Vietinis Susitikimas

„Atskleisti vieną matą, paslėpti du“

Šios savaitės straipsnyje skaitome Baal Sulamo paaiškinimus apie autentiškų kabalistinių tekstų studijavimą.

Kaip minėta anksčiau, Baal Sulamas daugi rašė šia tema, siekdamas padėti mokiniams pasiekti kūrimo tikslą nenukrypstant nuo kelio.

Pirmiausia paskaitysime keletą straipsnio ištraukų ir tada pabandysime suprasti, kas vyksta tekste, po to seks kitas skaitymas ir bendros diskusijos apie temas.

Taip pat turime papildomą Ravo Dr. Michaelio Laitmano įrašą , kaip svarbų straipsnio paaiškinimą.

„Atskleisti vieną matą, paslėpti du“

Ravas Jehuda Ašlagas, Baal Sulamas

Didieji ir garsieji išminčiai turi paprotį – ten, kur jie ketina atskleisti ką nors gilaus, jie pradeda savo kalbą žodžiais: „Štai aš atskleidžiu vieną ir paslepiu du.“

O mūsų pirmtakai labai vengė bereikalingų kalbų, kaip moko išminčiai: „Žodis – sidabrinis, tyla – du“¹. Tai reiškia, kad jeigu tavo lūpose yra brangus žodis, vertas sidabrinės monetos, žinok, jog neištarto jo vertė - du sidabriniai.

Turimi omenyje tie, kurie teršia kalbą pertekliniais žodžiais – tokiais, kurie neturi nei prasmės, nei naudos reikalui, o vartojami vien tam, kad pagražintų stilių ir padarytų jį patrauklesnį skaitytojo akyse. Tai, mūsų pirmtakų nuomone, buvo griežtai draudžiama – ką gerai žino tie, kurie skaitė jų darbus, ir kaip aš įrodysiu artimiausiuose skyriuose². Todėl turime į tai įdėmiai įsižiūrėti, kad suprastume jų (aukščiau pateiktą) posakį, buvusį taip plačiai vartojamą jų lūpose.

Trys mokslo paslėpties rūšys

Reikalas tas, kad Toros paslaptys skirstomos į tris dalis, ir kiekviena jų turi ypatingą priežastį, dėl kurios būtina jas slėpti. Jos vadinamos taip:

1. Nėra būtina;

2. Neįmanoma;

3. Nes tai Kūrėjo paslaptis – tiems, kurie Jo bijo.

Ir nėra net menkiausio elemento šioje mokslo srityje, kurio nereikėtų tirti remiantis šiomis trimis išvardytomis kategorijomis. Aš paaiškinsiu jas visas paeiliui.

1. Nėra būtina

Tai reiškia, kad niekam nebus jokios naudos iš šių paslapčių atskleidimo. Žinoma, tai nesukelia ir tiesioginės žalos. Tačiau esmė čia – minties tyrumas, t. y. vengimas tokių veiksmų, kurie dažnai pateisinami fraze: „O kas čia tokio?“ – kaip antai: „O kas čia tokio, kad aš tai pasakiau, juk dėl to nėra jokios žalos.“ 

Žinok, kad išsireiškimas „o kas čia tokio“ išminčių akyse laikomas vienu iš baisiausių naikintojų iš visų, kurie egzistuoja. Mat visi pasaulio griovėjai – tiek tie, kurie jau buvo sukurti, tiek tie, kurie dar atsiras – tėra žmonių rūšis, priklausanti būtent šiai kategorijai: „o kas čia tokio“. Tai reiškia, kad jie užsiima dalykais, kurių nereikia ir įtraukia į juos kitus – taip pat be jokios būtinybės ar naudos. Būtent dėl šios priežasties joks mokinys nebūdavo priimamas, kol neįsitikindavo, jog jis bus atsargus savo veiksmuose ir neskelbs to, ko atskleisti nereikia.

.

2. Neįmanoma

Tai reiškia, kad žmogaus kalba neturi galios perteikti šių paslapčių – jos tokios subtilios ir dvasiškai aukštos, kad bet koks bandymas jas išreikšti žodžiais yra bejėgis. Dėl to kiekviena pastanga suteikti joms žodinę formą geriausiu atveju gali klaidinti klausytoją ar skaitytoją, nuvesdama jį klaidingu keliu – o tai laikoma nepakeliamai didžiule nuodėme. Todėl norint atskleisti bent dalį tokių dalykų, būtinas leidimas iš aukščiau, kas yra antroji šios išminties paslėpties forma. Tačiau supratimas, kas yra tas leidimas, reikalauja išaiškinimo.

Leidimas iš aukščiau

Šis klausimas paaiškinamas Ari knygoje „Rašbi posakių vartai“. Ten sakoma: „Žinok, kad tarp teisuolių sielų yra tokių, kurios priklauso Supančiajai šviesai (or makif) ir tokių, kurios priklauso Vidinei šviesai (or pnimi). (Išsamiau tai paaiškinta mano knygoje „Panim Meirot“, Supančių šviesų vartai, 48 skyriuje). Ir visi, priklausantys Supančiajai šviesai, turi jėgą kalbėti apie Toros paslaptis ir slėpinius, bet per uždangą ir gilią paslėptį, kad tai nebūtų suprantama niekam, išskyrus tuos, kurie yra verti suprasti.

O Rabi Šimono bar Jochajaus (Rašbi) siela, tebūna jam ramybė, priklausė Supančiajai šviesai, todėl jis turėjo galią įvilkti šias paslaptis į žodžius ir jas aiškinti taip, kad net jei paaiškintų jas visiems, suprastų tik tas, kuris yra vertas jas suprasti. Todėl jam buvo suteiktas „leidimas“ parašyti knygą Zohar, tačiau tokio leidimo nebuvo duota nei jo mokytojams, nei ankstesniems kabalistams, kurie gyveno prieš jį, nors neabejotinai jie turėjo šio mokslo žinių daugiau nei jis. Priežastis ta, kad jie neturėjo tos galios, kuri leistų įvilkti šias paslaptis taip, kaip tai padarė jis. Todėl sakoma: „Jochajaus sūnus mokėjo saugoti savo kelius“³. Iš čia suprask knygos Zohar, kurią parašė Rašbi, paslėpties didybę, kad ne kiekvienas protas pajėgus suprasti jo žodžius⁴.

3. Kūrėjo paslaptis – tiems, kurie Jo bijo.

Tai reiškia, kad Toros paslaptys atsiskleidžia tik tiems, kurie bijo Jo vardo, kurie visa savo siela ir esybe gerbia Kūrėjo orumą, taip, kad iš jų plunksnos niekada negimtų joks įžeidimas Kūrėjui.

Tai yra trečioji šios išminties paslėpties dalis ir būtent ši dalis yra pati rimčiausia, kalbant apie paslėptį. Daugelis kritusių paliko būtent tokio pobūdžio atskleistis, nes iš jų kilę visi prakeikimų ir amuletų kūrėjai, praktinės kabalos specialistai, kurie gudrumu medžioja sielas, bei įvairūs mistikai, kurie pasinaudojo iškritusiais – mokslą palikusiais, nevertų mokinių įtakai pasidavusiais asmenimis, kad iš to sau ar kitiems išpeštų materialią naudą. Todėl pasaulis labai kentėjo ir tebekenčia nuo tokių dalykų iki šiol.

Ir žinok, kad visa paslėpties esmė ir šaknis iš pat pradžių buvo visiškai grindžiama būtent šia dalimi.

Klipas Nr. 1

Seminaro klausimai
(pasirinkti remiantis susitikimo eiga)

Kodėl  svarbu teisingai studijuoti kabalos išmintį?

Kaip kiekvieną paslėptį matyti, kaip mūsų dvasinio vystymosi dalį?

Kokiąi skirtingą kalbą pažinai kabalos išmintyje?

Kodėl trūkumas yra svarbus pasiekiant dvasinę būseną?

Susitiksime kitą savaitę