Vietinis susitikimas

Šią savaitę mes toliau studijuojame Jehuda Leib Alevi Ašlag (Baal Sulamas) straipsnį „Laisvė“ ir dirbame su temomis, aptartomis „Dešimtukų kurse“.

Kaip jau minėjome anksčiau, Baal Sulamas plačiai rašė tam, kad padėtų mokiniams pasiekti kūrimo tikslą – formos panašumą su Kūrėjo savybėmis (meile ir davimu). Šią savaitę sutelkiame dėmesį į temą kaip sekti pagal daugumą, tuo pat metu išlaikant savo unikalumą.

Vietinio susitikimo metu skaitysime keletą ištraukų iš straipsnio ir bandysime suprasti, kas vyksta tekste, po to vėl skaitysime ir kartu diskutuosime apie nagrinėjamas temas.

Taip pat turėsime praktinius užsiėmimus pagal „Dešimtukų kursų“ temą.

Jehuda Leib Alevi Ašlag (Baal Sulamas)

Laisvė

Vienas dėsnis visiems pasauliams

Ir nepaisant to, kad kabalos mokslas nieko nesako apie mūsų materialųjį pasaulį, vis dėlto, visuose pasauliuose veikia vienas dėsnis (kaip pasakyta straipsnyje  „Kabalos mokslo esmė“, punktas „Šaknies ir šakos dėsnis“). Ir todėl, be to, matome, kad skirtingos mūsų pasaulio materialios esybės, o būtent: visa, kas yra šioje erdvėje, kas tai bebūtų – negyvasis, augalinis, gyvūninis, dvasinis objektas, materialus objektas, – jei mes norime pamatyti unikalias kiekvieno iš jų egoistines savybes, kuriomis jis atskiriamas nuo visų kitų, net ir mažiausioje molekulėje, – tai ne daugiau nei minėtas „noras gauti“, kuris sudaro visą savo atskirą formą atnaujinto kūrinio atžvilgiu, kuri apriboja jį kiekio ir kokybės atžvilgiu, kaip pasakyta aukščiau, todėl jame yra traukianti jėga ir atstumianti jėga.

Bet viskas, kas yra jame, išskyrus šias dvi jėgas, yra laikoma gėriu, kylančiu iš Kūrėjo esmės, ir šis gėris yra vienodas visiems kūriniams, ir jame nėra visiškai jokio atnaujinimo, susijusiu su kūriniu, nes jis kyla kaip kažkas iš kažko, ir to negalima priskirti atskiram individui, (kadangi tai susiję) tik su dalykais, ir yra bendras visoms kūrinio dalims, tiek mažiems, tiek dideliems. Juk kiekvienas gauna iš šio gėrio pagal savo noro gauti ribą, o ties šia riba vyksta vienos asmenybės atskyrimas nuo kitos.

Taigi, grynojo mokslo požiūriu aiškiai įrodžiau bet kurio žmogaus „aš“ (tai yra ego) egzistavimą, naudodamas mokslinį požiūrį, kuris yra visiškai apsaugotas nuo kritinio žvilgsnio – net ir nuo kraštutinių „automatinių“ materialistų mokymo pozicijų. Ir dabar mums nebereikia šių šlubuojančių teorijų, (gausiai) pagardintų metafizika. Ir, žinoma, nėra jokio skirtumo, ar ši noro gauti jėga yra materijos vaisius ir rezultatas, kuri ją chemiškai sukūrė, arba yra materija šios jėgos vaisius ir rezultatas, nes svarbiausia, ką mes sužinojome, kad tik ši jėga, būdinga kiekvienam kūriniui ir „noro gauti“ atomui jos ribose, yra vienintelė savybė, kuria jis yra atskiriamas ir identifikuojamas iš visų kitų jo aplinkos atstovų. Ir tai vyksta tiek su atskiru atomu, tiek su atomų rinkiniu, vadinamu kūnu. O visos kitos savybės, kurios išeina už šios jėgos ribų, jokiu būdu nesusijusios su šia molekule ar molekulių rinkiniu jų ego atžvilgiu, o yra susijusios tik su jomis bendrai, atstovaujančiomis Aukštesnįjį gėrį, kuris jiems ateina iš Kūrėjo. Ir tai būdinga visoms kūrinio dalims, kurių nedomina atskiri kūrinių kūnai, kaip paaiškėjo anksčiau.

Ir dabar mums taps aišku, kas yra asmeninė laisvė, iš apibrėžimo požiūrio taško, susijusio su pirmuoju faktoriumi, kuris vadinamas žodžiu „pagrindas“. Kai visos ankstesnės kartos, tai yra šios asmenybės tėvai ir seneliai, įdėjo ten savo prigimtį, kaip mes tai išsamiai aprašėme aukščiau. Ir pagal tai, ką mes išsiaiškinome, visa sąvokos, žymimos žodžiu asmenybė, esmė yra ne kas kita, kaip noro gauti ribos, būdingos jo molekulių rinkiniui.

Ir štai tu matai, kad visi šie polinkiai, kuriuos jis paveldėjo iš tėvų ir senelių, – iš tikrųjų, tai tik noro gauti ribos – arba jame esančios pritraukimo jėgos atžvilgiu arba atstūmimo jėgos atžvilgiu. Ir jie iškyla mūsų akyse kaip polinkis į dosnumą ar šykštumą; į bendravimą su žmonėmis ar į vienatvę, kaip minėta aukščiau. O tokiu atveju, jie ir yra jo egoizmo (ego) savybė, kuri nuolat kovoja už savo egzistavimo teisę, taip, kad jei mes sunaikiname kokį nors šio asmens polinkį, tai laikoma, tarsi mes nupjautume visiškai (gyvą) organą nuo jo pagrindo. Ir jis (tai yra šis polinkis) taip pat laikomas tikru praradimu visai kūrinijai, nes nieko panašaus visame pasaulyje nėra ir nebus, kaip tai paaiškėjo aukščiau.

Ir po to, kai mes nuodugniai išsiaiškinome pagal gamtos dėsnius teoriškai pateisinamą asmens laisvės teisę, atsigręžkime ir pažiūrėkime, kiek tai galima įgyvendinti praktiškai, nesusidūrus su etika ir politologija. O svarbiausia – kaip ši teisė įgyvendinama pagal mūsų šventąją Torą?

Sekti paskui daugumą

Raštuose sakoma: „Sekti paskui daugumą“¹², tai yra visur, kur yra prieštaringumas tarp asmens ir daugumos, mes privalome spręsti pagal daugumos norą. Taigi, aišku, kad dauguma turi teisę atimti asmeninę laisvę.

Tačiau čia turime kitą klausimą, dar rimtesnį, nes, atrodytų, šis dėsnis turėtų grąžinti žmoniją atgal, o ne (pastūmėti) į priekį, nes kai didžioji žmonijos dalis yra neišsivysčiusi, o išsivysčiusieji visada yra nereikšminga mažuma, jei visada spręndžiate pagal daugumos pageidavimus, kuri yra neišsivysčiusi ir nekantri, paaiškės, kad išminčių ir išsivysčiusios visuomenės (atstovų) nuomonė ir noras, kurių visada yra mažuma, nebus nei išgirstas, nei į jį atsižvelgta. Pasirodo, kad tu pasmerkti žmoniją degradacijai. Juk ji negalės pajudėti į priekį net mažu žingsniu.

Tačiau, kaip paaiškėjo straipsnyje „Pasaulis“, paragrafe „ Atsargaus požiūrio į gamtos dėsnius privalomumas“, kadangi Valdymas įsakė mums gyventi visuomeninį gyvenimą, mes privalome paklusti visiems dėsniams, susijusiems su visuomenės egzistavimo palaikymu, o jei jų kaip nors nepaisysime, Gamta mums atkeršys ir užtrauks mums savo atpildą kaip įprasta, visiškai nesirūpindami, ar suprantame šių dėsnių prasmę, ar ne. Žiūrėkite ten tinkamai.

Ir matome, kad pas mus nėra jokios tvarkos, kuri leistų mums gyventi visuomenėje, išskyrus pagal „sekti paskui daugumą“ dėsnį, kuris išsprendžia mums bet kokį konfliktą ir bet kokią visuomenės ydą, todėl šis dėsnis yra vienintelė santvarka, suteikianti visuomenei teisę egzistuoti. Ir todėl dėl šios priežasties, jis laikomas vienu iš natūralių Valdymo dėsnių, ir mes jį turime priimti ir laikytis jo labai atsargiai, neatsižvelgdami į savo supratimą. Ir jis panašus į kitus Toros priesakus, kurie visi yra Gamtos ir Kūrėjo valdymo dėsniai, suteikti ir ateinantys mums „iš viršaus žemyn“. Ir aš jau paaiškinau (straipsnyje „Kabalos mokslo esmė“, punktas „Šaknies ir šakų dėsnis“), kad visa tikrovė, kurią mes matome gamtos elgsenos šiame pasaulyje vaizdiniuose, yra tokia tik todėl, kad jos kyla ir taip yra įspaustos iš Aukštesniuose dvasiniuose pasauliuose egzistuojančių dėsnių ir taisyklių.

Ir kartu su tuo suprask taip pat, kad Toros priesakai yra tik dėsniai ir taisyklės, nustatyti Aukštesniuose pasauliuose, kurie yra visų gamtos elgesio modelių šaknys šiame mūsų pasaulyje. Ir todėl Toros priesakai visada atitinka gamtos dėsnius šiame pasaulyje, kaip du vandens lašai. Ir tokiu būdu, mes įrodėme, kad dėsnis „sekti paskui daugumą“ yra Valdymo ir Gamtos dėsnis.

Seminaras

1) Pakartojame Aviju ir Michaelo klausimą: kaip jūs suprantate principą „sekti paskui daugumą“? Materialiame pasaulyje? Dvasiniame?

2) Pateikite pavyzdį, paaiškinantį „sekti pagal daugumą“ dėsnį.

3) Kodėl pagal tekstą tai yra „gamtos dėsnis“?

4) Iš Aviju ir Michaelo užuominų apie tai, kas laukia - ar smalsu sužinoti, ką reiškia sekiti paskui kabalistus?

Ryšių dešimtuke principai

https://kabbalah.academy/lt/courses/lesson/262/ 

Seminaras

1) Kalbant apie vieną iš dešimtuko ryšio principų - pasidalykite pavyzdžiu, kuris jums paliko įspūdį.

2) Ką galime padaryti, kad pakeltume draugų svarbą savo akyse?

3) Kuris iš šią savaitę išmoktų dešimtuko ryšio principų jums asmeniškai labiausiai artimas ir kodėl?

Iki susitikimo kitą savaitę!