Dešimtukų kursas – pamoka #12-13

Tema: Anuliavimasis

Atrinktos ištraukos iš šaltinių

Anuliavimasis siekiant davimo savybės - Kūrėjas

1. Baal Sulamas, „Šamati“ 42. „Kas yra akronimas Elul (Aš savo Mylimajam, o mano Mylimasis man) darbe?“

Parašyta: „Anuliuok savo norą prieš Jo norą“, tai reiškia – anuliuok savyje gavimo norą prieš davimo norą, kuris yra Kūrėjo valia. Tai reiškia, kad žmogus atmeta savimeilę prieš Kūrėjo meilę. Tai vadinama „savęs anuliavimu prieš Kūrėją“ ir tai vadinama Dvekut [prisirišimu, suliejimu]. Tuomet Kūrėjas gali šviesti žmogaus gavimo nore, nes jis jau yra ištaisytas į gavimą dėl davimo.

Tai yra „kad Jis anuliuotų Savo norą prieš tavo norą“ prasmė. Tai reiškia, kad Kūrėjas anuliuoja savo norą, t. y. tą Cimcum (apribojimą), kuris buvo dėl formos nepanašumo. Tačiau dabar, kai jau yra formos lygybė, vyksta šviesos išplitimas į žemesniojo noro, kuris buvo ištaisytas davimo tikslu, nes tai yra kūrimo tikslas – suteikti gėrį kūriniams ir dabar tai gali būti įgyvendinta.

Dabar galime aiškinti eilutę: „Aš savo Mylimajam“. Tai reiškia, kad anuliuodamas savo gavimo norą prieš Kūrėjo davimo formą, žmogus pasiekia „o mano Mylimasis man“. Tai reiškia, kad mano Mylimasis, kuris yra Kūrėjas, „mano“, Jis man suteikia malonumą ir pasitenkinimą, esantį kūrimo sumanyme.

2. Baal Sulamas. Šamati 5. Lišma – tai pabudimas, duotas iš aukščiau, ir kam reikalingas pabudimas iš apačios

... žmogus prisiverčia tai priimti dirbdamas tikėjimu virš žinojimo ir taip jo egoizmas pripranta prie šio darbo prieš egoistinį norą pasitenkinti. Tada žmogus įgyja galimybę pereiti prie tokios darbo formos, kurioje jo tikslu tampa noras suteikti malonumą Kūrėjui, nes pagrindinis dalykas, kurio reikalauja iš žmogaus yra tai, kad jis savo pastangomis pasiektų susiliejimą su Kūrėju, vadinasi – pasiektų savybių panašumą ir visi jo veiksmai būtų skirti tik duoti (nesavanaudiški).  

Apie tokią būseną pasakyta: „Štai tada pasidžiaugsi Kūrėju!“, kur „štai tada“ reiškia, kad darbo pradžioje žmogus negali jausti jokių malonumų, o atvirkščiai – visą darbą atlieka stengdamasis nepaisyti kūno noro. Tačiau po to, kai jau įpratino save dirbti davimo labui, be jokio ryšio su atlygiu, tikėdamas, kad jo pastangos teikia malonumą Kūrėjui – tada ir atsiranda žmoguje tikras Kūrėjo pajutimas. Žmogus turi tikėti tuo, kad Kūrėjas priima bet kokias jo pastangas, nepriklausomai nuo to, kaip jas vertina pats žmogus. Kūrėjas žiūri tik į žmogaus ketinimą ir tai teikia malonumą Kūrėjui, o šito pasekmė - žmogus nusipelno aukščiausių malonumų. 

Todėl jau savo darbo pradžioje žmogus turi jausti malonumą dėl to, kad dirba Kūrėjui, nes per jėgą padarytos pastangos ruošia žmogų tikram dvasiniam darbui vardan Kūrėjo. Tada žmogus įgyja galimybę mėgautis savo pastangomis vardan Kūrėjo ir paslėpties laikotarpio metu.  

3. Baal Sulamas. Šamati 4. Sunkumo anuliuoti save prieš Kūrėją priežastis

Reikia suprasti, kad sunkumo, kurį patiria žmogus, norėdamas anuliuoti savo esmę prieš Kūrėją, priežastis yra ta, jog žmogus jaučia, tarytum visas pasaulis lieka savo vietoje, o jis išnyksta iš šio pasaulio ir palieka savo šeimą bei draugus dėl to, kad anuliuotų savo esmę prieš Kūrėją. Sunkumo priežastis paprasta ir vadinama „tikėjimo trūkumu“. Tai reiškia kad jis, nejausdamas Kūrėjo egzistavimo, nemato prieš ką ir dėl ko turi anuliuotis. Tai jam ir sukelia sunkumą.

Tačiau, kai tik jis pajus Kūrėją, jo siela iš karto panorės susivienyti su šaknimi, įsijungti į ją ir anuliuotis, kaip žvakė prieš fakelą, be menkiausio svarstymo, nes tai įvyks jame savaime.

Todėl svarbiausia, ką reikia pasiekti žmogui – Kūrėjo pajutimą, pajusti, kad pasaulis pilnas Jo didybės. Siekiant šio pajutimo, turi pasireikšti visos žmogaus pastangos jo dvasiniame darbe, suvokiant, kad vienintelis dalykas, kurio neturi žmogus – tikėjimas Kūrėju. Todėl tegul negalvoja apie nieką kitą, išskyrus svarbiausią atlygį, kurį norėtų gauti už savo darbą – užtarnautai įgyti tikėjimą Kūrėju. 

Anuliavimas prieš Mokytoją

4. RABAŠAS, Įvairūs užrašai“, Nr. 680. „Anuliavimasis – Baal Šem Tovo kelias“

Anksčiau kūno anuliavimosi kelias buvo per susilaikymą. Tačiau yra ir kitas kelias – tai anuliavimasis prieš Ravą [didįjį, mokytoją]. Štai ką reiškia: „Pasidaryk sau Ravą.“ „Pasidaryti“ paaiškinama per prievartą, be jokio proto.

Kaip susilaikymas panaikina kūną tik veiksmu, bet ne protu, taip ir anuliavimas prieš Ravą yra per prievartą, o ne per protą. Tai yra, net tose vietose, kuriose žmogus nesupranta savo ravo požiūrio, jis vis tiek anuliuoja save, Torą ir darbą, ir ateina pas Ravą, kad šis jį vestų.

Yra vadovavimas bendrosios visuomenės būdu, vadinamas Or Makif [Supanti šviesa], tai šviesa, kuri šviečia tik iš išorės ir be žodžių, bet tik per tai, kad žmogus ateina pas Ravą ir sėdi priešais jį, sėdi prie jo stalo valgant ar tarnybos metu. Tačiau yra ir kitas kelias, kuris yra vidinis – ir tai vyksta būtent per „iš lūpų į lūpas“.

5. Baal Sulamas „Kalba knygos Zohar užbaigimui“

„Dėl didelio šio reikalo sudėtingumo mūsų išminčiai patarė mums: „Sukurkite sau Ravą [mokytoją / didį žmogų] ir nusipirkite draugą.“ Tai reiškia, kad žmogus turėtų pasirinkti sau svarbų ir garsų asmenį būti savo Ravu, ir iš jo jis galės pradėti laikytis Toros ir priesakų, kad suteiktų pasitenkinimą savo Kūrėjui. Taip yra todėl, kad yra du atleidimai, susiję su žmogaus Ravu:

Kadangi jis yra svarbus asmuo, mokinys gali suteikti jam pasitenkinimą, remdamasis savo Ravo didybe, nes atidavimas jam tampa gavimu. Tai natūralus kuras, todėl visada galima didinti savo atidavimo veiksmus. Kai žmogus pripranta atiduoti ravui, jis gali tai perkelti ir į Toros bei piesakų Lišma laikymąsi Kūrėjo atžvilgiu, nes įprotis tampa antra prigimtimi.

Formos lygiavertiškumas Kūrėjui nepadeda, jei jis nėra amžinas, „kol Tas, kuris žino paslaptis, nepaliudys, kad jis nebegrįš į kvailystę“. Su formos lygiavertiškumu su savo Ravu yra kitaip. Kadangi Ravas yra šiame pasaulyje, laike, formos lygiavertiškumas jam padeda, net jei tai tik laikina ir vėliau tai vėl išnyksta.

Taigi, kiekvieną kartą, kai žmogus sulygina savo formą su savo Ravu, jis kurį laiką prie jo prisišlieja. Dėl to jis įgyja Ravo žinias ir mintis pagal savo Dvekut matą, kaip paaiškinome alegorijoje apie organą, kuris buvo atskirtas nuo kūno ir vėl tapo su juo sujungtas.

Dėl šios priežasties mokunys gali pasinaudoti savo Ravo pasiekta Kūrėjo didybe, kuri dovimą paverčia gavimu ir pakankamu kuru savo širdžiai ir sielai atiduoti. Tuo metu mokinys taip pat galės įsitraukti į Torą ir priesakus Lišma visa savo širdimi ir siela, o tai yra vaistas, suteikiantis amžiną Dvekut su Kūrėju.

<...> Dėl šios priežasties mūsų išminčiai sakė: „Pasidarykite sau Ravą ir nusipirkite draugą.“ Tai reiškia, kad žmogus gali susikurti sau naują aplinką. Ši aplinka padės jam pasiekti savo Ravo didybę per meilę draugams, kurie vertina jo Ravą. Draugams aptariant Ravo didybę, kiekvienas iš jų patiria jo didybės pojūtį. Taigi, atidavimas savo Ravui tampa priėmimu ir pakankama motyvacija, kuri paskatina žmogų įsitraukti į Torą ir priesakus Lišma.

Apie tai buvo pasakyta: „Tora įgyjama keturiasdešimt aštuoniomis dorybėmis, tarnaujant išminčiams ir kruopščiai bendradarbiaujant su draugais.“ Taip yra todėl, kad be tarnavimo Ravui, žmogui reikia ir draugų kruopštumo, tai yra, draugų įtakos, kad jie darytų jam įtaką, jog jis pasiektų savo Ravo didybę. Taip yra todėl, kad didybės pasiekimas visiškai priklauso nuo aplinkos, ir vienas žmogus negali nieko dėl to padaryti.

Anuliavimasis prieš šaltinius

6. 2006-08-10 Ravas dr. Michaelis Laitmanas

Kai skaitome jo raštus, turime prilipti prie knygų ir prie autorių. Prilipti prie jo, prie to, ką jis sako: būtent prie to aš prisikabinu, tai noriu atrasti savyje, tai noriu, kad manyje įvyktų, kad tai būtų jaučiama viduje. Ir kuo mažiau aš tai praleidžiu per protą, per vertinimą ‘teisinga ar neteisinga’, ‘taip ar kitaip’, tuo geriau. Kritika reikalinga, bet tik ieškojimo prasme: kur tai yra manyje ir kas su manimi vyksta ryšyje su tuo?

Tai yra daug svarbesnis darbas studijų metu. Todėl jis ne visada yra tikslus, nes ieško būtent tokio tipo mokinių. Dėl šios priežasties čia mes nerasime išminties nuoseklia, sisteminga tvarka. Kabalos moksle išlieka daug tuštumų, net ir visų paaiškinimų viduryje.

Anuliavimasis prieš draugus

7. RABAŠAS, Straipsnis 7 (1984) „Apie tai, kas paaiškinta apie „Pamilk savo artimą, kaip save patį“

Patarimas, kaip žmogus galėtų sustiprinti savo jėgą priesake „Pamilk savo artimą“, yra per meilę draugams. Jei kiekvienas anuliuojasi prieš savo draugą ir susilieja su juo, jie tampa viena substancija, kur visos mažos dalys, trokštančios kitų meilės, susijungia į bendrą jėgą, sudarytą iš daugelio dalių. Ir kai žmogus turi didelę jėgą, jis gali vykdyti meilę kitų atžvilgiu.

Tuomet jis gali pasiekti meilę Kūrėjui. Tačiau sąlyga yra ta, kad kiekvienas anuliuotųsi prieš kitą. Jei jis yra atskirtas nuo savo draugo, jis negali gauti dalies, kurią turėtų gauti iš draugo. Todėl kiekvienas turėtų sakyti, kad jis yra niekas, palyginti su savo draugu.

Tai panašu į skaičių rašymą: jei pirmiausia parašai „1“, o tada „0“, tai dešimt kartų daugiau. Kai parašai „00“, tai šimtą kartų daugiau. Kitaip tariant, jei jo draugas yra skaičius vienas, o po jo seka nulis, tai laikoma, kad jis gauna iš draugo dešimt (10) kartų daugiau. Ir jei jis sako, kad palyginti su draugu jis yra dvigubas nulis, jis gauna iš draugo šimtą (100) kartų daugiau.

Tačiau jei yra atvirkščiai ir jis sako, kad jo draugas yra nulis, o jis yra vienetas, tuomet jis gauna dešimt kartų mažiau nei draugas, 0,1. Ir jei jis gali sakyti, kad jis yra vienetas, o turi du draugus, kurie abu yra nuliai palyginti su juo, tuomet laikoma, kad jis gauna šimtą kartų mažiau nei jie, tai yra 0,01. Taigi jo lygmuo mažėja priklausomai nuo to, kiek nulių jis turi iš savo draugų.“