21 pamoka. Kūrinijos planas

1) ...Kūrinijos planas yra suteikti kūrinijai malonumą dosnia Kūrėjo  ranka, todėl sielose buvo įspaustas didžiulis noras ir siekis gauti iš Kūrėjo Jo „šefą“  (aukščiausią gėrį, gausą, pripildymą). Juk noras gauti – tai „kli“ (indas, įrankis), kuris nustato  malonumo dydį, esantį „šefa”, nes pagal noro gauti „šefa” dydį ir atkaklumą nustatoma  malonumo ir pasitenkinimo jėga, esanti „šefa”, ne daugiau ir ne mažiau. Ir jie yra taip  tarpusavyje susiję, kad jų neįmanoma atskirti, išskyrus pagal jų priklausomybę: malonumas  priklauso nuo „šefa”, o didelis noras gauti „šefa” priklauso nuo gaunančio kūrinio. 

Ir abu jie neabejotinai kyla iš Kūrėjo, tačiau būtina juos atskirti taip, kaip minėta aukščiau, kad  „šefa” kyla iš „Acmuto“ (nesuvokiamos Kūrėjo esmės), t.y. ji yra Jo tęsinys, kaip būtis iš  būties, o noras gauti, kuris yra ten, yra kūrinių šaknis, t.y. kažko naujo, kaip būties iš nieko,  šaknis. Juk Acmuto, žinoma, nėra noro gauti savybės. 

Ir todėl manoma, kad minėtas noras gauti – tai visa kūrinijos medžiaga nuo pradžios iki  pabaigos, iki tokio lygio, kad visas gausus įvairių kūrinių ir jų rūšių skaičius, kurių yra begalybė,  ir jų elgesio būdai, kurie jau atskleisti ir kurie dar bus atskleisti ateityje, yra niekas kitas, kaip  tik noro gauti matas ir reikšmių pokyčiai. O viskas, kas yra tuose kūriniuose, t.y. viskas, kas yra  gaunama nore gauti, įspausta juose, kyla iš Acmuto kaip būtis iš  būties, ir jame nėra nieko  naujai sukurto, atsiradusio kaip būtis iš  būties, nes tai jokiu būdu nėra kažkas naujo, o kyla iš  Kūrėjo amžinumo, kaip būtis iš  būties. 

2) Ir, kaip jau buvo kalbėta, noras gauti yra iš karto įtrauktas į kūrinijos planą, su visa jam būdinga atmainų įvairove ir didžiule gausa, kuria Kūrėjas ketino teikti malonumą ir apdovanoti. Ir žinok,  kad tai yra Šviesos ir kli, kuriuos skiriame aukštesniuose [dvasiniuose] pasauliuose, esmė. Nes  jie būtinai susiriša ir sklinda kartu, leisdamiesi pakopa po pakopos. Ir kiek šios pakopos  nusileidžia iš Kūrėjo veido šviesos ir tolsta nuo Jo, tiek pat materializuojasi noras gauti, esantis  „šefa”. Galima teigti ir atvirkščiai, kad „šefa” materializuojasi noras gauti, jis taip pat pakopa  po pakopos mažėja, kaip bus aprašyta toliau. Iki žemiausios vietos – t.y. noras gauti ten  materializuojasi iki galo. Ši vieta vadinama „Asija pasauliu“, noras gauti – žmogaus „guf“ (kūnu),  o jo gauta „šefa” vadinama šiame „kūne“ esančiu gyvenimo matu. Ir lygiai taip pat tai [atsitinka]  kituose „olam aZe“ („šio pasaulio“) kūriniuose. Tad visas skirtumas tarp aukštesniųjų pasaulių  ir „šio pasaulio“ slypi tame, kad kol noras gauti dar nėra materializavęsis galutiniu pavidalu, jį  lemia tai, kas vis dar yra dvasiniuose pasauliuose, kurie yra aukščiau „šio pasaulio“. Ir po to,  kai noras gauti materializuojasi galutiniu pavidalu, jis apibrėžiamas kaip jau esantis „šiame  pasaulyje“.

4) Ir ši būtinybė, kad noras gauti nusileistų per keturias nurodytas stadijas („bchinot”) pasauliuose ABJA, kyla dėl to, kad yra didysis kelim dėsnis, pagal kurį Šviesos sklaida [kli] ir  jos [vėlesnis] išstūmimas [iš kli] padaro kli tinkamą savo paskirčiai. Paaiškinimas: nes kol kli  dar neatsiskyrė nuo savo Šviesos, jis yra susijungęs su Šviesa ir anuliavęsis joje, kaip žvakė  fakelo atžvilgiu. Ir šis anuliavimas atsiranda dėl to, kad tarp jų egzistuoja visiškas priešingumas. Nes Šviesa – tai „šefa”, kylanti iš Acmuto kaip kažkas iš kažko, ir pagal Kūrimo sumanymą Begalybėje, ji [Šviesa] yra visiškai duodanti, ir joje nėra nieko, kas susiję su noru gauti. O kli  yra priešingas Šviesai ir yra didelis noras gauti šią Šviesą, būdamas naujo, sukurto iš nieko, kūrinio šaknimi, ir jame nėra nieko, kas yra susiję su davimu. Ir todėl, kai jie yra susiję  tarpusavyje, noras gauti Šviesoje anuliuojasi. Ir jis negali apibrėžti savo formos, o tik po to, kai  Šviesa kartą palieka jį. Nes po to, kai Šviesa palieka jį, jis pradeda labai stipriai siekti Jos, ir šis  aistringas siekis (ištokekut) tinkamai nustato ir apibrėžia norą gauti. O po to, kai Šviesa grįžta  ir įsivelka į jį, nuo šios akimirkos jie laikomi dviem skirtingais dalykais – kli ir Šviesa, arba „kūnu“  ir gyvenimu. Ir atidžiai apsvarstyk tai, kas čia pasakyta, nes tai yra pačios giliausios tiesos.

5) Ir todėl būtinos keturios stadijos (bchinot), kurios yra pavadinime AVAJA, kurios  vadinamos Chochma, Bina, Tiferet, Malchut. Kadangi pirmoji stadija (bchina alef),  vadinama „Chochma“, iš tikrųjų apima visą sukurtą kūriniją, šviesą ir kli, nes joje yra  didelis noras gauti su visa joje esančia šviesos visuma, kuri vadinama „Or Chochma“  (paž. „Išminties šviesa“) arba „Or Chaja“ (paž. „Gyvybės šviesa“), nes tai yra visa  kūrinijos gyvybės šviesa, įsivilkusi į jos kli. Tačiau ši pirmoji stadija (bchina alef) vis  dar laikoma visiškai šviesa, o kli joje beveik nepasireiškia, nes susimaišo su šviesa ir  joje anuliuojama, kaip žvakė prieš deglą. 

O po jos eina antroji stadija (bchina bet), ir tai yra todėl, kad Chochmos kli savo  vystymosi pabaigoje sustiprėja siekyje supanašėti su Aukštesniąja šviesa, kuri yra jame – tai reiškia, kad jame pabunda noras duoti Kūrėjui, pagal šviesos prigimtį jo  viduje – visada duoti. Ir tada dėl šio noro, kuris pabudo jame, pritraukiama į jį iš Kūrėjo  nauja šviesa, vadinama „Or Chasadim“ (paž. – „Gailestingumo šviesa“). Dėl to jis  beveik visiškai išsilaisvina iš Chochma šviesos, kuria jį pripildė Kūrėjas, nes Chochma šviesa gali būti gaunama tik savo kli, kuris yra didžiulis noras gauti visoje savo  pilnatvėje, kaip buvo pasakyta anksčiau. Tokiu būdu, šviesa ir kli antroje stadijoje  visiškai skiriasi nuo pirmosios stadijos, nes kli joje – tai noras duoti, o šviesa joje  jaučiama kaip Chasadim šviesa – tai yra šviesa, kuri kyla dėl kūrinio ir Kūrėjo  susiliejimo (dvekut) jėgos, nes šis noras duoti ją veda į formos panašumą su Kūrėju,  o formos panašumas dvasiniame yra susiliejimas, kaip mes jau mokėmės anksčiau. 

O po jos eina trečioji stadija (bchina gimel). Nes po to, kai kūrinio viduje esanti šviesa  sumažėjo iki Chasadim šviesos stadijos, liko visiškai be Chochma šviesos, ir žinoma,  kad Chochma šviesa yra pagrindinė gyvybinė jėga kūrinyje, todėl antroji stadija  galiausiai pabudo ir pritraukė (tam tikrą) Chochma šviesos dydį, kad galėtų švytėti  jame esančios Chasadim šviesos viduje. Šis pabudimas vėl pritraukė tam tikrą dalį iš  noro gauti, kuri yra nauja kli forma ir vadinama trečiąja stadija arba Tiferet. O šviesos savybė joje vadinama Chasadim šviesa su Chochma švytėjimu, nes šios šviesos  pagrindas yra Chasadim šviesa, o mažesnė jos dalis yra Chochma šviesa. 

Po trečiosios stadijos eina ketvirtoji stadija (bchina dalet), nes ir trečiosios stadijos kli taip pat pabudo pabaigoje, kad visiškai pritrauktų Chochma šviesą, kaip tai buvo  pirmoje stadijoje. Ir paaiškėja, kad šis pabudimas reiškia siekį pagal noro gauti dydį, kaip ir pirmojoje stadijoje, papildomai jį padidinus. Nes dabar jis jau išsiskyrė su šia šviesa, juk dabar šviesa Chochma neįsivilkusi į jį, o jis aistringai jos siekia, todėl susiformuoja noro gauti visumą forma. Nes po šviesos sklidimo ir jos išstūmimo iš  ten, susiformuoja (forma) kli, kaip buvo pasakyta aukščiau. Ir kai ji grįš vėliau ir (vėl)  gaus šviesą atgal, kli jau bus pirmesnė už šviesą. Ir todėl ketvirtoji stadija (bchina  dalet) laikoma užbaigtu kli. Ir ji vadinama „Malchut“.

Keturių stadijų lentelė

11) Ir kartu su tuo suprask tikrąją ribą, leidžiančią atskirti dvasinį nuo materialaus. Nes visa, kame yra visiškai užbaigtas visomis savo savybėmis noras gauti, tai yra bchina dalet, vadinama materialiu ir yra visose tikrovės detalėse, kurios mums atsiskleidžia šiame pasaulyje. O visa tai, kas yra aukščiau šio didelio noro gauti mato, laikoma dvasiniu – tai ABJA pasauliai, esantys aukščiau šio pasaulio - tiek jie patys, tiek visa juose egzistuojanti tikrovė. Ir iš to suprask, kad visi pakilimai ir kritimai, apie kuriuos kalbama dvasiniuose pasauliuose, vyksta ne kokioje nors tariamoje erdvėje, o keturiose noro gauti bchinot, nes tai, kas yra labiau nutolę nuo bchina dalet, laikoma aukštesne vieta, o tai, kas yra arčiau bchina dalet, laikoma žemesne vieta.