Vietinė pamoka-33 - tęsiame dešimtukų kursą ir Baal Sulamo straipsnį „Laisvė“
Šią savaitę mes tęsiame studijas pagal autentiškus kabalistinius tekstus didelėje grupėje – šeštąją savaitę studijuojame Jehuda Leib Alevi Ašlag (Baal Sulamas) straipsnį „Laisvė“. Taip pat gilinamės ir dirbame su temomis, aptartomis „Dešimtukų kurse“.
Pirmojoje vietinio susitikimo dalyje dar kartą sugrįšime prie svarbaus straipsnio punkto - mūsų laisvė renkantis aplinką.
Kartu bus rodomi nauji vaizdo klipai iš Ravo daktaro Michaelio Laitmano pamokų.
dirbsime su „Dešimtukų kurso“ tema - apie draugų svarbą.
VIETINIS SUSITIKIMAS
Baal Sulamas „Laisvė“
Kaip jau minėjome anksčiau, Baal Sulamas plačiai rašė tam, kad padėtų mokiniams pasiekti kūrimo tikslą – formos panašumą su Kūrėjo savybėmis (meile ir davimu). Šią savaitę sutelkiame dėmesį į mūsų laisvę renkantis aplinką.
Vietinio susitikimo metu skaitysime keletą ištraukų iš straipsnio ir bandysime suprasti, kas vyksta tekste, po to vėl skaitysime ir kartu diskutuosime apie nagrinėjamas temas.
Taip pat turėsime papildomų vaizdo klipų su Ravo daktaro Michaelio Laitmano paaiškinimais – kaip svarbiais straipsnio papildymais.
Be to, atliksime vieną ar du praktinius užsiėmimus (seminarus).
Jehuda Leib Alevi Ašlag (Baal Sulamas)
Laisvė
Pareiga pasirinkti gerą aplinką
Iš čia suprasite rabi Josi ben Kismos⁷ žodžius, kurie atsakė žmogui, kuris paprašė jo persikelti į savo miestą, ir už tai jam duos tūkstančius tūkstančių aukso dinarų. Atsakė jam rabi Josi ben Kisma⁸ :„Jei tu man duosi visą sidabrą ir auksą, visus brangakmenius ir visus pasaulio perlus, aš gyvensiu tik ten, kur yra Tora“. Iš pirmo žvilgsnio šie dalykai mums nesuprantami, juk kaip jis galėjo atsisakyti daugybės tūkstančių aukso dinarų dėl tokio paprasto dalyko, kad jis nenorėjo gyventi mieste, kuriame nebuvo Toros išminčių, kadangi jis pats buvo autoritetas ir didis išminčius ir neturėjo iš nieko mokytis? – Stebuklai, ir viskas!
Tačiau iš to, kas buvo paaiškinta aukščiau, tai atrodo labai paprasta ir pageidautina, kad tai atliktų kiekvienas iš mūsų. Juk, nors kiekvienas turi „savo pagrindą“, vis dėlto šios jėgos praktiškai atsiskleidžia tik aplinkos, kurioje jis yra, dėka. Kaip ir į žemę pasėti kviečiai, kurių jėgos praktiškai atsiskleidžia tik per aplinką – o būtent: dirvą, lietų ir saulės šviesą. Ir todėl rabi Jossi ben Kisma teisingai įvertino, kad jei jis paliks gerą aplinką, kurią pasirinko, ir pateks į blogą ir kenksmingą aplinką, tai yra į miestą, kuriame nėra Toros, tada ne tik bus sugadintos jo praeities idėjos, bet visos kitos jame esančios jėgos, kurių jis dar nespėjo atskleisti praktiškai, liks paslėptos. Juk jie neturės tinkamos aplinkos, kuri galėtų išvesti juos iš potencialo į praktinį įgyvendinimą. Ir kaip paaiškėjo aukščiau, tik pasirenkant aplinką yra įvertinama žmogaus jėga prieš save, ir už tai jis vertas atlygio ar bausmės.
Todėl visai nenuostabu, kad toks išminčius kaip rabi Jossi ben Kisma pasirinko gėrį ir atsiribojo nuo blogio, nesusigundęs materialiais dalykais ar įsigijimais, kaip jis daro išvadą, kad „žmogų mirties valandą lydi ne sidabras ar auksas, brangakmeniai ar perlai, o tik Tora ir geri darbai“⁹ Ir todėl mūsų išminčiai perspėjo: „Pasidaryk mokytoją ir įsigyk draugą“¹⁰.Tas pats, kaip žinoma, galioja ir knygų pasirinkimui. Juk tik taip galima padėti žmogui arba jį pasmerkti, o būtent pasirenkant aplinką. Tačiau pasirinkęs aplinką, jis yra jos valdomas, kaip molis puodžiaus rankose.
Proto jėga virš kūno
Tačiau yra šiuolaikinių „išorinių“ išminčių, kurie, apsvarstė tai, apie ką mes kalbėjome anksčiau, ir pamatė, kad žmogaus protas yra ne kas kita, kaip rezultatas, atsirandantis ir išaugantis iš gyvenimo įvykių, – kaip mes citavome aukščiau – priėjo išvados, kad protas neturi jėgos paveikti kūną, o tik gyvenimo įvykiai, kurie užfiksuoti materialiuose smegenų ryšiuose, valdo žmogų, versdami jį veikti. O žmogaus protas panašus į veidrodį, priimantį formas, esančias prieš jį, ir, nepaisant to, kad veidrodis yra šių formų nešėjas, jis jokiu būdu negali priversti veikti ar judėti tas formas, kurios jame atsispindi.
Taip pat ir protas, nepaisant to, kad visi gyvenimo įvykiai su visomis jų priežasčių ir pasekmių aplinkybėmis yra matomi ir žinomi protui, vis dėlto, pats protas jokiu būdu nevaldo kūno, sukeldamas jo judėjimą, tai yra priartindamas jį prie to, kas naudinga ar atitolindamas nuo to kas žalinga, nes dvasinis ir materialus yra absoliučiai toli vienas nuo kito, ir visiškai neįmanoma įsivaizduoti jokios priemonės, kad pritaikyti juos vienas prie kito, taip kad dvasinis protas galėtų judėti ir paveikti kūną, kuris yra materialus, kaip jie tai nuodugniai ir išsamiai aprašė.
Tačiau kaip tik jų proto aštrumo vietoje slypi jų klaida, nes analogija yra ta, kad žmogus savo protą naudoja ne mažiau, kaip mikroskopą akims, nes be mikroskopo jis nemato jokių kenkėjų dėl jų mažumo. Tačiau mikroskopu pamatęs kenkėją, žmogus nuo šio kenkėjo atsitolina.
Pasirodo, būtent mikroskopas privedė žmogų prie veiksmo, kuris atitolino jį nuo kenkėjo, o ne jo jutimo organas, nes jis nejautė kenkėjo. Ir šiuo mastu protas, be abejonės, valdo žmogaus kūną su absoliučia jėga, atitolindamas jį nuo blogio ir priartindamas prie gėrio, – kitaip tariant, visur, kur kūno savybių nepakanka, kad atpažinti, kas naudinga ar žalinga, ir jam tereikia tik suvokimo protu. Ir dar daugiau, kadangi žmogus žino, kad suvokimas yra patikimas gyvenimo patirties rezultatas, jis gali gauti suvokimą ir supratimą iš jam patikimo žmogaus, be to priimti jį kaip dėsnį, nepaisant to, kad jo (paties) gyvenimo įvykių nepakako tokioms žinioms atskleisti.
Tai panašu į žmogų, kuris klausia gydytojo patarimo, – juk žmogus girdi ir priima jo patarimą, nors savo protu jis visiškai nieko nesupranta. Tokiu būdu, jis naudojasi kitų žmonių protu ir jų pagalba, ne mažiau nei savo paties protu.
Ir, kaip mes sužinojome aukščiau, Valdymo keliai turi du būdus garantuoti žmogui, kad jis pasieks galutinį gerą tikslą, ir tai yra: kančios kelias ir Toros kelias. Ir visas aiškumas, apie kurį mes ten kalbėjome, esantis Toroje, kyla iš to, kad šios ryškios sąvokos, kurios buvo atskleistos, pasireiškė ir tapo matomos po ilgos ir ilgos įvykių grandinės pranašų ir Kūrėjo tarnautojų,– žmogus ima ir vartoja jas visa apimtimi, gaudamas iš jų naudos, tarsi šios sąvokos būtų (paimtos) iš jo paties gyvenimo įvykių.
Taigi, matote, kad to dėka žmogus atsikrato visų tų karčių išbandymų, kuriuos turi patirti, kol pats išsiugdys aiškų protą, ir tokiu atveju jis atsikrato kančios ir, be to, laimi laiko.
Ir tai galima palyginti su pacientu, kuris nenori klausytis gydytojo patarimų, kol pats suvoks, kaip jo patarimai jį išgydys, ir todėl pats pradeda studijuoti mediciną. Tačiau jis gali mirti nuo savo ligos, nespėjęs suvokti medicinos.
Taip pat ir kančios kelias yra susijęs su Toros keliu. Juk kiekvienas, kuris netiki idėjomis, kurias jam pataria priimti Tora ir pranašystės, be jo paties supratimo, privalo pats prieiti prie šių sąvokų. Tai reiškia, kad tik perėjus gyvenimiškų situacijų sukeltų priežasčių ir pasekmių grandinę, kurios labai pagreitina patirtys, galinčios išugdyti blogio prado suvokimo jausmą, kaip paaiškinta aukščiau, be (žmogaus) pasirinkimo, o (tik) dėka jo pastangų rasti gerą aplinką, kuri veda jį į šias mintis ir poelgius.
Seminaras
- Kaip jūs suprantate, kaip galime pasirinkti savo aplinką?
- Kaip jūs stengiatės susikurti sau dvasinę aplinką?
RABAŠAS, straipsnis 17 - "Apie draugų svarbą" >>
Seminaras
- Kaip jūs suprantate, kas yra „vienybė“ tarp draugų?
- Kaip galime padidinti draugų svarbą mūsų dvasinėje aplinkoje?
Iki kito susitikimo kitą savaitę!