Vietinis susitikimas

„Kabalos mokslo esmė“

    Šią savaitę mes toliau studijuojame Jehudos Leibo Alevi Ašlago (Baal Sulama) straipsnį „Kabalos mokslo esmė“ ir dirbame su temomis, aptartomis „Dešimtukų kurse“. 

Kaip jau minėjome anksčiau, Baal Sulamas daug rašė, kad padėtų studentams pasiekti Kūrinijos tikslą – formos lygiavertiškumą Kūrėjo savybėms (meilei ir atidavimui). Šią savaitę tęsime straipsnio „Kabalos mokslo esmė“ nagrinėjimą.

Vietiniame susitikime perskaitysime keletą straipsnio ištraukų ir bandysime suprasti, kas vyksta tekste, o po to kartu skaitysime ir aptarsime šias temas.

Taip pat, vesime seminarus tema „Dešimtukų kursas“.

Jehuda Leib Alevi Ašlag (Baal Sulamas)

Kabalos mokslo esmė

Kabalistų kalba – tai šakų kalba

Tai reiškia, kad [kabalos kalba], remiasi šių šakų nuoroda į jų šaknis, kurios yra jų atitikmuo, egzistuojantis Aukštesniajame pasaulyje. Nėra nė vieno reiškinio žemesniajame pasaulyje, kuris nesivadovautų ir nekiltų iš Aukštesniojo pasaulio, laikantis spaudo ir antspaudo dėsnio, kaip tai buvo paaiškinta anksčiau.

Todėl šaknis, esanti Aukštesniajame pasaulyje, išleidžia ir nulemia savo šaką žemesniajame pasaulyje, kad joje atsiskleistų visa jos forma ir savybė. Kaip pasakė mūsų išminčiai, likimas Aukštesniajame pasaulyje, atitinkantis žolės stiebelį žemesniajame pasaulyje, muša tą stiebelį, priversdamas jį augti taip, kaip jam dera, kaip jau paaiškinta aukščiau. Iš to seka, kad kiekviena šaka šiame pasaulyje tiksliai apibrėžia savo atitikmenį, kuris yra Aukštesniajame pasaulyje.

Todėl kabalos išminčiai turėjo paruoštą ir išplėtotą žodyną, pakankamą ir patenkinamą jų bendravimo kalbos požiūriu, stebėtinai įstabų, kuris leido jiems bendrauti tarpusavyje [dvasinių] šaknų, esančių Aukštesniuose pasauliuose, lygmeniu. Tai yra, kad jie, kreipdamiesi į draugus, įvardina tik žemesnę, mūsų juntamą šaką, esančią šiame pasaulyje ir gerai apibrėžtą materialiais pojūčių organais. O klausytojai savo protu supranta Aukštesniąją šaknį, į kurią rodo ši materiali šaka. Juk šaka yra susijusi su šaknimi, kadangi yra įspausta pastarosios, kaip buvo minėta aukščiau.

Tad visi [mūsų] juntamos kūrinijos elementai ir visos jų apraiškos jiems tapo tarsi absoliutūs ir [aiškiai] apibrėžti vardai ir pavadinimai, nurodantys didingas aukštesnes dvasines šaknis. Ir nepaisant to, kad jų dvasinėje vietoje neįmanoma išreikšti savęs jokiu žodžiu ar garsu, kabalistai įgijo teisę išreikšti save jų šakų, pateiktų mūsų jutimo organams, mūsų jutiminiame pasaulyje, pagalba, kaip tai buvo paaiškinta aukščiau.

Būtent tame ir slypi visas kabalos išminčių bendravimo kalbos unikalumas, kurio pagrindu jie atskleidžia savo dvasinius suvokimus iš žmogaus žmogui ir iš kartos į kartą, tiek žodžiu, tiek raštu, visiškai pakankamai suprasdami vienas kitą pagal bet kokį tikslų matą, kuris yra būtinas bendraujant ir tiriant šį mokslą. Tai yra tiksliais apibrėžimais, kuriuose neįmanoma susipainioti, nes kiekviena šaka turi natūralų apibrėžimą, absoliučiai unikalų jai. Dėl šio absoliutaus apibrėžimo ji automatiškai nurodo ir į savo šaknį  Aukštesniajame pasaulyje.

Žinokite, kad ši kabalos šakų kalba yra patogesnė paaiškinti šio mokslo sąvokas nei bet kuri mūsų įprasta kalba. Kaip žinoma iš nominalizmo mokymo, kalbos masių lūpose tapo labai iškreiptos, tai yra, dėl masnių žodžių vartojimo, jos palaipsniui praranda savo tikslią reikšmę, todėl, kaip žinoma, kyla didelė problema tiksliai perduodant idėjas vienas kitam, tiek žodžiu, tiek raštu.

Tuo pačiu metu kabalos šakų kalboje, kuri paimta iš kūrinių pavadinimų ir jų savybių, išskleistų ir esančių priešais mūsų akis, bei apibrėžtų amžinai nustatytais gamtos dėsniais, klausytojai ar skaitytojai niekada negali suklysti, suprasdami jiems siūlomus žodžius. Juk gamtos ribos yra pakankamai absoliučios ir atspindi nekintamą dėsnį.

Perdavimas iš kabalisto išminčiaus lūpų gavėjui, kuris supranta iš savo paties supratimo

Taip Rambanas rašė savo Toros komentaro įvade, ir ta pačia dvasia rašė rabi Chaimas Vitalis straipsnyje apie žingsnius. Ir tai yra jų žodžiai: “tegul skaitytojai žino, kad jie nesupras nė vieno žodžio iš visko, kas parašyta šiuose straipsniuose, nebent tai būtų perduota iš išmintingo kabalisto lūpų į išmintingo ir suprantančio gavėjo ausis, iš jo paties supratimo”. Taip pat ir mūsų išminčių žodžiais tariant: „Negalima savarankiškai studijuoti vežimo [struktūros] ([Maase] Merkava) vienam, nebent tai darytų išminčius, suprantantis savo paties supratimu“.

Taigi, jų žodžiai yra visiškai aiškūs, ką jie pasakė, ką reikia gauti iš kabalisto išminčiaus. Tačiau kodėl būtina, kad mokinys iš pradžių taip pat būtų išminčius ir suprastų remdamasis savo paties supratimu? O jei jis toks nėra, net jei būtų didžiausias teisuolis pasaulyje, jo mokyti negalima?! Be to, jei jis jau yra išminčius ir supranta iš savo paties supratimo, tai tokiu atveju jis neturi poreikio mokytis iš kitų?

Iš to, kas išsiaiškinta aukščiau, supraskite jų žodžius jų absoliučiame paprastume. Juk išaiškėjo, kad jokiais žodžiais ir garsais, kuriuos galime ištarti, neįmanoma paaiškinti nė vieno žodžio apie dieviškuosius dvasinius reiškinius, esančius aukščiau įsivaizduojamos vietos ir laiko. Tačiau šiems reiškiniams yra speciali kalba, ir tai yra „šakų kalba“, nurodančių jų sąsają su savo aukštesniąja šaknimi.

Tačiau ši kalba, nors ir labai tinka savo funkcijai būti bendravimo priemone tyrinėjant šį mokslą, daug labiau nei įprasta kalba, kaip paaiškinta aukščiau, vis dėlto, visa tai galioja tik tada, kai klausytojas pats yra išminčius, tai yra, žino ir supranta šakų ryšį su jų šaknimis..

Juk visiškai neįmanoma išsiaiškinti šių santykių nuo žemesnio iki aukštesniojo. Kitaip tariant, žiūrint į žemutines šakas, visiškai neįmanoma iš jų išvesti jokios analogijos ar supratimo apie kokį nors atitikimą aukštesnėse šaknyse.

Ir todėl „iš aukštesniojo mokysis žemesnysis“. Kitaip tariant, pirmiausia reikia suvokti aukštesnes šaknis, tokias, kokios jos yra dvasiniame pasaulyje, virš bet kokios vaizduotės, tik grynu suvokimu, kaip pasakyta aukščiau pastraipoje „Kabalos mokslo realybė“. O kai jis tinkamai suvokia aukštesnes šaknis iš savo supratimo, jis gali pažvelgti į [mūsų] jaučiamas šakas šiame pasaulyje, žinodamas, kaip kiekviena šaka susijusi su savo šaknimi Aukštesniajame pasaulyje visais savo aspektais, tiek kiekybe, tiek kokybe.

Ir, kai jis visa tai tinkamai sužinojo ir suprato, jis turi bendrą kalbą su savo mokytoju, tai yra „šakų kalbą“, kurios pagalba išminčius kabalistas gali perteikti jam visus šio mokslo tyrimus, vykstančius aukštesniuose dvasiniuose pasauliuose – tiek tai, ką jis gavo iš savo mokytojų, tiek tuos mokslo papildymus, kuriuos jis pats atrado. Juk dabar jie turi bendrą kalbą ir supranta vienas kitą.

Tačiau, kai mokinys nėra išminčius, kuris iš savo supratimo nesupranta šios kalbos, tai yra, šakų nuorodų į jų šaknis, savaime suprantama, kad mokytojas negali jam paaiškinti nė vieno šio dvasinio mokslo žodžio, juo labiau bendrauti su juo apie mokslo tyrimus. Juk jie visiškai neturi bendros kalbos, kuria galėtų naudotis. Ir išeina taip, kad jie yra panašūs į nebylius. Ir todėl dėl būtinybės Maasė Merkava, tai yra, kabalos mokslas, nėra perduodamas niekam, išskyrus išminčių, kuris supranta remdamasis savo paties supratimu.

Ir dar galima paklausti apie tai: iš kur mokinys gavo tokią išmintį, kad suvokė šakos ir šaknies ryšį, remdamasis aukštesniųjų šakų tyrimais?

Ir atsakymas yra toks, kad čia „ žmogaus pagalba veltui“, bet mums reikia Kūrėjo pagalos! Juk tą, kuris nusipelnė malonės Kūrėjo akyse, Kūrėjas pripildys Chochma, Bina ir Daat [išmintimi, intelektu ir žinojimu], kad jis suvoktų aukštesniuosius pasiekimus. Ir čia niekame neįmanoma pasikliauti mirtingųjų pagalba. Tačiau po to, kai jis nusipelnė malonės Kūrėjo akyse ir tapo vertas aukštesnio suvokimo, jis pasirengęs ateiti ir priimti [beribes] kabalos mokslo erdves iš kabalisto išminčiaus lūpų. Juk dabar jis turi bendrą kalbą su juo, ir jokiu būdu nekitaip.

Žmogaus dvasiai svetimi vardai

Iš visko, kas buvo išsiaiškinta aukščiau, supraskite, kad kartais kabalos knygose yra pavadinimų ir sąvokų, kurios yra svetimos žmogaus dvasiai, ir dažniausiai jos randamos pagrindinėse kabalos knygose – tai „Zohar“ ir Ištaisymo knygos bei Ari darbai. Ir tai labai keista: kodėl gi tokioms šventoms ir iškilioms idėjoms išreikšti šie išminčiai naudojo tokius žemus pavadinimus?

Tačiau, po to, kai įgijote aukščiau pateiktas žinias, tai taps jums suprantama savo tikruoju pavidalu. Nes paaiškėjo, kad visiškai neįmanoma naudotis šio mokslo paaiškinimais jokia pasaulio kalba ar tarme, išskyrus specialiai tam skirta kalba, būtent „šakų kalba“, pagal jų ryšį su savo aukštesnėmis šaknimis.

Ir todėl, savaime suprantama, kad neįmanoma palikti jokios šakos ar bet kurios šios šakos apraiškos dėl jos žemumo ir nenaudoti jos norimai sąvokai išreikšti šio mokslo sąsajose, nes mūsų pasaulyje nėra jokios kitos šakos, kurią galėtume paimti vietoje jos. Juk, kaip du plaukai negali būti maitinami iš vienos vietos, taip negali būti dviejų šakų, priklausančių vienai šakniai.

Taigi, jei paliksime tam tikrą reiškinį nenaudojamą, paaiškėja, kad prarandame jį atitinkančią dvasinę sąvoką Aukštesniajame pasaulyje, kadangi neturime jokio kito žodžio jo vietoje, nurodančio tą šaknį, – tai pakenks visai mokslo erdvei visa savo apimtimi, nes prarasime vieną šio mokslo visos grandinės grandį, kuri buvo susijusi su šia sąvoka.

Taigi paaiškėja, kad tai gadina visą mokslą. Juk tarp šio pasaulio mokslų nėra kito mokslo, kuriame reiškiniai būtų taip susiję ir susieti vienas su kitu priežasties ir pasekmės, veiksmo ir rezultato forma, kaip kabalos moksle, kuris juos iš tiesų sujungia nuo pradžios iki pabaigos, tarsi ilga grandinė. Ir todėl, jei net ir nedidelė žinojimo dalis per vidurį išnyks, visas mokslas praras savo aiškumą, nes visi jo elementai yra glaudžiai susiję vienas su kitu, iš tikrųjų, susijungia į vieną visumą.

Ir dabar mūsų visiškai nestebina tai, kad kartais jie [tai yra kabalistai] naudoja svetimus pavadinimus. Juk jie neturi laisvės rinktis pavadinimus, kad galėtų keisti ir versti blogą į gerą arba gerą į blogą. Nes jie visada privalo tiksliai nurodyti tą šaką arba reiškinį, kurie rodo į savo aukštesniąją šaknį, visa apimtimi, kuri yra tam būtina. Be to, jie turi pateikti šių reiškinių detales tol, kol to pakaks tiksliam apibrėžimui jų draugų, skaitančių jų knygas, akyse.

Seminaras

1) Savo žodžiais - ką reiškia mokytis iš kabalos išminčiaus?

2) Kaip norėtumėte plėtoti savo santykį su kabalos studijomis?

3) Prieš pereinant prie kito straipsnio - ką norėtumėte giliau suprasti iš šio straipsnio?

Dešimtukų kursai #13

Anuliavimasis >>

Seminaras

1) Savo žodžiais - kaip jūs suprantate anuliavimąsį, kaip kažką bendro tarp draugų?

2) Kodėl, jūsų manymu, dvasiniame procese būtina ugdyti svarbą?

Iki kito susitikimo kitą savaitę!