Vietinis susitikimas #40 - Tęsiame dešimtukų kursą ir "Kabalos mokslo esmė"
Šią savaitę mes toliau studijuojame Jehuda Leib Alevi Ašlag (Baal Sulamas) straipsnį „Kabalos mokslo esmė“ ir dirbame su temomis, aptartomis „Dešimtukų kurse“.
Pirmoje susitikimo dalyje grįšime prie įvado į straipsnį „Kabalos mokslo esmė“.
Antroje susitikimo dalyje tęsime „Dešimtukų kurso“ temą „Anuliavimasis“.
Vietinis susitikimas
„Kabalos mokslo esmė“
Kabalos knygose vartojamos materialios sąvokos ir „kūniški“ pavadinimai
Vis dėl to, kiekvienam sveikai mąstančiam žmogui aišku, kad ten, kur turime reikalų su dvasiniais reiškiniais – ir net nebūtina sakyti su „dieviškumu“ – neturime jokių žodžių ar raidžių, kuriuos galėtume ištarti. Juk visas mūsų žodynas yra ne kas kita, kaip mūsų vaizduotės ir jausmų raidžių junginiai. Kaip galima jais naudotis ten, kur visiškai nėra vietos mūsų vaizduotei ir jausmams?
Net jei vartotume subtilesnį žodį, tinkamą šiose vietose, būtent žodį „Aukštesnioji šviesa“ arba net „paprasta šviesa“, tai taip pat yra įsivaizduojamas dalykas, pasiskolintas iš saulės šviesos, žvakės šviesos arba šviesos, jaučiamos, kaip malonumas, atsirandantis žmoguje tą akimirką, kai jam kyla nauja idėja, panaikinanti kai kurias abejones. Bet kaipgi galima tuo naudotis dvasinėje plotmėje ir Kūrėjo keliuose, jei tai skaitytojams pasiūlys tik melą ir apgaulę?
Juolab toje vietoje, kur šiuose žodžiuose turime rasti tam tikrą prasmę, būtiną bendravimui mokslinių tyrimų metu. Ir čia išminčius prieš savo skaitytojus privalo griežtai tiksliai vartoti tobulus apibrėžimus.
O jei išminčius suklysta, [pasirinkdamas] nors vieną netinkamą žodį, tuo jis suklaidins skaitytoją, ir niekas apskritai nesupras, ką jis ten sako – nei prieš šį žodį, nei po jo, nei visų sąsajų, kuriose šis žodis dalyvauja, – kaip žinoma visiems, studijuojantiems išminties knygas.
Ir tokiu atveju jums turėtų būti keista, kaip kabalos išminčiai gali naudoti melagingus žodžius ir jais aiškinti šio mokslo sąsajas. Juk, kaip žinoma, klaidingi pavadinimai neturi jokio apibrėžimo, nes „melas neturi kojų“ ir negali išsilaikyti. Tačiau čia pirmiausia būtina suvokti šaknies ir šakos dėsnį, susijusį su pasaulių tarpusavio santykiu.
Šaknų ir šakų dėsnis pasaulių atžvilgiu
Kabalos išminčiai atrado, kad keturių pasaulių, vadinamų Acilut, Brija, Jecira ir Asija, atžvilgiu – pradedant nuo pirmojo, aukščiausiojo pasaulio, vadinamo Acilut, iki šio, materialaus, duoto [mums] pojūčių pasaulyje, kuris vadinamas Asija, jų forma yra absoliučiai panaši viena į kitą visomis savo ypatybėmis ir detalėmis.
Tai yra, visa tikrovė ir jos apraiškos, vykstančios pirmajame pasaulyje, taip pat yra ir antrajame pasaulyje, kuris yra žemiau jo, be jokio skirtumo. Tas pats pasakytina ir apie visus kitus pasaulius esančius po jo, iki pat šio pasaulio, kurį mes jaučiame. Ir tarp jų nėra jokio skirtumo, išskyrus lygmenų skirtumą, kuris suprantamas tik, kaip materija, [iš kurios susideda] kiekvieno pasaulio tikrovės elementai.
Ir tikrovės elementų materija, esanti pirmajame, aukščiausiajame pasaulyje, yra subtilesnė materija nei visuose pasauliuose, esančiuose žemiau jo. O tikrovės elementų materija antrajame pasaulyje yra grubesnė nei pirmajame, bet subtilesnė už viską, kas yra žemiau jo lygio. Ir taip toliau iki pat šio pasaulio, kuris yra prieš mus ir kuriame tikrovės elementų materija yra grubesnė ir tamsesnė nei visi pasauliai, kurie buvo prieš jį.
Tačiau tikrovės elementų formos, o taip pat ir visos jų apraiškos, yra vienodos kiekviename iš pasaulių tiek kiekybe, tiek kokybe, be jokio skirtumo.
Ir tai galima prilyginti su spaudo ir jo antspaudo santykiu, kai visos spaudo formos yra visiškai, su visomis smulkmenomis ir detalėmis perkeliamos į tai, kas juo buvo įspausta.
Taip pat yra ir su pasauliais, kuriuose kiekvienas žemesnysis pasaulis yra virš jo esančio pasaulio atspaudas. Ir todėl visos formos, egzistuojančios Aukštesniajame pasaulyje, visu savo kiekiu ir kokybe, yra visiškai nukopijuojamos ir atsiranda taip pat ir žemesniajame pasaulyje, todėl žemesniajame pasaulyje nėra nė vieno tikrovės elemento ar jo apraiškos, kuriam Aukštesniajame pasaulyje nerastume atitikmens, panašaus į jį kaip du vandens lašai.
Ir tai vadinama „šaknimi ir šaka“. Tai yra, šis elementas, kuris yra žemesniajame pasaulyje, laikomas šaka, palyginti su jo atitikmeniu, kuris yra ir lieka Aukštesniajame pasaulyje, kuris yra žemesniojo elemento šaknis. Juk iš ten buvo įspaustas ir suformuotas šis žemesniojo pasaulio elementas.
Ir štai ką mūsų išminčiai turėjo omenyje, sakydami: „Nėra nė vieno žolės stiebelio apačioje, virš kurio nebūtų likimo ir viršininko iš viršaus, mušančio jį ir sakančio: „Auk!““
Kitaip tariant, šaknis, vadinama „likimu“, verčia ją augti ir įgyti visas savo kiekybines bei kokybines savybes pagal spaudo ir jo antspaudo dėsnį, kaip aprašyta aukščiau. Toks yra šaknies ir šakos dėsnis, veikiantis visus tikrovės elementus ir jų pasireiškimus kiekviename pasaulyje, atsižvelgiant į Aukštesnįjį pasaulį.
Seminaras
1) Savo žodžiais - ką sužinojote apie tikslumą ir autentiškumą?
2) Kas padeda Jums nusistatyti tikslą kabalos studijavime?
3) Iš šios savaitės pamokos – ką norėtumėte suprasti giliau?
Studentų klausimai
1) Kuo kabalos požiūris skiriasi nuo mokslinio žmogaus emocijų tyrimo?
2) Kodėl kabalos mokslas apie meilės jausmus kalba tokia sausa kalba – apie parcufus ir pasaulius?
3) Kaip žmogus „įgyja dvasinę pakopą“?
Kuo kabalos požiūris skiriasi nuo mokslinio žmogaus emocijų tyrimo?
Pavyzdžiui, chemijos požiūris – prijungti elektrodą prie smegenų arba lašinti tam tikrą medžiagą, kad žmogus jaustų meilę ar neapykantą – kalba apie priežastis, kurios yra kitame lygmenyje nei pats žmogaus jausmas. Yra pasaulis, kuris reiškia žmogaus santykį su tuo, kas yra už jo paties ribų, tarsi jis būtų chemikas. Ir yra pasaulis, kuriame žmogus santykiauja pats su savimi, kur vyksta veiksmai, ir tokiu būdu jis stebi pasaulį.
Tas pats chemikas – prieš eksperimentą, jo metu ir po jo – taip pat yra veikiamas tam tikrų veiksmų. Viskas priklauso nuo to, kaip jis suvokia pasaulį: ten jis egzistuoja, ir tai yra pasaulis, kurį jis išreiškia. Nors jis laiko eksperimentą kažkuo išoriniu, jis pats taip pat yra eksperimento dalis.
Kodėl kabalos mokslas apie meilės jausmus kalba tokia sausa kalba – apie parcufus ir pasaulius?
Kabala nenori kalbėti apie patį jausmą, o apie tai, kas tą jausmą sukelia. Ir jeigu žmogus nori išbandyti šiuos veiksmus su savimi, jis pereina nuo eksperimento lygmens prie jo rezultatų, o galiausiai – prie jausmo lygmens.
Kabalos esmė ta, kad tu iš tikrųjų nori, jog veiksmai tave veiktų. Ir jeigu to nori, gali juos pritraukti sau. Tu juos atkartoji, pritaikai, išgyveni savyje. Tada jauti ir veiksmą, ir rezultatą. Tai tarsi pakilimas nuo veiksmo lygmens prie jausmo lygmens. Tu gyveni jausmuose, noruose – ne tik pačiuose veiksmuose.
Tačiau veiksmai, apie kuriuos kalba Kabala, taip pat nėra sausi. Viskas priklauso nuo to, ar į juos įdedi emocijų, ar ne. Tokie aprašymai – Alef stadija, Bet stadija, ekranas, šviesos, įvairiose būsenose esantys rešimot – yra tarsi natos. Muzikas per natas jaučia muziką ir, skaitydamas jas, gali dainuoti ar pravirkti. Bet tas, kuris nemoka skaityti natų, mato tik taškelius su uodegėlėmis, nieko nejusdamas.
Visa tai – kalbos klausimas. Todėl negalima sakyti, kad kabalistų knygos parašytos sausu būdu – tiesiog jos mums nekalba. Yra atotrūkis tarp jų ir mūsų. Paprastam žmogui skaitymas apie kokį nors ekraną ar šviesos matą atrodo kaip dar viena techninė detalė. Bet kabalistui, kuris gyvena jausmų lygmenyje, tokie aprašymai yra visiškai kas kita. Ir dar daugiau – nes tie jausmai nėra apie jį patį, o apie ryšį su Kūrėju, kur jie auga be galo stiprėdami.
Kaip žmogus „įgyja dvasinę pakopą“?
„Įgyti pakopą“ reiškia kaskart aiškiau suprasti žmogaus ir Kūrėjo santykį. Kaip tai vyksta? Kūrėjas žmogui duoda tam tikras sąlygas – tai vadinama „iš viršaus žemyn“. O tada, turėdamas laisvą pasirinkimą, žmogus veikia tose sąlygose ir atranda savo požiūrį į Kūrėją, panašų į tai, kaip Kūrėjas žiūri į jį. Šį procesą vadiname „pakopų įgijimu“ arba „kopimu kopėčiomis“.
Tai labai panašu į žmogiškuosius santykius. Įsivaizduok, kad supranti, jog kažkas tau yra svarbus, bet jūsų santykiai visiškai sugriuvę ir juos reikia taisyti. Neturi pasirinkimo – turi bandyti juos pagerinti. Tad imi ieškoti būdų tai padaryti: po truputį, žingsnis po žingsnio, įvairiais būdais ir pastangomis, tiesiogiai ir netiesiogiai, stengdamasis priartėti.
Kiekvieną kartą, kai priartėji, kitas žmogus gali tave atstumti arba kažkaip sureaguoti – ir tai verčia tave pasikeisti. Bet tu negali sustoti, turi tęsti. O ko gi tas kitas iš tiesų nori? Galbūt, kaip ir šiame pasaulyje, jis tavęs visai nenori, todėl vis stumia atgal ir stato kliūtis. O gal jis vis dėlto tavęs nori, bet nori, kad įdėtum pastangų, kad vėliau ryšys taptų tau brangus ir kad jo taip paprastai neišmestum.
Kai žmogus deda pastangas Kūrėjo link, jis įdeda savo darbą į tą ryšį. Ta vieta, kurioje jis investavo, tampa jo. Ji tampa jam vertinga, ir taip jis ją „įgyja“. Per tai jis gauna supratimą, suvokimą ir Kūrėjo mintis.
Pasiekti šias Kūrėjo ir kūrinio santykių pakopas galima tik per dideles pastangas – ir taip turi būti. Todėl buvo sukurtas noras gauti, nes jis priešinasi šiam ryšiui. O žmogus turi surasti ypatingus būdus, kaip įveikti tą pasipriešinimą. Nėra nieko kito pasaulyje, kam taip priešintumės – tik ryšiui su Kūrėju.
Noras gauti sukurtas ir sudėliotas taip, kad prieštarauja tik šiam ryšiui. Visoje kitoje veikloje noras gauti sutinka. Tik kai reikia artėti prie Kūrėjo – jis nesutinka. Ir būtent čia Kūrėjas žmogui parodo jo pastangų vietą, tai, kas vadinama „laisvu pasirinkimu“. Čia glūdi žmogaus likimas į gerą, ir tarsi Kūrėjas sako: „Štai – sustiprink save.“ Bet tai sunkiausia. Ir tai vienintelis dalykas, kuris iš tikrųjų sunkus.
Visuose kituose noro gauti veiksmuose žmogus gali rasti paramą – iš aplinkos, iš savęs paties – nes visur slypi kažkoks pelnas. Bet ne tada, kai kalbama apie ryšį su Kūrėju. Tai tarsi galėtum laisvai suktis 360 laipsnių, bet viena kryptimi susiduri su pasipriešinimu. Visose kitose kryptimis randi rėmėjus, naudą, pateisinimus. Tik viename – ryšyje su Kūrėju – pasipriešinimas. Taip mes sukurti.
Dešimtukų kursai #12
Seminaras
1) Savo žodžiais - kas yra anuliavimasis pagal kabalos mokslą?
2) Kas yra svarbu, kai nori anuliuoti save kabalistėje grupėje / dešimtuke?
Iki kito susitikimo kitą savaitę!