Dešimtukų kursai - pamoka #10.

Pasiruošimas ryšiui dešimtuke

Atrinktos ištraukos iš šaltinių

1. Rabi Šneuras Zalmanas iš Lydos. Tanija, Igeret HaKodeš, 23

Mišnos išminčiai mokė: tarp dešimties draugų, sėdinčių ir studijuojančių Torą, yra Šchina, nes tai yra visas žmogus. Kaip sakoma: „Aš, Kūrėjas, esu tarp Izraelio sūnų, kurie užsiima būtent Tora ir priesakais  ir nėra šventume mažiau kaip dešimt.

3. Baal Sulamas, „Pratarmė Dešimties Sfirų mokymui“, 4 punktas

Tai tikra ir teisinga, kad pats Kūrėjas uždeda žmogaus ranką ant gero likimo tuo, kad suteikia jam malonumą ir palaimą materialiame gyvenime, kuris pilnas nepritekliaus ir kančios, ir neturi jokio turinio, tai tikrai palaužia žmogų ir jis bėga nuo tokio gyvenimo, kai tik jam parodo (net ir per raktų skylutę) kokią nors ramią vietą. Jis nori pabėgti ten nuo šio gyvenimo, kuris sunkesnis už mirtį. Ir nėra didesnio Kūrėjo nurodymo žmogui už šį.   

 Žmogaus pasirinkimas yra tik stiprėti, nes, žinoma, reikia daug dirbti ir daug pastangų, kol žmogus išvalo savo kūną nuo egoizmo, kad galėtų tinkamai laikytis Toros ir priesaikų, ne savo malonumui, bet siekdamas suteikti malonumą Kūrėjui, kas vadinama lišma. Ir tik tokiu būdu žmogus bus apdovanotas laimingu ir pilnu palaimos gyvenimu, kuri atsiranda laikantis Toros.

Tačiau prieš pasiekdamas tokį išsivalymą, jis, žinoma, pasirenka stiprinti save gerame kelyje visomis priemonėmis ir gudrybėmis. Ir padarys viską, kas jo jėgose, kad išvalytų egoizmą ir nepasiduotų nešdamas naštą kelio viduryje.

4. Baal Sulamas, 47 laiškas

Dar kartą priminsiu apie meilės draugams veiksmingumą – bent jau šiuo atveju, šią akimirką – nes nuo to priklauso mūsų teisė egzistuoti ir tuo matuojama mūsų sėkmė, kuri jau arti.

Todėl išsilaisvinkite iš visos [savo] iliuzinės veiklos ir atsiduokite savo širdžiai teisingomis mintimis ir teisingų gudrybių sugalvojimu, kurios sujungs jūsų širdis į tikrai vieną širdį, ir mumyse išsipildys tai, kas pasakyta: „Pamilk artimą kaip save“ paprastuoju būdu. [...] ir išsivalysite mintimi apie meilę, kuri padengs visas nuodėmes ir išbandysite mane tame, ir iš tikrųjų pradėsite vienytis meilėje, ir tada pamatysite: „ir gomurys pajus skonį“.

5. Rabašas, 7 straipsnis (1984 m.), „Pagal tai, kas paaiškinta apie “Pamilk artimą kaip save“.

Tie, kurie nori laikytis priesako „Pamilk artimą kaip save“, turėtų turėti vienintelį tikslą – ištrūkti iš savimeilės ir įsijungti į kitokią prigimtį – meilę kitiems. Ir nors tai yra priesakas, kurio reikėtų laikytis, ir ko žmogus gali prisiversti laikytis, meilė vis dėlto yra kažkas, kas duodama širdžiai, ir širdis iš prigimties su tuo nesutinka. Ką tada žmogus gali padaryti, kad meilė kitiems paliestų jo širdį?

6. Rabašas, 40 laiškas

Kiekviena dovana, kurią jis dovanoja draugui [...], yra kaip kulka, kuri išmuša ertmę akmenyje, ir nors pirmoji kulka palieka tik nematomą įbrėžimą ant akmens, antroji, pataikiusi į tą pačią vietą, jau padaro įpjovą, o trečioji  išmuša kiaurymę.

Ir kulkų pagalba, kurias jis iššauna į taikinį, kiaurymė didėja ir akmeninėje draugo širdyje susidaro ertmė, kurioje surenkamos visos dovanos ir kiekviena dovana įžiebia meilės kibirkštį, kol bus surinktos visos meilės kybirkštys akmeninės širdies ertmėje ir iš jų susidarys liepsna.

O skirtumas tarp kibirkšties ir liepsnos yra tas, kad ten, kur yra meilė, ji prasiveržia, tai yra atskleidžiama visoms tautoms, kad joje dega meilės ugnis. O meilės ugnis sudegina visas pakeliui esančias nuodėmes.

7. Rabašas, 40 laiškas

Dėl širdžių trinties, net jei jos būtų didvyrių širdys, kiekvienas spinduliuoja šilumą iš savo širdies sienų, o šiluma įžiebia meilės kibirkštis, kurios suformuos meilės apvalkalą ir tada abu bus padengti vienu apvalkalu, t.y. viena meilė apgaubs ir apims juos abu, nes žinome, kad susiliejimas sujungia du objektus į vieną.

O kai žmogus pradeda jausti draugo meilę, jame iškart pabunda džiaugsmas ir malonumas, ...

Draugo meilė jam yra naujas dalykas, nes jis visada žinojo, kad tik jam vienam rūpi jo paties gerovė. Tačiau tą pačią akimirką, kai jis sužino, kad draugas rūpinasi juo, tai sužadina jame neapsakomą džiaugsmą, ir jis nebegali rūpintis savimi, nes žmogus gali dirbti tik ten, kur jaučia malonumą. O kadangi rūpindamasis draugu jis pradeda jausti malonumą, natūralu, kad negali galvoti apie save.