Vietinis susitikimas

"Laisvė"

Šią savaitę tęsiame skaitymą iš Baal Sulamo aiškinimų apie pasirinkimo laisvę.

Kaip minėjome anksčiau, Baal Sulamas rašė išsamiai, siekdamas padėti studentams pasiekti kūrimo tikslą - pasiekti formos vienodumą su Kūrėjo savybėmis (meile ir davimu). Šią savaitę skaitome apie keturis faktorius.

Vietiniame susitikime perskaitysime kelias ištraukas iš straipsnio ir tada bandysime suprasti, kas vyksta tekste, po to seka dar vienas skaitymas ir diskusijos apie temas kartu.

Taip pat turime papildomų klipų su Ravu Dr. Michaelio Laitmano  svarbiais straipsnio paaiškinimais.

Pirmiausia, trumpas praeitų savaičių apibendrinimas.

Priežasties ir pasekmės dėsnis

• Priežasties ir pasekmės dėsnis yra pagrindinis gamtos dėsnis.
• Jis teigia, kad joks reiškinys ar veiksmas pasaulyje neatsiranda kaip buvimas iš nieko, o tik kaip buvimas iš buvimo.

Formų kitimas

• Visa atsisako ankstesnės formos ir įgauna naują formą.
• Kiekvienas įvykis ar būsena kyla iš ankstesnių priežasčių, kurios privertė jį keistis būtent tokiu būdu, o ne kitokiu.

Vienas tikslas visoms priežastims

• Visos priežastys ir pasekmės tarnauja vienam tikslui: Kūrinijos sumanymui.
• Šis tikslas apibrėžtas kaip „Veiksmo pabaiga yra pradiniame sumanyme“ ir žinomas iš anksto.
• Jis apima Kūrėjo norą, vystymosi procesą ir galutinę būseną.

Jokio atsitiktinumo

• Nėra atsitiktinių įvykių – viskas yra nulemta kūrinijos tikslo.
• Kūrinija veikia pagal nekintamus ir absoliučius dėsnius.
• Mes nematome šių dėsnių, todėl įvykiai atrodo atsitiktiniai.

Laisvės iliuzija

• Visos gamtos dalys vystosi.
• Tai žmoguje sukuria unikalumo pojūtį.
• Nuolatinis pokytis sukelia laisvos valios iliuziją.

"Laisvė"

Ravas Jehuda Ašlagas, Baal Sulamas

Keturi faktoriai

Reikia turėti omenyje, kad kiekvienas atsiradimas pasaulio būtybėse turi būti suvokiamas ne kaip būtis iš nebuties, bet kaip būtis iš būties, per tikrą esybę, kuri atsisakė savo ankstesnės formos ir įsivilko į dabartinę.

Todėl turime suprasti, kad kiekviename atsiradime pasaulyje yra keturi faktoriai, iš kurių susidaro tas atsiradimas. Jie vadinami:

1. Šaltinis.

2. Nekintanti priežasties ir pasekmės seka, susijusi su šaltinio esme.

3. Vidiniai priežasties ir pasekmės procesai, kurie keičiasi sąveikoje su išorinėmis jėgomis.

4. Išorinių dalykų, kurie veikia jį iš išorės, priežasties ir pasekmės procesai.

Aš paaiškinsiu juos po vieną.

Pirmoji priežastis: Šaltinis, pirmoji medžiaga

A) „Šaltinis“ yra pirmoji medžiaga, susijusi su esybe. Kadangi „po saule nėra nieko naujo“, ir viskas, kas vyksta mūsų pasaulyje, nėra būtis iš nebuties, bet būtis iš būties. Tai yra esybė, kuri atsisakė savo ankstesnės formos ir priėmė kitą formą, skirtingą nuo pirmosios. Ir ta esybė, atsisakiusi savo ankstesnės formos, yra apibrėžiama kaip „šaltinis“. Joje slypi potencialas, kurį numatyta atskleisti ir nustatyti to atsiradimo formavimosi pabaigoje. Todėl ji aiškiai laikoma pagrindine priežastimi.

Atvira diskusija

Pagal jūsų supratimą, kokia yra mūsų vystymosi priežastis?

Antroji priežastis: Priežastis ir pasekmė, kylanti iš jos pačios

B) Tai yra priežasties ir pasekmės seka, susijusi su šaltinio esme, kuri yra nekintanti. Pavyzdžiui, imkime kvietį, kuris supuvo žemėje ir pasiekė daugelio kviečių sodinimo būklę. Taigi, ta supuvusi būklė laikoma „šaltiniu“, tai yra, kviečio esmė atsisakė savo ankstesnės formos, kviečių formos, ir įgijo naują  – supuvusio kviečio savybę, kuri yra sėkla, vadinama „šaltiniu“, neturinčiu jokios formos. Dabar, supuvęs žemėje, jis tapo tinkamas įsivilkti į kitokią formą – daugelio kviečių forma, kurie yra numatyti kilti iš to šaltinio, kuris yra sėkla.

Žinoma visiems, kad šis šaltinis nebus nei grūdai, nei avižos, bet tik suvienodėja su savo buvusia forma, kuri jį paliko - tai vienas kvietys. Nors jis tam tikru laipsniu keičiasi kokybe ir kiekiu, nes ankstesnėje formoje tai buvo vienas kvietys, o dabar yra dešimt kviečių, taip pat lieka kviečio skonis bei išvaizda. Taigi, yra priežasties ir pasekmės seka, priskiriama šaltinio esmeii, kuri niekada nesikeičia. Todėl kviečiai niekada neišdygs iš avižų, kaip mes sakėme, ir tai vadinama „antroji priežastis“.

Atvira diskusija

Kyla klausimas, ar žmogus turi kokį nors pagrindą už gamtos ribų?

Trečioji priežastis: Vidinė priežastis ir pasekmė

C) Tai yra vidinės priežasties ir pasekmės elgesys šaltinio, kuris keičiasi aplinkoje susidūręs su išorinėmis jėgomis . Taigi matome, kad vietoje vieno kviečio, kuris supūva žemėje, atsiranda daug kviečių, kartais didesnių ir geresnių, nei prieš sėjimą.

Taigi, privalo čia būti papildomi faktoriai, kurie bendradarbiauja ir susijungia su jėga, paslėpta aplinkoje, tai yra „šaltiniu“. Dėl to, kokybės ir kiekio priedai, kurių kviečių formoje anksčiau nebuvo, dabar pasirodė. Tai yra mineralai ir medžiagos žemėje, lietus ir saulė. Visa tai veikia jį ir padeda telkti savo jėgas bei prisijungti prie pačiame šaltinyje esančios jėgos. Ir priežasties ir pasekmės procesais jie sąlygoje kiekio ir kokybės tame atsiradimą.

Turime suprasti, kad šis trečiasis faktorius prisijungia prie šaltinio vidinės dalies, kadangi šaltinyje paslėpta jėga valdo juos. Pabaigoje visi šie pokyčiai priklauso kviečiams ir jokiam kitam augalui. Todėl mes juos apibrėžiame kaip vidinius faktorius. Tačiau jie skiriasi nuo antrojo faktoriaus, kuris yra visiškai nekinis, tuo tarpu trečiasis faktorius keičiasi ir kokybe, ir kiekiu.

Atvira diskusija

Ar žmogus gali įsivaizduoti gyvenimą, esantį už nurodymų, kylančių iš vidaus kiekvieną akimirką?

Ketvirtoji priežastis: Priežastis ir pasekmė per išorinius dalykus

D) Tai yra išorinių dalykų, kurie veikia jį iš išorės, priežasties ir pasekmės procesai. Kitaip sakant, jie neturi tiesioginio ryšio su kviečiais, kaip mineralai, lietus ar saulė, bet yra svetimi, kaip netoliese esantys dalykai ar išoriniai įvykiai, tokie kaip kruša, vėjas ir pan.

Ir jūs matote, kad keturi faktoriai susijungia su kviečiais viso jų augimo metu. Kiekviena konkreti būksena, kurioje kviečiai yra per tą laiką, yra sąlygota jų ir jais apsprendžiami būsenų kokybė bei kiekis.

Kaip pavaizdavome kviečiuos, toks pat principas yra  ir kiekviename kūrinyje pasaulyje, net ir mintyse bei idėjose. Pavyzdžiui, jei įsivaizduotume kokią nors konceptualią būseną tam tikrame asmenyje, kaip religinę ar nereliginę, arba labai kraštutinę ar ne tokią kraštutinę, o gal kažkokią per vidurį, mes suprantame, kad ta būsena buvo sukurta tame asmenyje pagal aukščiau paminėtus keturis faktorius.

Klipai

Seminaro klausimai
(parinkti pagal susitikimo eigą)

Kodėl svarbu žinoti šiuos keturis faktorius?

Kur šio straipsnio dalis šią savaitę jus veda?

Kaip pradedame analizuoti šiuos svarbius dalykus?

Kaip suprantate vystymąsi iš aptartų faktorių?

Susitiksime kitą savaitę