Paskaita 9 pamoka: Kabalistinio teksto nagrinėjimas: „Nieko nėra išskyrus Jį“

9 pamoka: Kabalistinio teksto nagrinėjimas: „Nieko nėra išskyrus Jį“

Gilinamės į autentišką Baal Sulamo kabalistinį tekstą, tyrinėjame gilią sampratą, kad viskas kyla iš Kūrėjo ir kaip kiekvienas tikrovės aspektas yra valdomas pagal šį principą. Supraskite gilesnę vienybės su Kūrėju prasmę ir kaip šis supratimas gali pakeisti mūsų suvokimą apie gyvenimą ir dvasinį augimą.

Paskaityos turinys
Medžiaga
  • Patirtis skaitant autentišką kabalistinį tekstą: straipsnis „Nieko nėra išskyrus Jį“ iš knygos „Šamati“, kurią parašė rabi Jehuda Leibas aLevi Ašlagas (Baal Sulamas)
  • Kokie yra vidinio darbo principai pagal autentišką kabalą?
  • Kaip susidoroti su iššūkiais bei sudėtingomis gyvenimo situacijomis ir kaip žmogui sukurti teisingą santykį tarp savęs ir dvasinės tikrovės pagal autentiškos kabalos išmintį?

Pagrindiniai punktai

  • Kūrėjo negalima suprasti Jo nejaučiant.
  • Acmuto [Jo Esmė] – pirminis šaltinis ir jo negalima pasiekti.
  • Kūrėją jaučiame kaip gerą ir tikrą ryšį tarp mūsų, nes „Kūrėjas“ yra iš žodžių „ateik ir pamatyk“.
  • Kūrėjas – tai davimo (dovanojimo) jėga, o pagal formų tapatumo dėsnį, kad Jį pajausčiau, turiu įgyti Jo savybių.
  • Kaip galiu išreikšti ir išbandyti savo gebėjimą duoti (dovanoti)? Tik per visuomenę.
  • Jokiu būdu nekuriame jokio Kūrėjo įvaizdžio! Tai didžiausia klaida. Kurdami išorinį įvaizdį iš karto nusileidžiame į „stabmeldystės“ lygį.

Nieko nėra išskyrus Jį – veiksmų tvarka

  • Viską siekite su Juo.
  • Geras ir geranoriškas: iš Jo ateina tik gėris – ketinimas „gauti“ slepia nuo manęs Jo gėrį.
  • Patvirtinimas: kur aš esu, atsižvelgiant į situaciją, į kurią Kūrėjas nori mane atvesti. Mintis „Nieko nėra išskyrus Jį” ištraukia žmogų iš nesąmoningos būsenos į sąmoningą ir leidžia pasitikrinti savo situaciją kūrimo tikslo atžvilgiu bei sukurti ketinimų ištaisymo prašymą.

Tęsinys iš Ravo Dr. Michaelio Laitmano
Tarp mano mokytojo Ravo Barucho Šalomo aLevi Ašlago (Rabašo), vyriausiojo Baal Sulamo sūnaus, kuris toliau studijavo ir ėjo tėvo pėdomis, knygų ir rankraščių buvo specialus sąsiuvinis, ant kurio mano mokytojo ranka buvo užrašyta: "Išgirsta". Jis niekada šio sąsiuvinio nepalikdavo, kad ir kur eidavo, pasiimdavo jį su savimi ir nuolatos jį skaitydavo.
Būdamas mirties patale, vėlų vakarą, jis padavė man šį sąsiuvinį ir pasakė: „Imk sąsiuvinį ir išstudijuok“. Anksti kitą rytą, kai buvau prie jo lovos, jo jau nebuvo tarp mūsų.

Sąsiuvinyje yra Baal Sulamo esė rinkinys, kurį Rabašas užrašė iš savo tėvo lūpų, iškart po jų išsakymo. Dėl jų išskirtinumo išsaugojome straipsniuose naudojamą šnekamosios kalbos stilių – juo Rabašas gaivindavo savo troškulį ir grindė savo mokymo pagrindus.

Shamati 1 – Nieko nėra išskyrus Jį

Parašyta: „Nieko nėra išskyrus Jį“. Tai reiškia, kad pasaulyje nėra kitos jėgos, kuri galėtų ką nors padaryti prieš Jį. Ir priežastis to, jog žmogus mato, kad pasaulyje yra dalykų, kurie neigia Aukštesnįjį valdymą, yra ta, kad tokia yra Jo valia.

Tai laikoma ištaisymu ir vadinama „kairė atstumia, o dešinė priartina“, tai reiškia, kad tai, ką kairė atstumia, laikoma ištaisymu. Tai reiškia, kad pasaulyje yra dalykų, kurie pirmiausia siekia nukreipti žmogų nuo teisingo kelio ir dėl kurių jis atstumiamas nuo Kedušos [šventumo].

Atstūmimų nauda yra ta, kad per juos žmogus įgauna tikrą poreikį ir norą, kad Kūrėjas jam padėtų, nes mato, jog kitaip jis pasiklysta; žmogus ne tik nedaro pažangos darbe, bet net mato, kad regresuoja.

Ir tas, kuris visada jaučia, kad sudužęs yra didesnis už vientisą, tai reiškia, kad kritimų yra daug daugiau nei pakilimų, ir nemato jis šioms būsenoms galo, ir lemta jam amžinai likti už šventumo ribų, nes mato, kad jam sunku pastebėti net menkiausią smulkmeną, nebent jis pakiltų virš savo proto. Bet jis ne visada tai gali įveikti, taigi, kas bus galiausiai?

Tada žmogus priima sprendimą, kad niekas negali jam padėti, tik pats Kūrėjas. Tai verčia jį nuoširdžiai reikalauti, kad Kūrėjas atvertų jam akis ir širdį ir tikrai priartintų jį prie amžinojo Dvekuto [susiliejimo] su Kūrėju.

Tas, kuris sako, kad pasaulyje yra kita jėga, būtent Klipot [apvalkalas], tas žmogus yra „tarnaujantis kitiems dievams“. Nebūtinai mintis apie ereziją yra prasižengimas, bet jei jis mano, kad be Kūrėjo yra kita valdžia ir jėga, jis nusižengia.

Nieko nėra išskyrus Jį
Reikia tikėti, kad „Nieko nėra išskyrus Jį“, kad Kūrėjas daro viską. Kitaip tariant, kaip sakė Baal Sulamas, prieš kiekvieną veiksmą reikia pasakyti, kad žmogui buvo suteiktas tik pasirinkimas, nes „Jei ne aš sau,tai kas man? […] Tačiau po to reikia pasakyti, kad viskas yra asmeninis Valdymas ir jis pats nieko nedaro.
(Rabašas – kodėl darbe Tora vadinama „vidurine linija“? – 2)

Net jei matome, kad Toroje yra dvi dalys – pirmoji – Mitzvot (Priesakai) tarp žmogaus ir Kūrėjo ir antroji – Mitzvot tarp žmogaus ir žmogaus – abi šios dalys yra vienas ir tas pats dalykas. Tai reiškia, kad jų praktika ir norimas tikslas yra vienas: Lišma (dėl Kūrėjo). Nėra skirtumo, ar dirbama savo draugui, ar Kūrėjui, nes nuo gimimo kūrinyje yra įrašyta, kad viskas, kas ateina iš kito nei Kūrėjas, atrodo tuščia ir netikra.
(Dievo meilė ir žmogaus meilė, Baal Sulamas)