Pamoka #25. Per pakilimus ir kritimus – Kelyje link naujos pakopos

Pasirinkti ištraukos iš šaltinių

1. RABAŠAS, straipsnis Nr. 34 (1988), "Kas yra diena ir naktis dvasiniame darbe?"

Žmogus turėtų žinoti, kad jis turi jausti, kas yra tamsa, kitaip jis nesugebės mėgautis šviesa, kadangi bet kokiame dalyke, kurį žmogus nori paragauti ir sužinoti, kokio jis skonio ir ar verta, ar neverta jį naudoti, jis turi išmokti tai iš priešpriešos, kaip parašyta, „kaip šviesos pranašumas prieš tamsą.“ Lygiai taip pat, žmogus negali mėgautis poilsiu, jei jis nežino, kas yra nuovargis.

Dėl šios priežasties žmogus turi pereiti  kilimų ir kritimų procesą. Tačiau jis neturi gauti įspūdį iš kritimų. Vietoj to, jis turėtų stengtis neatsitraukti nuo bendruomenės. Dėl šios priežasties, nors darbe jis turi žinoti, kad tai yra du dalykai, baigęsi darbą, jis suvokia, kad šviesa ir tamsa yra kaip dvi kojos, vedančios žmogų į tikslą.

2. RABAŠAS, straipsnis Nr. 22 (1989), "Kodėl Pesacho naktį yra klausiami keturi klausimai?"

Mes nežinome, kaip įvertinti pakilimą. Tai reiškia, mes nesuprantame akimirkos galios vertės, kad galėtume tikėti Kūrėju ir jausti tam tikrą Jo didybės pojūtį. Pakilimo būsenos metu, mes norime anuliuoti save prieš Jį be jokios priežasties, kaip žvakė prieš fakelą. Natūraliai, mes negalime džiaugtis faktu, kad Kūrėjas mus priartina ir suteikia mums tam tikrą artumą, iš kurio turėtume išgauti džiaugsmą ir malonumą. Bet kadangi mes neturime svarbos to įvertinti, mes galime mėgautis tik pagal jaučiamos svarbos matą […].

Štai kodėl mums buvo suteikti kritimai: kad galėtume suvokti pakilimų svarbą, kaip parašyta, „kaip šviesos pranašumas prieš tamsą.“ Konkrečiai per kritimus galima suvokti ir įvertinti pakilimus.

3. RABAŠAS, straipsnis Nr. 6 (1989), "Kas yra virš žinojimo dvasiniame darbe?"

Darbo metu, žmogus turėtų sakyti: „Jei ne aš sau, tai kas man?“ Tuo metu darbe, jie mano, kad patys atlieka pakilimus ir kritimus, kad jie yra kariai, vadinami Tzava, „galingi vyrai.“ Vėliau, kai jie yra išgelbėti, jie atskleidžia, kad Kūrėjas yra šeimininkas [Tzevaot], kas reiškia, kad Kūrėjas padarė visus pakilimus ir kritimus, kuriuos jie patyrė.

Kitaip tariant, net kritimai ateina iš Kūrėjo. Žmogus nesusilaukia tiek daug pakilimų ir kritimų be priežasties. Tačiau Kūrėjas sukėlė tuos visus išėjimus. Mes galime interpretuoti „išėjimą“ kaip „išėjimą iš Keduša [šventumo],“ ir Ba [ateina] kaip „atėjimą į Keduša.“ Kūrėjas daro viską.

4. Baal Sulamas, Šamati, 172, straipsnis: "Įspėjimų ir atidėliojimų klausimas”

Visi įspėjimai ir atidėliojimai, kurie pasirodo mūsų akyse, yra tik artėjimo forma – Kūrėjas nori mus priartinti, ir visi šie atidėliojimai tik atneša priartėjimą, kadangi be jų mes neturėtume galimybės artėti prie Jo. Tai taip yra, nes pagal mūsų prigimtį, nėra didesnio atstumo, nes mes esame sudaryti iš grynos materijos, o Kūrėjas yra aukštesnis nei aukštas. Tik kai pradedama artėti, pradedame jausti atstumą tarp mūsų. Ir bet koks įspėjimas kuris įveikiamas, priartina.

5. RABAŠAS, 6 straipsnis (1990), "Kada žmogus turėtų naudoti išdidumą darbe?"

Žmogus turėtų atkreipti dėmesį į šį dalyką ir tikėti, kad Kūrėjas rūpinasi juo ir veda jį keliu, kuris veda į Karaliaus rūmus. Tai reiškia, jis turėtų būti džiaugsme dėl to, kad Kūrėjas jį stebi ir suteikia jam kritimus. Tai reiškia, žmogus turėtų tikėti, kiek jis gali suprasti, kad Kūrėjas jam suteikia pakilimus, nes tikrai, žmogus negali sakyti, kad pats juos gauna, bet kad Kūrėjas nori jį priartinti - dėl to Jis suteikia jam pakilimus.