Pamoka 8. Pasirinkimo laisvė - dalis 2

Atrinktos ištraukos iš Baal Sulamo straipsnio "Laisvė"

Aplinkos įtaka

Antrasis faktorius yra tiesioginė priežasties ir pasekmės seka, susijusi su asmenine pagrindo savybe, kuri nesikeičia. Kitaip tariant, kaip paaiškėjo su žemėje esančiais supuvusiais kviečiais, kur aplinka, į kurią įdedamas pagrindas, kaip antai: žemė, druskos, lietus, oras ir saulė, kaip tai paaiškinta aukščiau, – veikia sėklas pagal ilgą priežasties ir pasekmės grandinę, lėto ir laipsniško vystymosi procese iš vienos būsenos į kitą, kol jos subręsta, ir pagrindas vėl neįsivilks į savo ankstesnę formą, tai yra kviečių formą,– tačiau keičiantis kiekybei ir kokybei. Kur bendroji dalis nesikeičia jokiu būdu, nes (iš kviečių) neauga miežiai ar avižos, tačiau dalinėje dalyje vyksta pokyčiai kiekybiškai, tai yra iš vieno grūdo išauga dešimt ar dvidešimt grūdų, o taip pat kokybiškai – tai yra jie geresni ar blogesni lyginant su ankstesne grūdų forma.

Analogiškai apie tai, kas aprašyta žmogus kaip „pagrindas“ yra aplinkoje, tai yra visuomenėje, ir jis neišvengiamai priklauso nuo jos įtakos, taip pat kaip ir kviečiai yra savo aplinkos įtakoje. Juk pagrindas – tai tik pirminė forma ir todėl dėl kontakto ir nuolatinės sąveikos su aplinka ir visuomene ji yra veikiama jų laipsniško poveikio būsenų, kurios seka viena kitą priežasčių ir pasekmių grandinėje pagal esamą tvarką. 

Ir šiuo metu jo pagrinde esantys polinkiai, jame keičiasi ir įgyja žinių savybes. Pavyzdžiui, jei paveldėjo iš savo protėvių polinkį į šykštumą, augdamas, jis pamažu sau kuria paaiškinimus ir teorijas, kurios visos jam daro teisingas išvadas, kad žmogui yra gerai būtų šykščiu. Ir kaip tu jau žinai, nepaisant to, kad jo tėvas buvo dosnus, jis gali paveldėti iš jo neigiamą polinkį – būti šykščiu. Juk neigiamas taip pat yra visiškai paveldimas, visiškai taip pat, kaip ir teigiamas įgyvendinimas. Arba jis paveldėjo iš protėvių polinkį į laisvamaniškumą – jis pamažu kuria sau teorijas ir daro iš jų išvadas, kad žmogui tikrai gerai būti laisvam.Tačiau iš kur jis ima šiuos dėsnius ir analogijų bei samprotavimų būdus? Visa tai jis nesąmoningai ima iš aplinkos, nes jie (tai yra aplinkiniai) perduoda jam savo nuomones ir skonius laipsniška priežasčių ir pasekmių seka. Taip, kad žmogus laiko juos savo nuosavybe, įgyta laisvo tyrinėjimo keliu. Tačiau ir čia, kaip ir su kviečiais, yra tam tikra bendra nekintanti dalis, susijusi su „pagrindu“, nes, po visko, polinkiai, kuriuos jis paveldėjo, lieka jame nekintamu pavidalu, taip pat, kaip jie buvo jo protėviuose. Ir tai vadinama antruoju faktoriu.

Įprotis tampa antrąja prigimtimi

Trečiasis faktorius yra tiesioginė priežasčių ir pasekmių seka, veikianti pagrindu, dėl kurios ji keičiasi. Nes paveldimi polinkiai, veikiami aplinkos, žmoguje virto idėjomis, jie (dabar) veikia tomis kryptimis, kurias lemia šios idėjos. Pavyzdžiui – šykštuolis iš prigimties, kuriame veikiant aplinkai, polinkis į šykštumą virto idėja, o šykštumą jis supranta pagal kokį nors racionalų apibrėžimą.

Tarkime, jis ginasi tokiu elgesiu, (sakydamas), kad taip yra, kad nereikėtų kūrinių (tai yra žmonių). Pasirodo, jis priėjo prie tokio požiūrio į šykštumą, kad gali (jo) atsisakyti, jei nebeturi šios baimės. Pasirodo, jis labai pasikeitė į gerąją pusę, palyginti su savybėmis, kurias paveldėjo iš savo protėvių, ir kartais jam iš tikrųjų pavyksta visiškai išnaikinti blogą savyje polinkį. Ir tai atsitinka dėl įpročio, kuris jam gali tapti antrąja prigimtimi.

Ir tokiu būdu žmogaus jėga viršija augalo jėgą, nes kviečiai negali pasikeisti, išskyrus atskirą dalį, kaip minėta aukščiau. Skirtingai nuo žmogaus, kuris turi galimybę keistis dėl priežasčių ir pasekmių įtakos savo aplinkoje, net ir bendrose dalyse, tai yra visiškai pakeisti tam tikrą polinkį apskritai, jį išrauti su šaknimis ir paversti į priešingybę.

Išoriniai faktoriai

Ketvirtasis faktorius – tai priežasčių ir pasekmių seka, veikianti pagrindu, kylanti iš jai visiškai pašalinių priežasčių ir darančių jai iš išorės įtaką. Tai reiškia, kad šie veiksniai neturi jokio ryšio su pagrindo išsivystymo tvarka, kad galėtų ją tiesiogiai paveikti, o  jie ją veikia netiesiogiai. Pavyzdžiui, egzistavimo aprūpinimas, rūpestis, pasiekimai ir pan., kurie patys turi vientisą, laipsnišką ir lėtą būsenų grandinę nuo priežasčių iki pasekmių, o tai lemia žmogaus idėjų pokyčius į gerąją ar blogąją pusę.

Taigi aš pateikiau keturis natūralius faktorius, ir kiekviena mūsų mintis ir supratimas yra tik jų kūrinys. Ir net jei žmogus visą dieną sėdi ir studijuoja tam tikrą dalyką, jis negalės nei pridėti, nei pakeisti to, ką jam davė šie keturi faktoriai. Ir viskas, ką jis gali pridėti, bus tik kiekybinis, priklausomai nuo to, ar jo protas didelis, ar mažas. Tuo tarpu kokybei tai nepridės nė trupučio, nes būtent jie mums visiškai neklausdami nustato proto ir išvadų charakterį ir formą, norime to ar nenorime. Taigi mes esame atiduoti į šių keturių faktorių rankas kaip molis į puodžiaus rankas.

Laisvės pasirinkimas

Tačiau, pažvelgę ​​į šiuos keturis faktorius matome, kad nors mūsų jėgos ir silpnos, kad galėtume priešintis pirmajam faktoriui, tai yra „pagrindui“, tuo pačiu turime galimybę ir pasirinkimo laisvę apsisaugoti nuo kitų trijų faktorių, dėl kurių pagrindas keičiasi dalinėje, o kartais ir bendrojoje jo dalyje, – o būtent: per įprotį, kuris tampa antrąja prigimtimi, kaip buvo paaiškinta aukščiau.

Aplinka kaip įtakojantis faktorius

O ši apsauga reiškia, kad visada galime pasirinkti savo aplinką, tai draugai, knygos, mokytojai ir panašiai. Kaip žmogus, paveldėjęs iš savo tėvo kubinį metrą⁴ kviečių, o šį nedidelį matą jis gali paversti daugybe dešimčių – (tiesiog) tik pasirinkdamas aplinką savo „pagrindui“, tai yra, derlingą dirvą, kurioje yra visų druskų ir kitų medžiagų, kurios visiškai gausiai maitina kviečius. Panašiai ir darbe reikia gerinti aplinkos sąlygas, kad jos atitiktų augimą ir klestėjimą, nes protingas elgsis išmintingai, pasirinkdamas visas geras sąlygas sau ir gaus palaiminimą, o kvailys – paims viską, kas papuls po ranka, ir todėl sėja jam bus prakeiksmas, o ne palaiminimas.

Taigi, visas pagerėjimas ir visas pelnas priklauso nuo aplinkos parinkimo kviečiams sėti. Tačiau pasodinus į pasirinktą vietą, galutinė kviečių rūšis jau nustatoma pagal tai, kiek ši aplinka gali suteikti.

Panašiai ir su mūsų tema, nes, tiesą sakant, nėra valios laisvės, ir (žmogus) yra veikiamas keturių išvardintų faktorių ir yra įpareigotas mąstyti ir analizuoti taip, kaip jie jam siūlo, neturėdamas jokios jėgos ką nors kritikuoti ar pakeisti, kaip kviečiai, kurie jau buvo patalpinti į aplinką.

Tačiau yra valios laisvė iš pradžių pasirinkti tokią aplinką, tokias knygas ir tokius mentorius, kurie jam suteiks gerų idėjų. Ir jei jis to nedaro, bet yra pasirengęs priimti bet kokią aplinką ir perskaityti bet kurią knygą, kuri patenka į jo rankas, dėl šios priežasties jis, be jokios abejonės, atsidurs blogoje aplinkoje arba gaišins savo laiką nenaudingoms knygoms, kurių yra daugiau ir jos jam patogesnės. Ir todėl jis patenka į blogų ir piktų sąvokų įtaką, kurios veda jį į nusikaltimą ir nuodėmę, ir jis tikrai bus nubaustas – ne dėl blogų minčių ir poelgių, kuriuose jis neturi pasirinkimo, bet už tai, kad jis nepasirinko būti geroje aplinkoje, nes šis pasirinkimas neabejotinai egzistuoja, kaip paaiškėjo aukščiau.

Todėl tas, kuris kiekvieną savo gyvenimo dieną stengiasi pasirinkti geriausią aplinką, yra vertas pagyrimo ir atlygio. Ir čia taip pat – ne dėl jo gerų minčių ir poelgių, kurie jam ateina nevalingai, ne jo pasirinkimu, o dėl pastangų surasti gerą aplinką, kuri veda į šias mintis ir poelgius. Todėl rabi Jošua ben Prachia⁵ pasakė: „Pasidaryk mokytoją ir įsigyk draugą“⁶.