, nes nuo to priklauso mūsų teisė egzistuoti ir pagal tai vertinama artima mūsų sėkmė.

Todėl atitraukite save nuo visų įsivaizduojamų užsiėmimų ir nukreipkite savo širdis į mintis bei tinkamas taktikas, kad iš tikrųjų sujungtumėte savo širdis į vieną. Tada žodžiai „Mylėk savo artimą kaip save patį“ išsipildys tiesiogine prasme, nes eilutė neperžengia pažodinės prasmės, ir būsite išvalyti meilės mintimi, kuri padengs visas nuodėmes. Išbandykite tai, pradėkite iš tikrųjų jungtis meilėje, ir tada pamatysite – 'skonį pajus gomurys'.“

SKAIDRĖ 11

RABAŠAS, 7 straipsnis (1984), „Pagal tai, kas paaiškinta apie 'Mylėk savo artimą, kaip save patį'“

„Tie, kurie nori laikytis taisyklės, „Mylėk savo artimą, kaip save patį“. Jų vienintelis tikslas – išeiti iš meilės sau ir įgyti kitokią prigimtį – meilę kitiems. Ir nors tai yra Mitzva [priesakas], kurio reikia laikytis ir kurio laikytis žmogus gali save priversti, meilė vis tiek yra duodama širdžiai, o širdis natūraliai tam prieštarauja. Ką gi galima padaryti, kad meilė kitiems paliestų širdį?“

SKAIDRĖS 12-13

RABAŠAS, 40 laiškas

„Kiekviena dovana, kurią žmogus duoda draugui, yra tarsi kulka, padaranti įbrėžimą akmenyje. Nors pirmoji kulka tik subraižo akmenį, antroji, pataikiusi į tą pačią vietą, jau padaro įdubimą, o trečioji – skylę.

Ir, šaudant kulkas, kaskart skylė tampa giluma draugo akmeninėje širdyje, į kurią susirenka visos dovanos. Kiekviena dovana tampa meilės kibirkštimi, kol visos kibirkštys susikaupia akmeninėje širdyje ir tampa liepsna.

Skirtumas tarp kibirkšties ir liepsnos tas, kad ten, kur yra meilė, yra atvira išraiška, tai yra atviras parodymas visoms tautoms, kad jame dega meilės ugnis. Ir meilės ugnis sudegina visas nuodėmes, kurias žmogus sutinka pakeliui.“

SKAIDRĖS 14-15

RABAŠAS, 40 laiškas

„Per širdžių trintį, net ir pačių stipriausių, kiekvienas išgaus šilumą iš savo širdies sienelių, ir ta šiluma uždegs meilės kibirkštis, kol susiformuos meilės apdaras. Tuomet abu bus padengti vienu apklotu, tai yra viena meilė apgaubs ir apkabins juos abu, nes žinoma, kad Dvekut [susiliejimas] sujungia du į vieną.

Ir kai žmogus pradeda jausti draugo meilę, jame tuoj pat ima busti džiaugsmas ir malonumas, … Draugo meilė jam yra nauja, nes visada žinojo, kad tik jis pats rūpinasi savo gerove. Tačiau vos tik jis sužino, kad draugas juo rūpinasi, jame pabunda neišmatuojamas džiaugsmas, ir jis nebegali rūpintis savimi, nes žmogus gali stengtis tik ten, kur jaučia malonumą. O kai jis pradeda jausti malonumą rūpindamasis draugu, natūraliai nebegali galvoti apie save.“

SKAIDRĖ 16

Baal Sulamas, Šamati, 225 straipsnis. „Savarankiškumas“

„Žmogus negali pakilti aukščiau savo rato. Todėl jis turi maitintis iš savo aplinkos, ir nėra kito kelio, tik per Torą ir daug darbo. Todėl, jei žmogus išsirenka gerą aplinką, jis sutaupo laiko ir pastangų, nes jo siekiai pagal jo aplinką.“