Vietinis susitikimas Nr. 24:

„Nėra nieko išskyrus Jį“ + „Jei ne aš sau, tai kas man?“
 

Sekmadienio pamoka pradėjo mūsų pasiruošimą kongresui pagal paruoštą šaltinių medžiagą. Šiandien tęsime sutelkdami dėmesį į temą „Jei ne aš sau, tai kas man?“, naudodami šaltinius, video klipus ir seminarą.

Baal Sulamas. 16 laiškas

Aš jau kalbėjau iš Baal Šem Tovo žodžių, kad prieš vykdant priesaką jokiu būdu nereikėtų galvoti apie asmeninį valdymą, o priešingai, žmogus privalo pasakyti: „Jei ne aš sau, tai kas man?”. Tačiau, po veiksmo, žmogus įpareigotas viduje sutvirtėti ir patikėti, kad šį priesaką įvykdė ne savo jėgomis, o tik Kūrėjo jėga, Kuris viską už mane suplanavo iš anksto ir tai buvau priverstas atlikti.

Šiame pasaulyje yra ta pati tvarka, nes dvasingumas ir materialumas yra lygiaverčiai, todėl žmogus, prieš eidamas į turgų užsidirbti kasdienio uždarbio, turi atitraukti mintis nuo asmeninio valdymo ir tuo metu pasakyti: „Jei ne aš sau, tai kas man“ ir panaudoti visas gudrybes, kuriomis užsidirba žmonės, tokie kaip ir jis.

Bet vakare, kai grįš namo ir uždarbis jau bus jo, neduok Dieve, kad jis manytų, jog tai užsidirbo savo daugybės triukų dėka, nes net jei  visą dieną būtų gulėjęs rūsyje, uždarbis taip pat būtų jo rankose. Nes taip Kūrėjas jam iš anksto suplanavo, ir taip turi būti.

Ir, nepaisant to, kad išoriniame prote šie dalykai yra priešingi ir nepriimtini širdžiai, vis dėlto žmogus privalo tuo tikėti, nes tai Kūrėjas jam nustatė savo Toroje, pasak išminčių ir pasak knygų.

Ir tai vadinama „Avaja – Elokim“ vienybe, kur Avaja reiškia asmeninį valdymą – kad Kūrėjas viską kuria ir nereikia, kad Jam padėtų molinių [kita reikšmė: materialių] namų gyventojai. Ir žodis „Elokim“ – „Visagalis“ turi tokią pat skaitinę reikšmę (gematrijoje), kaip ir žodžiai „gamta“, o žmogus, kuris veikia pagal prigimtį, kurią [Kūrėjas] sudėliojo materialiose dangaus ir žemės sistemose, laikosi jų dėsnių, kaip ir kiti žmonės, ir tuo pačiu tiki Avaja vardu, tuo suteikdamas didelį malonumą Kūrėjui ir pritraukia šviesą visuose pasauliuose.

Video # 1 – "Jei ne aš sau, tai kas man?“

Ravas: Mes nežinome, kas yra dvasingumas, ką reiškia būti aukščiau savo žinojimo ir širdies. Aš nežinau, kas yra davimo savybė, kas yra tikėjimas. Tai kažkas, ko negaliu suvokti — tai nėra manyje. Aš negaliu pamatyti šio rezultato ar reiškinio už savo ribų, nes viską, ką suvokiu, suvokiu per savo norą gauti.

Todėl pats davimas tampa problema. Aš nežinau, kas yra tikras davimas. Net kai duodu, vis tiek gaunu — aš gaunu. Mes to nevertiname pagal davimo formą, nes iš tiesų aš gaunu — aš visada gaunu. Kad ir ką matyčiau ar nematyčiau, kad ir kokie būtų veiksmai, tipai, kontekstai — tai visada yra gavimas sau, sau, sau. Kai į ką nors žiūriu, kai ką nors matau — kaip galiu gauti naudą, kaip galiu pasiekti sėkmę, mėgautis, būti patenkintas — tai yra požiūris, kylantis iš noro gauti, kuris gyvena manyje ir valdo viską, ką darau. Tiek sąmoningai, tiek nesąmoningai. Mano plakanti širdis, mano kūnas, kuris palaiko save, ląstelės, organai — viskas veikia iš noro gauti, nuolat gauti.

Taigi štai problema: kaip pasiekti davimo savybę, kuri yra priešinga?

Sakoma: Tu turi dalį, vadinamą „Jei ne aš sau, tai kas man?“ — ir šią dalį privalai atlikti. Tai apima veiksmus, padedančius priartėti prie kitų, kurti grupę, kurti dešimtuką ir daryti kuo didesnę įtaką vieni kitiems.

Antrąją dalį — duoda Kūrėjas.

Baal Sulamas. Šamati. 217. „Jeigu ne aš sau, tai kas man“

„Jei ne aš sau, tai kas man, o kai aš sau, tai kas aš esu?“ Vienas prieštarauja kitam. O esmė ta, kad žmogus turi atlikti visą savo darbą savybėje: „Jei ne aš sau, tai kas man“. Tai reiškia, nėra to, kas galėtų jį išgelbėti, o „tavo lūpomis ir tavo širdimi (reikia) tai vykdyti“. Kitaip tariant, atlygio ir bausmės savybėje. Tačiau savyje, tai yra kuklume, reikia žinoti: „O kai aš sau, tai kas aš esu?“ Tai reiškia, viskas yra asmeniniame valdyme, ir niekas negali nieko padaryti. O jei tu pasakysi, kad jei viskas yra Kūrėjo Valdymas, kokia prasmė dirbti savybėje: „Jei ne aš sau, tai kas man“? Tačiau dėka savo darbo savybėje: „Jei ne aš sau, tai kas man“, jam suteikiamas asmeninis valdymas, tai reiškia, (apdovanojamas) tai suvokti. Kitaip tariant, viskas eina ištaisymo keliu. O skirtumas – tame, kad tai ypatinga (Kūrėjo) padėtis, vadinama „Mano sūnumis“. Ir ji atsiskleidžia be išankstinio darbo savybėje: „Jei ne aš sau, tai kas man“.

Video # 2 

Studentas: Neaišku — kur yra riba tarp „Jei ne aš sau, tai kas man?“ ir „Nėra nieko kito išskyrus Jį“?

Ravas: Ten, kur žmogus ją nusprendžia padėti. Nėra tokio įstatymo, ribos ar kliūties, kad: „Šita pusė priklauso Kūrėjui, o šita — kūriniui.“ Žmogus pats tai apibrėžia — iki tol, kol viską priskiria Kūrėjui. Taip jis pasiekia visišką susiliejimą (devekut).

Studentas: Kur prasideda ir baigiasi žmogaus darbas, o kur prasideda Kūrėjo darbas?

Ravas: Žmogus veikia, o tada turi viską perduoti Kūrėjui. O vėliau, tiek kiek gali, tarsi, paimti iš Kūrėjo ir pats tai atlikti bei išlaikyti — jis pasiekia būseną, kur viskas, kas vyksta tarp jų, — viena vertus, jis tai priskiria Kūrėjui, kita vertus, jis pasiruošęs viską atlikti pats. Tai vadinama visišku susiliejimu. Dar reikia paaiškinti šios būsenos esmę, bet tokia yra mintis.

Studentas: Ar „Jei ne aš sau, tai kas man?“ ir „Nėra nieko kito išskyrus Jį“ eina viena po kitos, paeiliui? Ar tai dvi lygiagrečios būsenos?

Ravas: „Jei ne aš sau, tai kas man?“ ateina pirmiau — kai aš iš tikrųjų noriu pamatyti save organizuojantį ir palaikantį gamtos dėsnius kaip vieną, vieningą dėsnį. Aš viską išdėstau taip, kad Kūrėjas yra viena vienintelė jėga, stovinti visos realybės centre. Ir kai aš tai išdėstau ir stebiu, palaipsniui atsiskleidžia „Nėra nieko kito išskyrus Jį“ — kad viską, ką dariau, dariau tik tam, kad atskleisčiau tą Vieną Jėgą, kuri nuo pat pradžių veikė kaip Viena. Tiek Viena, kad Ji pati pastatė visus kliuvinius mano kelyje, supainiojo mane, atliko visus šiuos veiksmus ir mokė mane kaip geras mokytojas — kad aš pažinčiau, kaip unikaliai ta Viena Jėga persmelkia kiekvieną vietą, kiekvieną mano proto ir jausmų kampelį.

Seminaras

Klausimas 1

Kaip mes įgyvendiname „Jei ne aš sau, tai kas man?“ savo grupėje?

Klausimas 2

Pridėkime svarbos mūsų požiūriui į kongresą ir pasidalinkime augančiu jauduliu.

(Papildomi pasirinkimai iš praėjusios savaitės)

Klausimas

Kaip mes organizuojame savo grupę, kad ji nukreiptų mus į „Nėra nieko išskyrus Jį“?

Klausimas

Po aptarimo apie tai, kaip organizuojame darbą save grupėje, pasidalinkite su draugais dviem naujais dalykais, kurių tikitės pasiekti kongrese.

Kongreso kvietimas

Klipas iš JK